Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1695-1100/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-12
Bylos Nr.
1-1695-1100/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
P. L.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1695-1100/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14650-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,kaltinamajam P. L., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 151 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos) galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, skiriant įpareigojimus;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

P. L. 2023 m. balandžio 24 d. apie 1.50 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija.

P. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis P. L. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad užėjo į kazino (duomenys neskelbtini) mikrorajone, išlošė ir iš laimės išgėrė alkoholio, išgėrė tris ar keturis bokalus alaus po 0,5 l. Prieš tai buvo nevartojęs alkoholio penkerius metus, tiesiog paslydo, nepajuto, kad yra labai apsvaigęs. Tada paskambino draugė, jau buvo apie 1 val. nakties, pas ją ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną automobiliu BMW, kuris priklauso motinai. Galėjo būti įvykis balandžio 24 d., pripažįsta nustatytas promiles. Dabar ir įvykio metu gyveno su motina. Ji nežinojo, kad jis vairavo neblaivus. Pasak kaltinamojo, jis buvo užsikodavęs nuo alkoholio, anksčiau prisidarydavo nesąmonių, todėl draugas pasiūlė pagalbą ir viskas buvo tvarkoje. Po įvykio nevartoja alkoholio, toliau gydosi ligoninėje, jam labai padeda. Anksčiau buvo baustas už narkotinių medžiagų laikymą, už KET pažeidimus. Teisę vairuoti transporto priemones turėjo gal ketverius metus ar daugiau. Prašo atimti tokią teisę bent 1 metams, ne ilgiau. Šiuo metu nedirba, bet gali įsidarbinti, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna 200 Eur pašalpą. Iš darbo išėjo prieš Naujuosius metus, iki tol dirbo oficialiai, dabar kartais padirba nelegaliai santechniku, tai pragyvena iš santechniko darbų, išlaiko vaiką. Turi darbinį automobilį, ieškos vairuotojo ir dirbs. Motina vairuoja, bet jos vairuotojo pažymėjimas pasibaigęs. Tą vakarą iš piktumo įmetė teises į židinį, kad nevairuotų, apie tai informavo pareigūnus, o VĮ „Regitra“ nepranešė. Ankstesnės paskirtos baudos dar nemoka, antstoliai kažkiek nuskaičiuoja, tačiau baudą sumokės. Kodėl nemoka, negali pasakyti, reikėjo lėšų vaiko išlaikymui. Neuždirba tiek pinigų, kad sumokėtų baudą iš karto. Savo veiksmus vertina labai blogai. Padarė klaidą, nuoširdžiai gailisi.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Liudytojas N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 24 d. apie 1.50 val., dirbdamas su specialistu A. K., važiuodami (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo juodos spalvos automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas vingiavo po kelią. Jiems sukėlė įtarimą, kad automobilio BMW vairuotojas gali būti neblaivus. Sustabdžius minėtą automobilį, prie automobilio vairo sėdėjo vyras, kaip paaiškėjo – P. L., automobilyje kitų asmenų nebuvo. Bendraujant su automobilio vairuotoju, šio kalba buvo nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Asmuo prisipažino, kad yra neblaivus. Pasiteiravus, kada vartojo alkoholį, P. L. paaiškino, kad neseniai. Alkoholio matuokliu pirmo pūtimo metu P. L. nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, antro pūtimo metu – 1,83 promilių neblaivumas (b. l. 13–14).

Liudytoja I. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau jos sūnus P. L. juo naudojasi. 2023 m. balandžio 25 d. jai sūnus P. L. pasakė, kad vairavo išgėręs ir kad automobilis yra nuvežtas į aikštelę. Daugiau neturi ką parodyti, prašo grąžinti jai priklausantį automobilį (b. l. 17).

2023 m. balandžio 24 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad nustatytas P. L. neblaivumo požymis: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę, užfiksuota, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą atsimerkęs ir užsimerkęs gali. Alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0450, kaltinamajam 1.53 val. nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, antrojo patikrinimo metu 2.09 val. – 1,83 promilių neblaivumas (b. l. 19). Tokie patys rezultatai užfiksuoti ir minėto alkoholio matuoklio rodmenyse (b. l. 21–22).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra I. L. (b. l. 33).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio BMW 530D, 2000 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2120 Eur (b. l. 34).

2023 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „export-02rl9“, kurio trukmė 20.59 min. Vaizdo įrašui prasidėjus, yra matomas juodos spalvos BMW markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas prieina prie automobilio vairuotojo ir pasiteirauja, ar automobilyje yra draudžiamų daiktų. Vairuotojas pareigūnui atsako, kad nėra ir tai, kad jis girtas. Pareigūnas automobilio vairuotojui atsako „tiesiog girtas, ane?“. Vairuotojas į šiuos žodžius atsako „aišku“. Pareigūnas vairuotojo klausia apie automobilio apgadinimus, tačiau vairuotojas nurodo, kad šie apgadinimai yra seni. Pareigūnas atlieka automobilio apžiūrą, automobilis yra pakraunamas ant autovežio ir asmeniui įteikiamas šaukimas (b. l. 35–36).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. L. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį BMW 530D, kai jo iškvėptame ore buvo 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina P. L. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu P. L. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad P. L. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – betarpiškai nagrinėjamą įvykį mačiusio liudytojo (policijos pareigūno) N. B., kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat iš dalies liudytojos I. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos papildo ir detalizuoja byloje esantis 2023 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolas. P. L. neblaivumo faktą įrodo 2023 m. balandžio 24 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus alkoholio matuokliu, P. L. šią dieną 1.53 val. nustatytas 1,65 promilių neblaivumas (b. l. 19). Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio matuoklio rodmenyse (b. l. 21–22). Teismas neturi pagrindo abejoti alkoholio matuokliu užfiksuotu neblaivumo laipsniu P. L..

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi P. L. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. L. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

P. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė šį nusikaltimą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes jis nusikalto tuo metu, kai nebuvo išnykęs ar panaikintas teistumas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

Kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad P. L. teistas, teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 49–52), per paskutinius penkerius metus baustas administracine tvarka, daugiausia iš jų už KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, tačiau turi galiojančių nuobaudų (b. l. 56–59), nedirba (b. l. 53–55), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie P. L. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. L. paskyrus už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto). Nagrinėjamu atveju P. L. skirti baudą nėra tikslinga, nes jis oficialiai niekur nedirba, be to, nėra sumokėjęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudos, nenustatyta, kad jis turi nuolatinių pajamų. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad švelnesne, nei areštas, bausme kaltinamajam nebūtų pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

P. L. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam P. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti P. L. skirtinos arešto bausmės vykdymą. Nors jis anksčiau teistas, trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau ne arešto bausme. Teismo vertinimu, P. L. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Pastebėtina, kad nustatytas kaltinamojo neblaivumas ne itin daug viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Jis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Paskutiniais dviem teismo nuosprendžiais P. L. buvo paskirtos švelnesnės, nei areštas, bausmės – laisvės apribojimas ir bauda. Teigti, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam negalės padaryti jokios teigiamos įtakos, nėra pagrindo. Byloje nenustatyta, kad P. L. itin piktybiškai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių (pavyzdžiui, jis nėra daug kartų baustas administracine tvarka). Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Svarbu ir tai, kad, jei P. L. nesilaikys arešto bausmės atidėjimo pareigų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo kaltinamajam.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti P. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė su nustatytomis pareigomis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti P. L. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio BMW 530D vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

P. L. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,65 promilių etilo alkoholio koncentracija, t. y., kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. P. L. važiavo (duomenys neskelbtini) mieste nakties metu (tamsiu paros metu), kai matomumas yra apsunkintas. Remiantis liudytojo N. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad P. L. vairuojamas automobilis vingiavo po kelią, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Taigi, nėra abejonių, kad P. L. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, be kita ko, į nustatytą neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad P. L. anksčiau teistas, tačiau pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, jis anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė.

Taigi P. L. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 10 mėnesių (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. balandžio 27 d. Trumpinti tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino nesudaro pagrindo tai, kad kaltinamajam teisė vairuoti transporto priemones būtų reikalinga vykdant darbo funkcijas (pavyzdžiui, nuvykti pas klientus).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 4 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

P. L. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu BMW 530D, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamojo motinai – I. L. (b. l. 33). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – I. L., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Teismas neturi duomenų, kad kaltinamojo motinai I. L. buvo žinoma apie tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuos jai priklausantį automobilį. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (2120 Eur) išieškojimas iš P. L. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo P. L. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad P. L. turi teisę kreiptis į antstolį, vykdantį dėl jo priimtą nuosprendį (informaciją galima gauti iš Lietuvos antstolių rūmų), ir tartis su juo dėl galimybės sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per tam tikrą terminą.

Todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš P. L. konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 2120 Eur – valstybės naudai.

VI. Kiti klausimai

P. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 71–74). Jos paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 5 d. pažyma Nr. APD-2023-07944 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamąjį P. L. gynusio advokato darbo užmokestį (53,33 Eur). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, kaltinamasis yra nedirbantis. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį voką su CD laikmena (b. l. 85), palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais, 432 straipsniu,

nusprendžia:

P. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. L. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti P. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso K 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti P. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieniems) metams ir 10 (dešimt) mėnesių. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. balandžio 27 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 2120 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų) – valstybės naudai.

P. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį voką su CD laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš P. L. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 5 d. pažymą Nr. APD-2023-07944.

P. L. išaiškinti, kad:

1) mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

2) Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį Nr. 1-1695-1100/2023. Sumokėjus automobilio vertę, atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis