Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarimo, kuriuo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163² straipsnio 3 dalį nubaustas 5000 Lt dydžio bauda, konfiskuojant 500 litrų dyzelinio kuro, kuro siurblį su prijungimo žarna,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad tik po apygardos teismo nutarties grąžinti bylą tirti iš naujo policijos pareigūnai be jokio vargo, laikantis įstatymų, sugebėjo apskaičiuoti kuro kiekį, tinkamai įformino mėginio paėmimą. Teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad kuro talpykla, esanti policijos sandėlyje, taip ir liko neužantspauduota, kuras bei kiti paimti daiktai saugoti (nėra kvito) neatiduoti.

Nubaustasis A. S. nurodo, kad apylinkės teismas visiškai nesiaiškino, kodėl policijos pareigūnai savavališkai, be jokio pagrindo, jam nežinant ir nedalyvaujant, 2013-07-18 policijos komisariato garaže, pažeisdami užantspauduotos talpyklos spaudą, atliko dar vieną kuro perpumpavimą, po to talpyklą užantspaudavo visiškai kitu spaudu. Bylos nagrinėjimo metu policijos atstovas nepaneigė versijos, kad nebuvo suinteresuotumo išsaugoti iš jo (A. S.) paimtą kurą, nepaneigė versijos ir jokiais dokumentais neįrodė, kad policijos garaže buvęs kuras nebuvo pakeistas į rusišką, jau anksčiau konfiskuotą kurą, tokiu atveju iš anksto žinant, kad ekspertizė bus palanki policijai.

Apeliantas tvirtina, kad nuo pat tariamo pažeidimo padarymo momento tiek policijos pareigūnams, tiek pirmojo teismo posėdžio metu jis teigė, kad apie 500 litrų kuro jis išpylė iš įmonei priklausančio automobilio kuro bako tik todėl, kad prakiuro šio automobilio bakas. Tik suradęs kitą kuro baką, nuėmė kiaurąjį, į jo vietą įmontavo naują kuro baką. Kadangi nebebuvo reikalo tvarkyti senojo kuro bako, nes jis dėl savo būklės reikalavo daug papildomo darbo, išlaidų ir techninių galimybių, apeliantas jo netvarkė. Nuimtąjį kuro baką rodė pareigūnams, tačiau jie atsakė, kad bakas jų nedomina. Teismas, pasisakydamas dėl kuro bako, be jokio pagrindo interpretavo, kad tokie jo (A. S.) parodymai neatrodo įtikinamai todėl, kad, teismo manymu, kuro bako reikėjo automobilio eksploatacijai, todėl jo ilgą laiką netvarkyti negalėjo.

Apelianto nuomone, kritiškai vertintini ir teismo argumentai dėl to, kad jo pateiktos nuotraukos padarytos žiemos metu, praėjus daugiau nei pusei metų po užfiksuoto pažeidimo. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad jis anksčiau pateikti nuotraukų neturėjo jokio pagrindo, kadangi iki pat apygardos teismo nutarties grąžinti bylą tirti iš naujo nebuvo aišku, ar policijos pareigūnai turi padarę nuotraukas ir ar jas pristatys kaip įrodymą. Tik sužinojus, kad dėl keistų aplinkybių policija negali pateikti fotonuotraukų, savo iniciatyva jas padarė pats tam, kad būtų patvirtintas bako nuėmimo faktas, mėginio paėmimo fakto negalimumas. Nufotografuoti buvo abu bakai, nes senojo nėra dar išmetęs.

Apelianto įsitikinimu, nepagrįstai apylinkės teismas konstatavo ir tai, kad tik po papildomos ekspertizės, pasitvirtinus, jog talpykloje buvo Lietuvoje draudžiamas vartoti dyzelinis kuras, jis pradėjo keisti savo poziciją, teigdamas, kad nežino, kokios kokybės kuras parduodamas Lietuvos degalinėse. A. S. tvirtinimu, šitų parodymų jis laikėsi ir pirmame teismo posėdyje, jų nekeitė viso administracinės bylos nagrinėjimo proceso metu. Nepagrįsta ir ta apylinkės teismo išvada, kad jis (A. S.) kaip sąmoningas pilietis privalėjo suprasti, jog ant turėto lietuviško kuro į tą pačią talpyklą pilant kurą, gautą iš Rusijos Federacijos piliečio sunkvežimio kuro bako, susimaišęs kuras neatitiks Lietuvoje vartojamo dyzelino privalomų kokybės rodiklių, kad naudojant tokį kurą bus daromas administracinis teisės pažeidimas, teršiama gamta ir aplinka. Tokia teismo pozicija iš karto suponuoja situacijos dviprasmybę, išskiria vienos šalies viršenybę prieš įstatymus kitos šalies atžvilgiu, institucijų prioritetus prieš paprastus Lietuvos piliečius, besąlygišką įstatymų būtinumo laikymąsi tik paprastiems žmonėms. Lietuvos policijos inicijuotas ir Vyriausybės priimtas nutarimas (2004 m. gegužės 26 d. Nr. 634 su vėlesniais papildymais) leidžia nuo 2011 m. birželio mėnesio konfiskuotą kurą naudoti policijos reikmėms. Nors šio priimto kontraversiško sprendimo įgyvendinimas visuomenėje sukėlė platų atgarsį ir negatyvių pareiškimų, tačiau pati policijos vadovybė pripažino, kad konfiskuotus degalus jie naudos senesniuose policijos automobiliuose (Naujienų portalo „Alfa.lt“ 2011-06-15 publikacija).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino ir apelianto atstovo išsakytus argumentus, kurie buvo nukreipti į tai, kad, nubaudus Rusijos pilietį ir siekiant nubausti apeliantą, taikomi skirtingi standartai skaičiuojant kuro vertę už vieną litrą. Rusijos piliečiui buvo skaičiuojama 4,68 Lt už vieną litrą kuro, o apeliantui – 3,96 Lt už vieną litrą kuro. Atlikus papildomą kuro matavimą nustatyta, kad 1000 litrų talpykloje iš viso yra 752,66 litro. Iš Rusijos piliečio apeliantas buvo įgijęs tik 181 litrą (skaitiklio rodmenys), vadinasi anksčiau talpykloje buvo 571,66 litro. A. S. nubaustas už 500 litrų, toks kiekis ir konfiskuotinas, tačiau teismas nepasisakė dėl 71,66 litro statuso, o tik konstatavo, kad toks kuro kiekis nekeičia to paties straipsnio 3 dalies kvalifikacijos.

Apelianto nuomone, net ir sutinkant su apylinkės teismo nutarimu dėl apelianto kaltės pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį, teismas konfiskuoti kuro siurblio su prijungimo žarna negalėjo. A. S. prisipažįsta kaltu tik dėl 181 litro rusiško dyzelino įgijimo. Kuro siurblys ir žarna buvo naudojami tik pilant 181 litrą kuro, todėl galėjo būti tik šio pažeidimo įrankiais, tačiau teismas dėl 181 litro įgijimo nepasisakė visiškai. Nors buvo paskirta papildoma kuro kokybės nustatymo ekspertizė, tačiau, apelianto nuomone, specialistai neatsakė į svarbiausią klausimą, ar Lietuvoje naudojamo dyzelino sumaišymas su ne Bendrijos šalyse naudojamu dyzelinu gali turėti įtakos tyrimo rezultatams. Buvo gautas atsakymas, kad tik dėl laikymo sąlygų biodyzelinas negali suskilti, kadangi dyzelinas yra stabilus produktas.

Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus ir jų rinkimų tvarką, apelianto nuomone, galima konstatuoti, kad įrodymai byloje surinkti nesilaikant norminių aktų reikalavimų, jie turi būti pripažinti niekiniais, teismui neturintys įrodomosios galios (ATPK 269 straipsnio 1 dalis, taikant baudžiamojo proceso analogiją BPK 149 straipsnio 7 dalis). Joks viešo administravimo aktas, taip pat ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 straipsnis). Teismas negali pagrįsti savo sprendimo spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog, esant prieštaravimams tarp pareigūnų ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens parodymų, būtina nustatyti kitus įrodymus. Jų nesant ar esant jų nepakankamai, bet kokios abejonės traktuojamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nubaustasis A. S. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK viršininko A. M. nuomone, A. S. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį tinkamai, nes jo neteisėtai laikyto neatitinkančio Lietuvoje vartojamo dyzelino privalomųjų kokybės rodiklių kuro vertė viršija 10 MGL, tačiau neviršija 50 MGL. A. S. laikyto 500 litrų kuro vertė pažeidimo metu buvo 1980 litų. Nevienodas skaičiavimas A. S. ir Rusijos piliečio kuro verčių nustatymas jokios įtakos šios bylos nagrinėjimui neturėjo ir jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Iš kuro ekspertizės išvados matyti, kad iš A. S. paimtas kuras yra skirtas ne Lietuvos Respublikos rinkai, t. y. yra įvežtas iš kitos šalies, už jį turėjo būti sumokėti akcizo mokesčiai, todėl to kuro laikymas užtraukia administracinę atsakomybę. „Visos kitos skunde išdėstytos aplinkybės yra išanalizuotos ir aptartos teismo posėdžio metu, todėl yra nereikšmingos ir nepaneigia fakto, kad A. S. nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 3 dalyje.“ Asmuo, prieš imdamasis kažkokių veiksmų, privalo suvokti ir savo elgesio pasekmes, kurios gali kilti jam, jo artimųjų ratui, o tuo pačiu ir kitiems asmenims.

Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK viršininkas A. M. mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo jį palikti galioti, A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Iš Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK Kriminalinės policijos poskyrio tyrėjo D. P. 2013-07-17 tarnybinio pranešimo matyti, kad, tikrinant operatyvinę informaciją, (duomenys neskelbtini) , buvo sulaikytas Rusijos Federacijos pilietis S. O., kuris iš vilkiko „Renault Magnum“ išleido ir pardavė A. S. dyzelinio kuro. Įvykio vietoje buvo surasta ir paimta talpykla, kurioje buvo apie 700 litrų dyzelinio kuro, elektrinis kuro siurblys ir žarnos (b. l. 3).

Iš 2013-07-17 daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad įvykio vietoje iš A. S. buvo paimta 1000 litrų talpos plastikinė tara, kurioje buvo apie 700 litrų dyzelinio kuro, kuro siurblys su skaitikliu (be pavadinimo), prie jo buvo prijungtos žarnos, iš 1000 litrų talpyklos į 5 litrų talpos plastikinę talpyklą buvo paimtas mėginys – 1 litras dyzelino, talpykla užantspauduota spaudu Nr. 4929 (b. l. 5). Su protokolo turiniu A. S. buvo supažindintas, jis gavo protokolo kopiją ir tai patvirtino parašu. Jokių pretenzijų ar prašymų dėl paėmimo protokole užfiksuotų duomenų A. S. nepareiškė. Tą pačią dieną, dalyvaujant A. S., apie 700 litrų dyzelinio kuro iš A. S. 1000 litrų talpos buvo perpumpuota į Tauragės apskrities VPK priklausančią 1000 litrų talpyklą, kuri buvo užantspauduota spaudu Nr. 4929 (b. l. 7).

5 litrų talpos plastikinė talpykla, į kurią buvo paimtas 1 litro dyzelino mėginys, buvo užantspauduota spaudu Nr. 4929 ir atiduota ekspertizės atlikimui (b. l. 8).

Muitinės laboratorijoje buvo nustatyta, kad pateiktas tirti dyzelinas neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilinių degalų (dyzelino) Privalomųjų Kokybės rodiklių, patvirtintų LR energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-22 įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 (žin. 2010, Nr. 153-7849; 2011, Nr. 71-3430; 2012, Nr. 54-2698) bei LST EN 590 reikalavimų (sieros kiekis automobiliniuose degaluose neturi viršyti 10 mg/kg (0,0010 % masės) ir RRME ne arktinio dyzelino sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 7 % tūrio (leistina paklaida 0,5 %)) (b. l. 10–11).

Iš 2013-09-24 palyginamosios vertės nustatymo akto matyti, kad buvo nustatyta, jog A. S. savo sodyboje laikė 500 litrų dyzelinio kuro, kuris buvo supiltas į plastmasinę 1000 litrų talpyklą. Dyzelinas įgytas ne iš Bendrijos šalių, nes neatitinka Lietuvoje vartojamo dyzelino privalomųjų kokybės rodiklių. Buvo nustatyta vieno litro kuro vertė – 3,96 Lt, 500 litrų vertė sudarė 1980 litų. Ši suma nesiekia 50 MGL dydžio, bet viršija 10 MGL dydį (b. l. 14).

2013-07-17 paaiškinime A. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) prie jo priėjo nepažįstamas rusiškai kalbantis asmuo ir pasiūlė įsigyti rusiško kuro po 3 Lt už litrą. A. S. pasakė rusiškai kalbančiam asmeniui važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą ir jį palydėjo iki savo sodybos. Sodyboje atvežė 1000 litrų talpyklą, prijungė savo siurblį tam, kad būtų galima perpumpuoti kurą. Rusijos pilietis sakė, kad nori parduoti 200 litrų kuro. Atsivežtoje 1000 litrų talpykloje apie 500 litrų kuro A. S. buvo sukaupęs jau iš anksčiau, kurą buvo įsigijęs degalinėje „(duomenys neskelbtini)“. Perpumpuojant kurą iš ruso vilkiko į jo talpyklą, atvyko policijos pareigūnai. Tuo metu, A. S. teigimu, jis buvo perpumpavęs 181 litrą kuro (b. l. 4).

2013-10-18 teismo posėdžio metu A. S. tvirtino, kad iš Rusijos piliečio sunkvežimio išsiurbė 181 litrą dyzelinio kuro. 1000 litrų talpykloje buvo supiltas dyzelinis kuras iš prakiurusio sunkvežimio DAF, kuriuo dirba, kuro bako. Kuro bakas prakiuro gegužės mėnesį. Kuro bake buvęs dyzelinis kuras buvo pirktas degalinėje. A. S. parodė, kad dyzelinio kuro mėginys ekspertizei buvo paimtas ne iš 1000 litrų talpyklos, bet iš siurblio (b. l. 34–35).

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-10-30 nutarimu A. S. pagal Lietuvos ATPK 163² straipsnio 3 dalį buvo nubaustas 5000 Lt dydžio bauda konfiskuojant 500 litrų dyzelinio kuro konfiskavimu, tačiau A. S. paminėtą apylinkės teismo nutarimą apskundus, Klaipėdos apygardos teismas 2014-01-09 nutartimi tą nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui. Nutartyje apygardos teismas nurodė, kad, apklausus policijos pareigūną R. Š. ir nustačius, kad dyzelinio kuro mėginys labaratoriniam tyrimui buvo paimtas ne iš 1000 litrų talpyklos, o iš žarnos, net ir nesant proceso dalyvių prašymo, teismas turėtų spręsti klausimą dėl naujos ekspertizės atlikimo, dyzelinio kuro mėginį paimant iš 1000 litrų talpyklos, kuri laikoma Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK garaže (b. l. 6).

Iš 2013-07-18 kuro perpumpavimo akto matyti, kad iš Tauragės apskrities VPK priklausančios 1000 litrų talpyklos, užantspauduotos Nr. 4929, buvo perpumpuota 700 litrų dyzelinio kuro į A. S. priklausančią 1000 litrų talpyklą. Talpykla buvo užantspauduota Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK VPP spaudu (b. l. 6).

2014-02-19 teismo posėdyje apklausus kaip liudytoją pareigūną R. Š., jis parodė, kad dyzelinio kuro mėginys tyrimui buvo paimtas iš talpyklos per žarną, kuria buvo siurbiamas dyzelinis kuras iš Rusijos piliečio vilkiko bako. 2013-07-18 kuras buvo perpumpuotas A. S. nedalyvaujant, nes 2013-07-17 buvo pasibaigęs darbo laikas (b. l. 69–70).

Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-03-13 nutartimi paskyrė pakartotinę ekspertizę tam, kad būtų galima nustatyti, koks kuras buvo 1000 litrų talpykloje ir ar jis atitinka Lietuvos Respublikos rinkoje naudojamo kuro – dyzelino – parametrus, bei ar pirmos ekspertizės, atliktos 2013-09-18, nustatyti kuro – dyzelino – parametrai yra panašūs į pateikto iš talpyklos kuro – dyzelino – mėginio parametrus (b. l. 74–76).

Iš 2014-03-28 apžiūros akto matyti, kad, dalyvaujant A. S., jo atstovui V. V., buvo apžiūrėta plastmasinė 1 tonos talpykla metaliniame karkase, talpykloje ties 700 litrų padala buvo matyti skysčio riba. Pro talpyklos apačioje esantį išleidimo čiaupą, kuris buvo užantspauduotas, buvo paimtas 1 litro mėginys, mėginys buvo užantspauduotas spaudu Nr. 4929 (b. l. 79–81). Prie apžiūros akto buvo pridėta vaizdo lentelė (b. l. 82–86). A. S., jo atstovas V. V. jokių pastabų ar prašymų dėl apžiūrėtos talpyklos ir paimto mėginio nepareiškė.

2014-05-20 specialisto išvadoje Muitinės labaratorijos vyriausioji inspektorė E. S. konstatavo, kad, remiantis tyrimų rezultatais, pateiktas tirti dyzelinas neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomųjų kokybės rodiklių, patvirtintų LR energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-22 įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 (žin. 2010, Nr. 153-7849; 2011, Nr. 71-3430; 2012, Nr. 54-2698) bei LST EN 590 reikalavimų (sieros kiekis automobiliniuose degaluose neturi viršyti 10 mg/kg (0,0010 % masės) ir RRME ne arktinio dyzelino sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 7 % tūrio (leistina paklaida 0,5 %)).

Palyginus tyrimo rezultatus, nurodytus 2013-09-18 tyrimo protokole Nr. 3T1751 (mėginio Nr. 3x1973), su dyzelino tyrimo rezultatais, pateiktais šio dokumento (2014-05-20, Nr. 14MLC0046) lentelėje, ir įvertinus tyrimo metodo neapibrėžtis, skiriasi sieros kiekis (1,6 karto), tankis ir klampa. Tirtasis dyzelinas ir dyzelinas, kurio rodikliai nurodyti ML 2013-09-18 tyrimo protokole Nr. 3T1751, yra be RRME (biodyzelino) priedo. Tirtasis produktas su nustatytais kokybės rodikliais negali būti parduodamas ir naudojamas kaip automobiliniai degalai Lietuvos Respublikoje, taip pat ir Europos Sąjungoje. Naftos produktų sumaišymas su ne Bendrijos šalyse naudojamu dyzelinu turi įtakos Lietuvos Respublikoje vartojamo dyzelino kokybės rodiklių verčių pasikeitimui. Remdamasi ilgalaike Muitinės laboratorijos patirtimi atliekant tyrimus ir reguliariai dalyvaujant tarptautinėse tyrimų kokybės tikrinimo programose, vyriausioji inspektorė E. S. konstatavo, kad dyzelinas yra stabilus produktas ir dėl produkto laikymo sąlygų RRME (biodyzelinas) jame negali suskilti, o sieros kiekis negali padidėti beveik 500 kartų nuo nustatytos privalomojo kokybės rodiklio vertės. Tyrimui pateiktas mėginys yra naftos produktas, atitinkantis „gazolių“ apibūdinimą (KN 27 skirsnio 2 e) papildomoji pastaba) – dyzelinas be biodyzelino priedo. Šio produkto KN kodas yra 2710 19 48, nacionalinis papildomas kodas yra X304. Produktui taikomi visi „gazolių“ grupės mokesčiai (b. l. 95–97).

Nubaustasis A. S. apylinkės teismui pateikė sunkvežimio DAF registracijos liudijimą (b. l. 30), patvirtinantį, kad D. S. įmonei priklauso sunkvežimis DAF, bei kvitus, jog B. S. įmonė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-05-21, 2013-05-31, 2013-05-28, 2013-05-24, 2013-05-17, 2013-05-14, 2013-05-10 įsigijo 2241,97 litro kuro (b. l. 17–23).

Teismui pateikti degalų pirkimo kvitai aplinkybės, kad pažeidimo padarymo metu 2013-07-17 A. S. sodyboje 1000 litrų talpykloje surastas kuras buvo įsigytas degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, nepatvirtina. To nepatvirtina ne tik specialisto išvada, bet ir A. S. paaiškinimai. Atsižvelgiant į kvituose nurodytus kuro kiekius, į tai, kad į sunkvežimio kuro baką buvo dažnai pilamas didelis kuro kiekis, galima pagrįstai teigti, jog B. S. įmonė sunkvežimiu DAF naudojosi nuolat. Pasak A. S., 2013 m. gegužės mėnesį šio sunkvežimio kuro bakas prakiuro ir buvo neremontuojamas net iki 2013-07-17, iki tol, kol policijos pareigūnai A. S. sodyboje aptiko dyzelinį kurą, kurį A. S. pumpavo iš Rusijos piliečio sunkvežimio. Nepaisant to, iš kur gauti ir kokie dyzelinio kuro kiekiai buvo sumaišyti su kuru, gautu iš Rusijos piliečio sunkvežimio, tas policijos pareigūnų aptiktas kuro mišinys neatitiko Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomųjų kokybės rodiklių, patvirtintų LR energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-22 įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 bei LST EN 590 reikalavimų, buvo laikomas A. S. sodyboje ir priklausė jam

Apie tai, kad 1000 litrų talpykloje surastą dyzelinį kurą įsigijo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, kurą iš prakiurusio automobilio degalų bako perpylė į talpyklą, kurią laikė savo sodyboje ir kurią aptiko policijos pareigūnai, administracinio teisės pažeidimo nustatymo metu net neužsiminė, A. S. teigė, kad kuro atsargas buvo sukaupęs iš anksčiau. Duomenų, patvirtinančių sunkvežimio kuro bako defektą, pažeidimo metu nepateikė. Keisti parodymus, kelti versiją apie degalų perpylimą iš prakiurusio degalų bako į kitą talpyklą, teigti, kad kuras buvo įsigytas degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, A. S. pradėjo tik teismo posėdžių metu.

Esant aptartoms aplinkybėms, netikėti tuo, kad A. S. laikė 1980 Lt vertės 500 litrų dyzelinio kuro, pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, nėra jokio pagrindo. Apylinkės teismas A. S. versijas kaip jo gynybinę poziciją vertino pagrįstai.

Apylinkės teismas išnagrinėjo A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą objektyviai ir visapusiškai, ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnio nuostatų nepažeidė, skundžiamu nutarimu A. S. pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai, tačiau, skiriant nuobaudą, apylinkės teismas nepagrįstai konfiskavo kuro siurblį su skaitikliu (be pavadinimo), prie kurio prijungtos žarnos, paimtą 2013-07-17 daiktų paėmimo protokolu (b. l. 5).

ATPK 163² straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dešimties iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) ir užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo.

ATPK 163² straipsnio 3 dalyje numatytas laikytų akcizais apmokestinamų prekių ir tų prekių gabenimo priemonių neprivalomas konfiskavimas. Nubaustajam A. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį už 1980 Lt vertės 500 litrų dyzelinio kuro, kuris buvo supiltas į plastmasinę 1000 litrų talpyklą ir įsigytas ne iš Bendrijos šalių, laikymą, o ne gabenimą. Be to, kuro siurblys su skaitikliu (be pavadinimo), prie kurio prijungtos žarnos, kuris paimtas 2013-07-17 daiktų paėmimo protokolu, nėra gabenimo priemonė tiesiogine tos sąvokos prasme, nors transportavimo priemone laikytini, tačiau tie daiktai ūkyje gali būti naudojami ne tik skystajam kurui perpumpuoti iš talpyklos į talpyklą, bet ir kitiems ūkiniams reikalams, todėl apylinkės teismo sprendimas konfiskuoti kuro siurblį su prijungimo žarna nelaikytinas būtinu ir pagrįstu.

Esant tokioms aplinkybėms, Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-14 nutarimo dalis, kuria konfiskuotas kuro siurblys su prijungimo žarna (šie daiktai paimti 2013-07-17 daiktų paėmimo protokolu, b. l. 5), naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-14 nutarimą pakeisti, nutarimo dalį, kuria konfiskuotas kuro siurblys su prijungimo žarna (daiktai paimti 2013-07-17 daiktų paėmimo protokolu), panaikinti.

Pagal 2013-07-17 daiktų paėmimo protokolą paimtus kuro siurblį su prijungimo žarna grąžinti A. S..

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.