Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C. (A. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš A. C. priteista nukentėjusiajai G. S. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo mažametį asmenį, o būtent: jis 2008 m. liepos 31 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 24 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su mažamete G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir pasinaudodamas pastarosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, bučiavo nukentėjusiąją, prašė liesti jo lytinius organus bei užgulęs nukentėjusiąją trynėsi savo lytinių organu G. S. tarp šlaunų prie šios lytinių organų, imituodamas lytinį aktą, tuo padarydamas nukentėjusiajai paviršinį odos įtrūkimą išangės išorinio lauko sityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu, pasinaudodamas nukentėjusiosios G. S. bejėgiška būkle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo A. C. gynėja prašė nuteistojo A.C. apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. C. apeliacinis skundas netenkintinas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas pripažindamas A. C. kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.

Apeliantas skunde neginčija savo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo paskirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę. Šis apelianto prašymas atmestinas.

Kolegijos nuomone, nuteistajam A. C. yra paskirta tinkama bausmė ir ji nėra aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. C. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą. A. C., seksualiai prievartaudamas mažametį asmenį, padarė tyčinį, labai sunkų nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir nuteistojo asmenybę charakterizuojanti medžiaga. Iš jos matyti, kad apeliantas anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 151-153, 155), yra registruotas darbo biržoje ir dirba viešuosius darbus, charakterizuojamas teigiamai (t.1, b. l.104)

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, apeliantui už jo padarytą labai sunkų nusikaltimą paskyrė minimalią BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Apeliantas savo skunde prašydamas jam neskirti bausmės susijusios su laisvės atėmimu, nurodo, jog jo motina serga sunkia liga, yra I grupės invalidė, jai reikalinga nuolatinė priežiūra.

Baudžiamasis įstatymas už mažamečio asmens seksualinį prievartavimą (BK 150 straipsnio 4 dalis) numato tik laisvės atėmimo bausmę (nuo 3 iki 13 metų), jokių kitų alternatyvių bausmės rūšių įstatymo leidėjas nenumatė. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė minimalią BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Baudžiamasis įstatymas leidžia nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, tik tuo atveju, jei byloje yra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytos sąlygos. Tokių sąlygų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jo motina sunkiai serga, yra invalidė ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra, nepakanka, kad nuteistajam galėtų būti taikomos BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą bausmė gali būti švelninama, jei yra visos šios sąlygos: yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (įstatymas reikalauja, kad teismas nustatytų bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes), bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Kaip jau buvo minėta, byloje nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors byloje yra duomenys, kad apelianto motina yra ligota ir neįgali (t. 1, b. l. 181,182, 184), tačiau iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos apie nuteistojo šeimos sudėtį matyti, kad apeliantas turi pilnametę seserį J. C. (t. 1, b. l. 185), todėl nuteistojo motiną yra kam prižiūrėti. Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, taikyti nuteistajam BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui už jo padarytą nusikaltimą paskyrė tinkamą bausmę. Paskirtoji bausmė atitinka BK 41, 54 straipsnių reikalavimus ir švelninti ją nėra įstatyminio pagrindo. Todėl apelianto A. C. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. C. (A. C.) apeliacinį skundą atmesti.