- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-19
- Bylos Nr.
- 1S-839-530/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- V. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio, Olego Šibkovo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – komisija) nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( BK) 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu su bausme, paskirta Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
1.1. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2005 m. rugsėjo 17 d., pabaiga 2019 m. rugsėjo 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2017 m. rugpjūčio 14 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam V. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą konstatuodamas, kad nėra pagrindo spręsti, jog taikius lygtinį paleidimą V. G., jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir patvirtinti komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistasis savo skunde nurodė, kad turi būti svarstoma tik viena aplinkybė nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą - pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką. Šis vertinimas jo atžvilgiu yra 44 balai. Nekintamasis balas 43, tai reiškia, jog reali pakartotino elgesio rizika yra 1 balas, t. y. žema rizika. Nukentėjusiųjų asmenų jo byloje nėra, prokuroras prieštaravimų dėl jo lygtinio paleidimo nepateikė, anksčiau buvo realiai 3 balai, tai reiškia, jog vertinimo balas sumažėjęs. Nuteistojo nuomone, neturi būti vertinamos kitos aplinkybės, o tik tos, kurios reglamentuotos BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatose, todėl skundžiama nutartis neatitinka įstatymo kriterijų ir jį diskriminuoja. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami taisytis. Nuteistojo teigimu, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, sunkumas neišnyksta ir pilnai atlikus bausmę, todėl pakartotinis šių kriterijų vertinimas, bausmės atlikimo pabaigoje, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nesuderinamas su konstituciniu teisės principu. Paneigus lygtinio taikymo galimybę, nuosprendžiu paskirtoji bausmė nepagrįstai pasunkėja, nes bausmę skiriantis teismas yra įvertinęs aplinkybę, kad dalį paskirtosios bausmės nuteistasis galės atlikti lygtinio paleidimo sąlygomis. Nuteistasis nurodė, kad jis šiuo metu nuobaudų neturi, turi eilę paskatinimų, o vertinti ankstesnes nuobaudas ir ankstesnius senus išnykusius teistumus nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.
6. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis.). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis V. G. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
8. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas spręsdamas nuteistojo V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatų. Nors nuteistasis faktiškai atliko įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (44 balai pagal OASys), tačiau iš socialinės tyrimo išvados matyti, kad statinių kriminogeninių svertinių taškų suma yra 35 balai, vadinasi vis dar lieka balų, kurie gali keistis. Vertinant V. G. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis padarė 12 tvarkos pažeidimų, iš kurių 9 kartus drausminėmis nuobaudomis, skatintas 15 kartų. Paskutinis paskatinimas gautas 2016 m. gegužės 5 d.. Nuteistasis pataisos namuose nedirbo, tačiau mokėsi, įgijo keletą specialybių. Šios aplinkybės teismo nutartyje pagrįstai buvo įvertintos, kaip pozityvūs nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau teismas taip pat pasisakė ir apie tai, kad turi būti vertinamas nuteistojo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Aukštesniosios instancijos teismas pritaria nuomonei, jog aplinkybių visuma ir charakterizuoja asmenį iš esmės. Akivaizdu, kuomet nebuvo galimybės svarstyti klausimo dėl lygtinio paleidimo, nuteistojo elgesys buvo neigiamas, 2010 m., 2012 m. 2013 m, jam buvo skiriamos tik nuobaudos, 2009 m., 2011 m. gauta vos po vieną paskatinimą ir tik nuo 2014 m. konstatuojami ryškesni nuteistojo elgesio pokyčiai nuobaudų ir paskatinimų proporcijų aspektu. Tai galima vertinti tik kaip pastangas, artėjant lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybei, sukurti situaciją tariamai patvirtinančią apie nuteistojo pozityvias pastangas keistis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo nuobaudų skaičius per bausmės atlikimo laiką jį charakterizuoja kaip asmenį ir tai, kad jos šiuo metu negalioja, jos netampa niekinėmis, priešingai, padeda įvertinti nuteistojo elgesio tendencijas bei pastangas keistis per visą bausmės atlikimo laikotarpį. Aukštesniojo teismo nuomone, polinkis pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklusimas nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms ir paskatinimų skaičius bei jų išsidėstymo tvarka rodo, kad įvairaus pobūdžio pažeidimai buvo daromi šešerius metus (paskutiniai du pažeidimai padaryti 2016 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, ir nors nuobaudos nepaskirtos, tačiau buvo apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje). Paskutinieji metai, kai nuteistasis laikosi nustatytos vidaus tvarkos taisyklių ir pažeidimų nedaro, nenusveria jo netinkamo elgesio ir tai, aukštesniojo teismo nuomone, neleidžia spręsti apie pakankamas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį.
9. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už kelias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už dviejų labai sunkių nusikaltimų veikų padarymą. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir sunkumas, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau atsižvelgimas į juos kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo elgesio pokyčiai, kriminogeninio elgesio vertinimo nežymus mažėjimas neleidžia daryti išvados, kad nuosprendžiu paskirtosios bausmės atliktoji dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką, jog ateityje nedarys nusikaltimų. Nuteistojo skundo argumentai, kuriuose išdėstyti nuteistojo samprotavimai apie kriminogeninius balus, kriterijų vertinimą, bausmės pasunkinimą netaikius lygtinio paleidimo instituto, atmetami, kadangi kiekvienu atveju lygtinio paleidimo instituto taikymas yra nagrinėjamas tik pagal tos bylos išskirtinai nustatytas aplinkybes, kurios kiekvienu atveju yra teisinės situacijos aspektu individualios.
10. Kaip jau minėta, teismas pritaria, kad yra tam tikrų teigiamų nuteistojo V. G. elgesio pokyčių, tačiau, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis, padarytas pagrįstas teisinis įvertinimas, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties neteisėta ir nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. G. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.