Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens O. Š. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1347-445/2017 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui J. P., tretieji asmenys O. Š., Š. P., Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarė N. D., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinio reikalavimų tinkamam įvykdymui užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė VMI prie FM kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2017 m. rugsėjo 12 d. Paveldėjimo teisės dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 3641) pagal kurią J. P. padovanojo savo motinai O. Š. jam priklausančią paveldėjimo teisę į tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą; 2) pripažinus negaliojančia aukščiau minėtą dovanojimo sutartį taikyti restituciją – grąžinti iš O. Š. J. P. jo padovanotas paveldėjimo teises. Ieškinį grindė tuo, kad antstolės T. G. kontoroje yra užvestos kelios vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš atsakovo ieškovės naudai. Apeliantė pažymėjo, kad ginčijama dovanojimo sutartimi atsakovui savo motinai perleidus paveldėjimo teisę į mirusio tėvo palikimo dalį, yra pažeidžiami ieškovės interesai į atsakovui priklausančią paveldimo turto dalį (turtą) nukreipti išieškojimą. Todėl siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų tinkamą įvykdymą, ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarę N. D. neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo suinteresuotiems asmenims: O. Š. ir Š. P. ar bet kuriam kitam asmeniui po palikėjo A. P. mirties iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.Pirmosios instancijos teismui tenkinus pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, trečiasis asmuo O. Š. (atsakovo motina) dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą ir jame nurodė, kad visos atsakovo skolos ieškovei VMI prie LR FM pagal antstolės T. G. kontoroje vykdomus vykdomuosius dokumentus yra padengtos. Todėl nebeliko pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Su pastaruoju atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pastebėtina, kad po skundžiamos nutarties priėmimo 2018 m. sausio 29 d. ieškovė teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo byloje patikslinimo (el. bylos, t. 1, b. l. 167-170), kuriame nurodė, kad ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2017 m. rugsėjo 12 d. Paveldėjimo teisės dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 3671), pagal kurią J. P. padovanojo savo motinai O. Š. jam priklausančią paveldėjimo teisę į tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą; 2) pripažinus negaliojančia Paveldėjimo teisės dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 3671) taikyti restituciją – grąžinti iš O. Š. J. P. jo padovanotas paveldėjimo teises į tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą; 3) įpareigoti J. P. priimti tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, perduodant paveldėjimo teisės liudijime nurodytą turtą ieškovės reikalavimų, įsiskolinimo sumoje – 2130,85 Eur tenkinimui (atsižvelgiant į vykdymo procese patirtas vykdymo išlaidas); 4) įpareigoti J. P. įregistruoti daiktines teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Dėl ieškinio pagrindo nurodė, kad antstolės A. M. kontoroje iš skolininko J. P. valstybės naudai yra vykdomos 11 vykdomųjų bylų, kuriose bendra iš atsakovo ieškovės naudai skolos suma sudaro 1 103,29 Eur. A. V. Š. kontoroje atsakovo J. P. atžvilgiu valstybės naudai užvestos 6 vykdomosios bylos, kuriose bendra iš atsakovo ieškovei išieškomos skolos suma siekia 709,56 Eur. A. I. E. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0163/11/00664 pagal Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. R044273/9 dėl 318 Eur išieškojimo iš atsakovo J. P.. Tokiu būdu bendra iš atsakovo ieškovei išieškoma pagal vykdomuosius dokumentus skolos suma sudaro 2 130,85 Eur (1103,29+709,56+318=2130,85), kuri nėra apdengta. Nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad atsakovo skolos ieškovei buvo išieškomos ne vien tik pagal antstolės T. G. kontoroje užvestas vykdomąsias bylas, kuriose, apeliantės teigimu, išieškomos iš atsakovo skolos buvo padengtos, bet ir pagal kitų antstolių kontorose užvestas vykdomąsias bylas. Nors apeliantė 2018 m. vasario 15 d. teismui pateiktame rašte nurodė, kad atsakovas yra pilnai atsiskaitęs su VMI prie LR FM pagal visas aukščiu minėtas trijų antstolių (A. M., V. Š. ir I. E.) kontorose užvestas vykdomąsias bylas, tačiau tam pagrįsti pateikė tik antstolės I. E. raštą, kuriuo antstolė informavo, kad jos kontoroje vykdomoje byloje atsakovas yra padengęs 318 Eur skolą ieškovei (el. bylos, t. 2, b. l. 14) bei kelis Perlo terminalo mokėjimus bendrai 705,06 Eur sumai (el. bylos, t. 2, b. l. 8-15). Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas yra pilnai su ieškove atsiskaitęs pagal pareiškimą, kuriuo ieškovė patikslino ieškinio dalyką ir pagrindą. Taigi, nors po skundžiamos nutarties priėmimo buvo patikslintas ieškinio pagrindas ir dalykas, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad šiuo atveju išnyko ieškinio pagrindas dėl kurio buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemone. Todėl apeliacinės instancijos teismas tiria bei vertina ir kitas nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ieškiniu pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017). Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014), todėl ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017).Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar neišnagrinėtas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pastebėtina, kad šiuo atveju ieškovė byloje ginčija 2017 m. rugsėjo 12 d. Paveldėjimo teisės dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 3641), pagal kurią atsakovas J. P. padovanojo savo motinai O. Š. jam priklausančią paveldėjimo teisę į tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Nesant išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, suinteresuoti asmenys disponuoja tik paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu. Palikimo turinį sudarančiais nuosavybės teisių objektais, įpėdiniai gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi, minėtas teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą išvadai, kad netaikinius ieškiniu prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovas galės laisvai disponuoti ne tik jam perduotomis paveldėjimo teisėmis, bet ir jų pagrindu įgytu turtu, t. y. išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, ginčijama paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis taptų vykdoma, kurios pagrindu trečiajam asmeniui O. Š. būtų perduota ne tik paveldėjimo teisė, priklausiusi atsakovui į mirusio tėvo palikimo dalį, bet ir jos pagrindu įgytas turtas, kas sąlygotų naujus teisminius ginčus, užsitęstų visas bylinėjimosi procesas, nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 3 straipsnis), kartu pasunkėtų ir ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo tinkamas įvykdymas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ieškiniu pareikštų reikalavimų esmę ir yra susijusios su galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymu, o jų netaikius kyla grėsmė tinkamam ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.