- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- e2YT-18776-713/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11982-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidutė Liubševičiūtė
- Pareiškėjas
- Z. D.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Z. D. paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2007 m. rugsėjo 21 d., priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (1-2 b. l.).
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 21 d. mirė jos motina S. K.. Iki pat mamos mirties pareiškėja su ja gyveno S. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune. Po mamos mirties pareiškėja į palikimo atsiradimo vietos notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, kadangi turėjo asmeninių problemų ir neturėdama teisinių žinių, nežinojo, kad per 3 mėnesius turi kreiptis į notarą, tačiau visą palikėjos turtą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į pareiškimą neprieštaravo juridinio fakto nustatymui. Nurodė, kad pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka susiklosčiusią situaciją (32 b. l.).
Byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt(CPK 133 straipsnio 3 dalis) (33 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja Z. D. yra S. K. dukra, o suinteresuotas asmuo A. K. sūnus (15 b. l.). S. K. mirė 2007 m. rugsėjo 21 d. (14 b. l.). Palikėja S. K. 1999 m. balandžio 21 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo dukrai Z. D. (18 b. l.). Palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaune (5 b. l.). Po palikėjos mirties paveldėjimo byla nėra užvesta, palikimo priėmimo faktai neregistruoti (19 b. l.). Po palikėjos mirties pareiškėja mokėjo už butą mokesčius (7-11 b. l.).
CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėja iki mirties gyveno su pareiškėja (duomenys neskelbtini) Kaune. Po S. K. mirties pareiškėja iš karto priėmė mamos palikimą aktyviais veiksmais – faktiškai naudojosi palikėjos turtu ir elgėsi su juo kaip savininkė: naudojosi butu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir rūpinosi likusiais buities daiktais ir pan. Suinteresuotas asmuo sutinka, kad palikimą priėmė pareiškėja.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog Z. D. po savo mamos S. K. mirties 2007 m. rugsėjo 21 d. per įstatymo nustatytą terminą priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą. Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 307 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2007 m. rugsėjo 21 d., faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.