Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-294-891/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-21
Bylos Nr.
1S-294-891/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nuteistasis
T. Ž.
Advokatai
Vidmantas Martyšius
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-294-819/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Ž. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus (toliau ir – pareiškėjas, gynėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. nutarties, kuria panaikintas nuteistajam T. Ž. bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas į pataisos namus atlikti jam Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu skirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių, BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 15 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. Ž. paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu iki 2 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant T. Ž. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti 10 MGL dydžio įmoką ir be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi T. Ž. papildomai paskirtos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose numatytos pareigos – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nuo 23 val. iki 6 val., neišeiti iš savo namų (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Šalies argumentai

2. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius (toliau ir – Probacijos tarnyba) 2019 m. liepos 12 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas panaikinti T. Ž. bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį skirtą laisvės atėmimo bausmę.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimą tenkino, panaikino nuteistajam T. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė jį į pataisos namus atlikti minėtu nuosprendžiu jam skirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas konstatavo, kad

nuteistasis į savo kaip nuteistojo, iš kurio tikimasi pozityvaus elgesio, padėtį žvelgė atsainiai ir absoliučiai neatsakingai, nieko nepranešęs probacijos įstaigai išvyko iš Lietuvos Respublikos, su probacijos pareigūnais nebendradarbiavo, jų neinformavo apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, taip nesudarydamas sąlygų bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančiai institucijai realiai atlikti probuojamojo kontrolę, taip pat visiškai nesilaikė teismo paskirtų papildomų pareigų, nors teismo posėdžio metu jo gynėjas nurodė, kad jo (gynėjo) žiniomis, nuteistajam buvo žinomi teismo nutartimi paskirti papildomi įpareigojimai. Apylinkės teismo vertinimu, nuteistasis sąmoningai, pilnai suvokdamas savo veiksmų esmę, nesilaikė probacijos sąlygų. Anot apylinkės teismo, iš abejingo nuteistojo elgesio akivaizdu, kad probacija nėra veiksminga, todėl tolesnis nuteistojo taisymas neizoliavus jo nuo visuomenės yra negalimas, nuteistasis T. Ž. nepateisino ir neįvertino jam parodyto pasitikėjimo, nesistengė įrodyti, jog pasitaisys, nors būtent šio tikslo siekiama atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimus (pareigas). Apylinkės teismo teigimu, šiuo atveju nustatytos aplinkybės patvirtina, jog švelnus baudžiamumas nuteistajam reikiamo poveikio nedaro, paskirtos bausmės tikslai, jos vykdymą atidėjus, nėra pasiekiami, todėl nuteistojo atžvilgiu tikslinga taikyti griežtesnį laisvės suvaržymo režimą, nes priešingu atveju būtų neužtikrinta bausmės paskirtis.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartimi, nuteistojo T. Ž. gynėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundu prašo minėtą nutartį panaikinti, kaip prieštaraujančią humanizmo principui, ir priimti dėl skundo kitą sprendimą – atmesti Probacijos tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo T. Ž..

5. Nurodo, kad T. Ž. įvykdė visus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, naujų nusikaltimų ir teisės pažeidimų nedarė, nevartojo psichiką veikiančių medžiagų, o iš šalies 2018 m. spalio 26 d. išvyko dėl pateisinamos priežasties, tai yra sunkia onkologine liga sergančio tėvo V. P. slaugymo ir buvimo su juo paskutinėmis gyvenimo dienomis. T. Ž. tėvas mirė (duomenys neskelbtini) (pateikia tai patvirtinančius dokumentus) ir, gynėjo, žiniomis, šiuo metu T. Ž. tvarko velionio tėvo palikimą ir į Lietuvą ketina grįžti tuos reikalus pilnai sutvarkęs. Pažymi, kad šiuos duomenis gynėjas buvo pateikęs ir apylinkės teismui, tačiau jo teiginiai teismo nepagrįstai buvo įvertinti kaip deklaratyvūs ir teismas jais nesivadovavo, nors privalėjo patikrinti teikiamus objektyvius duomenis.

6. Taip pat skunde teigia, kad tam tikros pasekmės yra numatytos tik už probacijos sąlygų nevykdymą be pateisinamos priežasties arba netinkamą vykdymą. Pabrėžia, kad T. Ž. vardu užpildyti administracinių nusižengimų protokolai suformuluoti automatizuotu būdu, todėl nerodo jokios jo ginamojo kaltės dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (toliau – KET), o kitoks jų vertinimas yra netoleruotinas vykdant teisingumo funkciją ir pažeidžia teisinio apibrėžtumo imperatyvą. Probacijos pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumas dėl tariamų jo ginamojo KET pažeidimų negalėjo būti preziumuojami, nes teisingumą jų šalyje vykdo ne kelių policijos ar probacijos tarnybos padaliniai, o tik teismai. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, automobilis LAND ROVER SPORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dabar dar priklauso jo ginamojo tėvui V. P. ir tuo automobiliu nenutrūkstamai iki dabar naudojasi ir daro KET pažeidimus kiti vairuotojai, bet ne nuteistasis T. Ž..

7. Be to, skunde pažymi, kad T. Ž. iki išvykimo 2018 m. spalio 26 d. pas sunkiai sergantį tėvą visus teismo įpareigojimus vykdė nepriekaištingai, visi kiti Probacijos tarnybos teikime ir skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyti T. Ž. pažeidimai yra formalūs, nes 2018 m. spalio 26 d. T. Ž. išvyko iš Lietuvos ir iki šiol negrįžo dėl visuotinai suprantamos ir pateisinamos priežasties. Gynėjo žiniomis, Probacijos tarnybos inspektorė 2019 m. spalio 25 d. atsisakė spręsti T. Ž. prašymą išleisti jį į užsienį pas sergantį tėvą, nurodydama, jog užsienyje negalima probuojamojo priežiūra, ir toks kankinantis, žiaurus ir žeminantis jo orumą pareigūnės atsakymas, gynėjo įsitikinimu, privertė T. Ž. išvykti į užsienį pas tėvą. Gynėjas teigia, kad T. Ž. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba informacinių technologijų srityje, turi namą ir šeimą, o jo gyvenime padarytas vienintelis nusikaltimas – atsitiktinis, o spontaniškas išvykimas pas onkologine liga sergantį tėvą, gynėjo manymu, yra pateisinamas. Gynėjo įsitikinimu, Probacijos tarnyba pasielgė nehumaniškai ir nesuteikė konkrečios pagalbos T. Ž., ypač – vertinant jo tariamai padarytus KET pažeidimus, neieškojo su juo bendro sutarimo dėl probacijos sąlygų pakeitimų, trukdančių jam dirbti ir slaugyti sunkiai sergantį tėvą, o pasuko formaliu keliu – nutarė paskirti papildomas pareigas, o vėliau, likus iki bausmės vykdymo atidėjimo 4 dienoms, pasiuntė jį į pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. Ž. gynėjo skundas atmestinas.

9. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus ir susipažinęs su T. Ž. asmens byla bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

10. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

11. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad teismas nuteistajam T. Ž. atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pastarąjį įpareigojo per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti 10 MGL dydžio įmoką ir be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (asmens b. l. 5). Kaip matyti iš asmens bylos duomenų, T. Ž. jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokėjo, o duomenų, kad nuteistasis nevykdytų teismo skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nėra. Be to, naujų nusikalstamų veikų T. Ž. nepadarė.

12. Vis dėlto, asmens byloje esantys duomenys rodo, kad nuteistojo T. Ž. elgesys probacijos metu nebuvo nepriekaištingas. T. Ž., nors laikėsi aukščiau nurodytų įpareigojimų, 2018 m. kovo 21 d. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, po ko jam skirtas įspėjimas už probacijos sąlygų nevykdymą, po kurio T. Ž. nevykdė Probacijos įstatymo 14 straipsnyje numatytų bendrųjų probuojamųjų pareigų – vengė susisiekti su Probacijos tarnyba, nepateikė apie save jokių duomenų (gyvenamosios vietos pakeitimą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų), šaukiamas neatvyko, buvo kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, taip pat padarė net šešis administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnyje (vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną greitį), dėl ko Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl papildomų pareigų paskyrimo (asmens b. l. 68, 69) ir apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi paskyrė nuteistajam papildomas pareigas – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nuo 23 val. iki 6 val., neišeiti iš savo namų (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (asmens b. l. 87-89). Pažymėtina, kad už minėtus administracinius nusižengimus bei probacijos sąlygų nevykdymą, Probacijos tarnyba turėjo teisę kreiptis į teismą ir Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, siekiant panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam, tačiau pasirinko būtent tokį įspėjimo būdą, kuris nuteistajam leidžia suvokti, jog įpareigojimų nevykdymas gali užtraukti neigiamas teisines pasekmes.

13. Visgi, papildomų įpareigojimų paskyrimas, remiantis pateikta medžiaga, T. Ž. teigiama linkme nepaveikė, nes jis visiškai nevykdė teismo skirtų papildomų įpareigojimų, toliau vengė susisiekti su Probacijos tarnyba, apie save jokių duomenų nepateikė, šaukiamas neatvyko. Nors teismo posėdyje dėl papildomų įpareigojimų paskyrimo T. Ž. pats nedalyvavo, tačiau jame dalyvavo jo gynėjas, kuris, jau svarstant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo T. Ž. klausimą pažymėjo, kad T. Ž. teismo nutartimi paskirti papildomi įpareigojimai buvo žinomi. Taigi konstatuotina, kad T. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl elgėsi daugiau nei neatsakingai ir nerūpestingai, nes nepaisydamas to, kad anksčiau jam jau buvo svarstytas skirtų įpareigojimų ir probacijos sąlygų nevykdymo klausimas, toliau sąmoningai visiškai nevykdė teismo nustatytų papildomų įpareigojimų bei probuojamojo pareigų ir nenurodė jokių jų nevykdymo priežasčių. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys po teismo parodyto pasitikėjimo negali būti pateisinamas jokiais nuteistojo gynėjo nurodomais argumentais. Juo labiau, kad nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina – ne tik į Probacijos tarnybą, bet ir į teismą neatvyksta, jokių savo paaiškinimų neteikia, pateisinamų savo elgesio priežasčių nenurodo, nesistengia įrodyti, jog pasitaisys.

14. Nuteistojo gynėjas teigia, kad nuteistasis 2018 m. spalio 26 d. išvyko iš Lietuvos dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, tai yra dėl sunkios tėvo ligos ir jo mirties, ir dėl to iki šiol negrįžo. Nors nuteistojo gynėjas apygardos teismui ir pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančius duomenis, tai yra T. Ž. tėvo V. P. mirties liudijimą, išduotą Airijos, tačiau ta aplinkybė, kad T. Ž. tėvas mirė (duomenys neskelbtini), apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju negali pateisinti visiško probacijos sąlygų nevykdymo. Pažymėtina, kad T. Ž. administracinius nusižengimus Lietuvos Respublikoje padarė ir 2018 m. lapkričio 1 d., lapkričio 3 d., be to, kaip matyti iš asmens bylos bei teikimo medžiagos, T. Ž. 2019 m. kovo 6 d. su gynėju V. Martyšiumi sudarė teisinių paslaugų sutartį. Šios aplinkybės rodo, kad T. Ž. į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs ir po to, kai 2018 m. spalio 26 d., anot gynėjo, išvyko iš Lietuvos pas sergantį tėvą, taigi galimybių susisiekti su Probacijos tarnyba, informuoti ją apie savo buvimo vietą, probacijos sąlygų nevykdymo priežastis, tikrai turėjo, tačiau į savo padėtį žvelgė atsainiai ir visiškai neatsakingai, nesudarė jokių sąlygų bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančiai institucijai realiai atlikti jo, kaip probuojamojo, kontrolę, taip pat visiškai nesilaikė teismo skirtų papildomų įpareigojimų. Pažymėtina, kad T. Ž. savo elgesio nepakeitė ir po (duomenys neskelbtini), tai yra po tėvo mirties, toliau nevykdė probacijos sąlygų, nors turėjo net kelis mėnesius savo elgesiui pataisyti, kadangi Probacijos tarnyba į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo T. Ž. kreipėsi tik 2019 m. liepos 12 d., tai yra jau besibaigiant bausmės vykdymo atidėjimo terminui.

15. Skunde gynėjas taip pat teigia, kad T. Ž. vardu užpildyti administracinių nusižengimų protokolai nerodo jokios jo ginamojo kaltės dėl KET pažeidimų, nes jie suformuluoti automatizuotu būdu, be to, pagal VĮ „Regitra“ duomenis, automobilis LAND ROVER SPORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tebepriklauso jo ginamojo tėvui V. P. ir tuo automobiliu nenutrūkstamai iki dabar naudojasi ir daro KET pažeidimus kiti vairuotojai, bet ne nuteistasis T. Ž.. Apygardos teismo vertinimu, šie gynėjo teiginiai nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis ir niekaip nešalina T. Ž. administracinės atsakomybės. Visų pirma, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie T. Ž. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus (2019 m. rugpjūčio 19 d. duomenimis) nematyti, kad administraciniai nusižengimai būtų padaryti būtent su V. P. priklausančiu automobiliu LAND ROVER SPORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio registracijos liudijimo kopija yra pateikta teikimo byloje (teikimo b. l. 16). Be to, duomenų, kad T. Ž. būtų ginčijęs jam surašytus administracinio nusižengimo protokolus, taip pat nėra, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Kita vertus, pažymėtina tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu T. Ž. ne tik darė administracinius nusižengimus, bet ir, kaip jau minėta, nevykdė probacijos sąlygų, net ir po papildomų įpareigojimų paskyrimo, kas ir buvo esminis pagrindas Probacijos tarnybai kreiptis į teismą su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo T. Ž..

16. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis T. Ž. turėjo ne vieną galimybę pasitaisyti, bet ir toliau elgėsi neatsakingai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. nutartimi, remdamasis duomenimis apie T. Ž. elgesį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, visiškai pagrįstai nesuteikė dar vienos galimybės nuteistajam parodyti deramą savo elgesį. Būdamas laisvėje T. Ž. neįrodė to, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti įgyvendinti netaikant realaus laisvės atėmimo. Taigi nagrinėjamoje situacijoje Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrindai nustatyti pagrįstai, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. nutarties nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. Ž. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Budrys