- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-10-12
- Bylos Nr.
- 1-93-50/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Juozapas Surblys
- Nukentėjusysis
- A. M. R. M.
- Kaltinamasis
- A.
- Advokatai
- Marius Navickas
nukentėjusiesiems A. M. R. M., jo atstovui advokatui Mariui Navickui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 8 d. nuosprendžiais pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 140 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, teistumas išnykęs, Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir paskirta 1 300 Lt dydžio bauda,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008 m. spalio 2 d. naktį, apie 2 val., kaltinamasis A. M. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vadovaudamasis asmeninio pobūdžio motyvais dėl kilusio konflikto, (duomenys neskelbtini) trečio aukšto koridoriuje, tyčia nužudė (duomenys neskelbtini) gimusį T. M. , virtuvei pritaikytu peiliu smogdamas jam į dešinįjį šoną ir padarydamas durtinę–pjautinę krūtinės ląstos dešinės pusės kiaurinę žaizdą perduriant pasieninę bei plautinę krūtinplėvę, dešiniojo plaučio viršutinę skiltį, tuščiąją veną – magistralinę kraujo kraujagyslę – bei dešinės pusės sieną, tai lėmė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to T. M. netrukus įvykio vietoje mirė.
Nustatytos išsamesnės įvykio aplinkybės yra tokios: minėtu laiku į nurodytą namą grįžo neblaivūs A. K. bei G. K. –K. ir A. K. , kurie gyveno (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame bute. Dar lauke pastebėję, kad iš trečio aukšto esančio buto sklinda triukšmas, visi trys nutarė nueiti ir įspėti dėl triukšmo. Priėję prie buto, pažymėto (duomenys neskelbtini) numeriu, ir paskambinę į duris, kaltinamasis, G. K. –K. ir A. K. susitiko su duris pravėrusiais R. M. bei A. B. , kurie nebuvo buto šeimininkai, tačiau jie buvo svečiuose pas buto šeimininkę R. K. . Vos pravėrus duris tarp abiejų neblaivių asmenų grupių (nustatyta, kad bute buvę asmenys taip pat buvo neblaivūs) kilo aršios muštynės; iš pradžių vieni kitiems sudavė sunkesnių pasekmių nesukėlusius smūgius, po to, iš buto išėjus dar kitiems asmenims, iš jų ir T. M. , prasidėjo grumtynės. Nustatyta, kad A. K. grūmėsi ir mušėsi su A. B. , kaltinamasis – su kitais, iš jų ir su T. M. . Kaltinamasis, pastebėjęs, kad jėgų pusiausvyra nėra palanki jam ir su juo atėjusiems asmenims, nubėgo į antrame aukšte esantį G. K. –K. ir A. K. butą, iš virtuvės pasiėmė peilį ir jį atsinešė į muštynių vietą. Šiuo peiliu kaltinamasis pirmiau dūrė su A. K. besimušančiam A. B. , po to du kartus T. M. – į galvą ir šoną. Ir, kaip minėta, dėl smūgio į šoną nukentėjusysis T. M. buvo nužudytas muštynių vietoje.
Kaltinamasis A. K. dėl kaltinamajame akte nurodyto kaltinimo kaltu teisiamajame posėdyje neprisipažino ir parodė, kad 2008 m. spalio 2 d. vakare bendravo su savo gerai pažįstamais A. K. ir G. K. –K., kartu buvo bare, gėrė alkoholinius gėrimus. Po vidurnakčio, apie 2 val., visi grįžę į A. K. ir G. K. –K. namus – antrame aukšte esantį butą (duomenys neskelbtini). Kadangi girdėję iš vieno trečiame aukšte esančio buto garsiai sklindančią muziką, dėl to negalėjęs miegoti K. septynių mėnesių vaikas, visi trys nutarę nueiti į trečią aukštą ir paprašyti, kad būtų nustota leisti muziką. Kadangi namas yra buvusio bendrabučio tipo, trečiojo aukšto koridoriumi priėję prie (duomenys neskelbtini) pažymėto buto. A. K., išeidamas iš savo buto, pasiėmęs virtuvės peilį. G. K. –K. pabeldusi į duris, jas atidariusi iki tol nepažįstama moteris. Tačiau tuo pačiu momentu tarpduryje kažkoks vyras kumščiu trenkęs G. K. –K. į veidą. Gal po minutės iš kambario išbėgęs vyras puolęs A. K. , po to – dar vienas. Kad tas taip pat nepultų ant A. K. , jis, kaltinamasis, norėjęs antrąjį vyrą sulaikyti, tačiau šis jam, kaltinamajam, smogęs į veidą ir krūtinę bei pargriovęs ant žemės. Pavykus abiem atsistoti, tas vyras norėjęs vėl bėgti prie koridoriaus gale su pirmuoju vyriškiu besimušančio A. K. . Jis, kaltinamasis, supratęs, kad niekaip kitaip negali padėti saviškiams, iš kišenės išsitraukęs lenktinį peilį, norėjęs sustabdyti tą vyriškį, su kuriuo jis buvo susigrūmęs. Kadangi peilio ašmenys buvę apie 12 cm ilgio, juo nepavykę įdurti vyriškiui į koją, peiliui užsilenkus, pats sau persipjovęs pirštą. Siekdamas toliau padėti saviškiams, nubėgęs į antrame aukšte esantį K. butą, tuo metu ten buvo M. K. , G. K. –K. brolis, kuris prižiūrėjo vaiką. Pažadinęs M. K. ir paaiškinęs, kas darosi trečiame aukšte, abu ten nubėgę, ten jis, kaltinamasis, pamatęs ant grindų gulinčius tuos pačius iš buto išėjusius vyriškius – vieną koridoriaus viduryje, kitą – gale. Viduryje gulintis vyriškis nejudėjo, prie jo matėsi kraujo klanas. Koridoriuje taip pat buvę G. K. –K. ir A. K. , kuris mušęs moterį juodais plaukais, jo šviesios kelnės buvusios kruvinos. Supratęs, jog G. ir A. K. niekas nebegresia, paraginęs M. K. grįžti atgal ir abu grįžę į antrame aukšte esantį G. ir A. K. butą. Tačiau netrukus į butą grįžusi G. K. –K. paliepusi jam skubiai eiti į namo kiemą, kur jo laukiąs A. K. . Šis raginęs eiti nuo namo (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau pamatę atvažiuojantį policijos automobilį. A. K. rankoje turėtą peilį liepęs paimti jam, kaltinamajam, ir išmesti į čia pat stovintį šiukšlių konteinerį. Tą jis ir padaręs, o peilis buvęs tas pats, kurį A. K. buvo pasiėmęs iš savo buto, kai ėjo į trečią aukštą.
Iš 2008-10-02 naktį (nuo 3 val. iki 6 val. 15 min.) surašyto įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) trečias aukštas, kur prie (duomenys neskelbtini) butų rastas ant nugaros gulintis vyriškos lyties lavonas, prie jo gausios kraujo dėmės.
Nukentėjusioji R. M. parodė, kad 2008 m. spalio 2 d. naktį buvo nužudytas jos sutuoktinis T. M. , kuris ir kiti tą naktį buvo svečiuose pas jos seserį R. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po vidurnakčio, apie 2 val., kai kiti jau miegojo, ji su A. B. , kuris taip pat svečiavosi pas R. K. , dar kalbėjosi. Tuo metu kažkas pabeldė į buto duris. Jas atidarius, atėjusi moteris keikdamasi priekaištavusi dėl neva per garsiai leidžiamos muzikos, žengusi link jos. Ji, nukentėjusioji, tą moterį atstūmusi, bet čia pat stovėję du nepažįstami vyrai pradėję ją mušti: aukštesnio ūgio A. K. (pavardes sužinojusi tyrimo metu) jai spyręs į žandą. Šalia buvęs A. B. puolęs ją ginti, todėl susimušęs su A. K. . Į koridorių išėjusios R. K. bei J. B. . Kuriuo momentu į koridorių išėjo ir kaip buvo nužudytas sutuoktinis T. M. , paaiškinti negalinti.
Iš medicinos specialisto 2008 m. spalio 2 d. išvados matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimęs T. M. mirė 2008 m. spalio 2 d. naktį (keliolika valandų iki kūno tyrimo, tyrimas pradėtas 2008 m. spalio 2 d. 12 val. 30 min.) dėl nukraujavimo esant durtinio-pjautinio pobūdžio krūtinės ląstos dešinės pusės kiaurinei žaizdai, sužalojus magistralinę kūno kraujagyslę – tuščiąją veną, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, nukentėjusiajam buvo padaryti kiti sužalojimai, kurie neturėjo reikšmės nukentėjusiojo mirčiai – pjautinės žaizdos dešinės ausies kaušelio užpakaliniame paviršiuje ir ant dešinio momens, poodinės kraujosruvos ant veido ir kitų kūno vietų, muštinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke.
Be šių objektyvią reikšmę turinčių duomenų, siejamų su įvykio vietos apžiūros protokolu, medicinos specialisto išvada, nukentėjusiosios R. M. parodymais, kaltinamojo kaltė nurodytu laiku ir nurodytoje įvykio vietoje tyčia nužudžius nukentėjusįjį T. M. įrodyta kitais į bylą surinktais duomenimis, kurie vertintini kaip įrodymai.
Įvykio aplinkybės rodo, kad 2008 m. spalio 2 d. naktį, apie 2 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) trečio aukšto koridoriuje, prie (duomenys neskelbtini) buto, susidūrė dvi priešiškai viena prieš kitą nusiteikusios asmenų grupės: viena – prie buto durų atėję kaltinamasis A. K. bei A. K. ir G. K. –K., kita – bute buvę nukentėjusysis T. M. ir jo sutuoktinė R. M. , buto šeimininkė R. K. , J. B. bei jos sūnus A. B. . Tuoj pat po pirmosios grupės atėjimo į trečią aukštą kilo aršios tarpusavio muštynės, kuriose aktyviausiai dalyvavo abiejose grupėse buvę vyrai: iš vienos pusės – A. K. ir A. K. , muštynių pabaigoje prie jų prisidėjo iš antro aukšto atėjęs G. K. –K. brolis M. K. , iš kitos – T. M. ir A. B. .
Liudytojas D. Š. , policijos pareigūnas, apie 2 val. nakties atvykęs į įvykio vietą, parodė, kad tuo laiku jam ir kitam pareigūnui privažiavus prie namo, pamatė du vyrus, kurie, pamatę policijos ekipažą, sutriko, vienas iš jų pasitraukė į šoną, kitas priėjo prie šiukšlių konteinerio ir kažką ten išmetė. Vėliau, aiškindamiesi aplinkybes, nustatę, kad tas asmuo, kuris, kaip netrukus paaiškėjo, į konteinerį įmetė virtuvinį peilį, buvo A. K. , kitas – A. K. . Be to, liudytojas paaiškino, kad visi įvykio vietoje – name – sutikti asmenys buvo neblaivūs. Taip pat liudytojas paaiškino, kad prie namo sulaikyti asmenys akivaizdžiai skyrėsi ūgiu – A. K. žemesnis, A. K. aukštesnis (ši aplinkybė, kaip ir girtumas, turi reikšmės analizuojant ir vertinant kitų su įvykiu susijusių asmenų parodymus).
Liudytoja R. K. , 43 buto šeimininkė, parodė, kad tą naktį jos bute buvo ji, sesuo R. M. su sutuoktiniu, J. B. ir A. B. , visi gėrė alkoholinius gėrimus. Po vidurnakčio, nuėjus miegoti, išgirdusi R. M. klyksmą, išbėgusi į koridorių, priėjusi prie aukštesniojo, iki tol jai nepažįstamo A. K. , tačiau šis iš karto jai kumščiu trenkęs į veidą. Po smūgio griuvusi ir nieko daugiau neatsimenanti. Žino, kai ji išėjo į koridorių, ten buvo R. M. , A. B. , A. K. ir G. K. –K..
Liudytojas A. B. parodė, kad naktį būnant R. K. bute, kažkas pabeldė į duris, R. M. jas atidarius, iš karto įvykęs stumdymasis, jis norėjęs ginti R. M. , susimušęs su vienu iš prie jų buto atėjusios kompanijos (grupės) vyrų, atrodo, su aukštesniuoju, tačiau besimušant netekęs sąmonės, griuvęs, o atsipeikėjęs pajutęs, kad perdurta koja. Atsikėlus pamatęs ant grindų sėdinčią R. K. , o T. M. stovėjęs ir laikęs už rankos kažkokį vaikiną. Matęs, kad kažkuris iš tos kitos kompanijos vyrų rankoje turėjęs peilį, bet kas, paaiškinti negali. Po to grįžęs į kambarį ir nieko daugiau neprisimenąs.
Liudytoja J. B. parodė, kad tą vakarą ir naktį su kitais buvo R. K. bute, gėrė alkoholinius gėrimus. Naktį, išgirdusi triukšmą, išėjusi į koridorių, kur pamačiusi besimušančius vyrus – du iš jų prieš tai buvę R. K. bute, kiti du – pašaliniai, vienas – aukštas, kitas – žemesnis. Be to, mačiusi ir nepažįstamą moterį, kuri nubėgusi į apačią (į antrą aukštą), po to atbėgusi su pusiau apsirengusiu vaikinu, kuris kažką turėjęs rankoje ir kuris bėgdamas pro šalį trenkęs jai, ji griuvusi. Tuo metu, kai ji iš buto išėjo į koridorių, peilio pas nieką nematė.
Liudytoja G. K. –K. parodė, kad iki įvykio ji, sutuoktinis A. K. ir A. K. lankėsi baruose, gėrė alkoholinius gėrimus. Po vidurnakčio, grįžus namo į (duomenys neskelbtini), girdėję triukšmą namo trečiame aukšte, todėl nusprendę nueiti ir įspėti triukšmaujančius. Pirmiau nuėję A. K. ir A. K. , ji iš paskos. Grįžus iš miesto, į savo butą užėjusi tik ji, vyrai tiesiai nuėję į trečią aukštą. Ten duris atidariusi moteris, kuri keikėsi ir A. K. trenkusi į veidą. Tuoj iš buto išbėgęs ir vyras, kuris taip pat puolęs A. K. . Iš kur įvykio metu atsiradęs peilis iš jos buto, nežinanti, bet peilį mačiusi A. K. rankoje tuo metu, kai žmogus, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo perdurtas, jau gulėjo ant grindų. A. K. stovėjęs šalia jo. Kažkokia moteris tuo metu kalbėjusi, kad A. yra blogai (ta moteris, kaip matyti iš įvykio dalyvių paaiškinimų, galėjo būti J. B. , nes tuo metu buvo perdurta koja jos sūnui A. B. ).
Liudytojas A. K. parodė, kad, grįžus iš miesto ir išgirdus triukšmą trečiame aukšte, nutarę eiti raminti, todėl pirmiau nuėjęs jis ir A. K. , po to atėjusi ir G. K. –K.. Atidarius duris, kažkokia moteris jam smogusi į veidą, kažkas trenkęs ir žmonai. Jis puolęs ginti ir susimušęs su vienu ar dviem vyriškiais. Besimušant vienu metu praradęs sąmonę, atsipeikėjęs pamatęs šalia begulintį vieną iš tų vyrų, su kuriais jis mušėsi, matėsi daug kraujo. Šalia jo stovėjo A. K. rankoje laikydamas peilį. Tuo metu jis ir A. K. išbėgę iš namo, bet privažiavusi policija juos sulaikiusi. Kur dingo A. K. turėtas peilis, nežino, bet tvirtina, kad po to, suradus peilį ir pateikus jį atpažinti, suprato, jog peilis buvo iš jo buto virtuvės.
Liudytojas M. K. parodė, kad tą vakarą ir naktį jis buvo sesers G. K. –K. bute, kuris yra antrame to paties namo, kuriame atsitiko įvykis, aukšte. Kadangi G. K. –K., A. K. bei A. K. buvo išėję į miestą, jis saugojo sesers vaiką. Naktį, apie 2 val., jį pažadinęs A. K. , sakydamas, jog trečiame aukšte vyksta muštynės ir reikia padėti G. K. –K. ir A. K. . A. K. iš jų buto virtuvės pasiėmęs peilį ir abu nubėgę į trečią aukštą. Prabėgdamas pro koridoriuje stovinčią moterį, ją pastūmęs ir ši griuvusi ant grindų, o tamsiai apsirengusiam vyrui, kuris, jo, liudytojo, manymu, rengėsi pulti, 3 kartus smogęs į veidą, vyras griuvęs. Jis pats netrukus grįžęs į butą.
Sprendžiant kaltinamojo A. K. kaltės klausimą dėl jo dalyvavimo padarant tyčinį nusikaltimą – nukentėjusiojo T. M. nužudymą, atsižvelgtina į su įvykiu susijusių asmenų parodymus, kurie patvirtina kaltinamojo buvimą įvykio vietoje, jo veiksmų aktyvumą viso įvykio metu, peilio turėjimą. Iš bylos duomenų matyti, tai patvirtina ir policijos pareigūno D. Š. parodymai, kad visi įvykio vietoje buvę asmenys buvo neblaivūs. Tai iš dalies atsispindi įvykio dalyvių parodymuose, nes, aiškindami kai kurias įvykio aplinkybes prieštaringai arba mažai ką paaiškindami, tai motyvuoja buvusiu neblaivumu. Tačiau kita vertus, bylos aplinkybių tyrimas buvo pradėtas iš karto po įvykio, todėl kai kurios įvykio aplinkybės nurodomos akivaizdžiai parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu. Tai teisminio nagrinėjimo metu pripažino parodymus davę liudytojai, buvę įvykio vietoje. Išsamius parodymus tuoj po įvykio davė ir kaltinamasis, kuris ypač detaliai nurodė faktus, kada ir kaip buvo nužudytas nukentėjusysis, kaltinamasis visiškai prisipažino tai padaręs. Savaime suprantama, kad duoti parodymus ar ne, kokio turinio parodymus duoti yra kaltinamojo (įtariamojo) teisė ir pasirinkimas. Parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, turinio teisiamajame posėdyje kaltinamasis, nenurodymas aiškių argumentų, atsisakė. Tačiau kaltinamojo parodymai, duoti baudžiamajame procese, yra vieni iš į bylą surinktų duomenų, kurie remiantis baudžiamojo proceso įstatymu yra vertinami – laikytini įrodymais ar ne. Kaip žinoma, ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis, pradėjęs neigti, kad jis smogė peiliu T. M. , kuris tuoj pat įvykio vietoje mirė, nepaneigė dalyvavimo muštynėse fakto apskritai, nurodė kitas labai detalias aplinkybes, kurios su kitomis įvertintomis aplinkybėmis turi svarbią reikšmę sprendžiant asmens kaltumo klausimą.
2008 m. spalio 2 d., tą pačią dieną po įvykio kaltinamasis išsamiai apibrėžė įvykio pradžią, priežastis, nurodė, kad A. K. mušėsi koridoriaus gale su priešingos grupės vaikinu, o jis, kaltinamasis, su kitu. Pripažino, kad su turėtu užlenkiamu peiliuku dūręs į koją tam vaikinui, kuris mušėsi su A. K. koridoriaus gale. Tuo pačiu peiliuku norėjęs durti ir kitam vaikinui, bet to padaryti nepavykę. Matydamas, kad muštynės, anot jo, darosi rimtos, nubėgęs į antrą aukštą – į K. butą, pažadinęs ten miegojusį M. K. , abu vėl bėgę į trečią aukštą, kur pamatęs ant grindų gulinčius du vyrus, vienas iš jų buvo su kraujuojančiu šonu, t. y. tas, su kuriuo jis mušęsis iki bėgant pakviesti M. K. . Jis grįžęs į G. ir A. K. butą, ten atėjusi G. K. liepusi jam eiti į namo kiemą, kur laukiąs A. K. . Ir tik tada jis iš buto pasiėmęs virtuvinį peilį, kurį jis turėjo, kai jį ir A. K. sulaikė policija (t. 2, b. l. 74–76).
2008 m. spalio 3 d. kaltinamasis, apklaustas kaip įtariamasis ir dalyvaujant tam pačiam gynėjui, nurodė tas pačias įvykio pradžios aplinkybes ir priežastis, mėginimą panaudoti sulenkiamą peilį prieš tą asmenį, su kuriuo mušėsi, ir apie nepavykusį to peilio panaudojimą. Tačiau šioje apklausoje kaltinamasis (tuo metu įtariamasis), paaiškindamas tai, kad įsiplieskus muštynėms jo ir A. K. padėtis pasidarė nepalanki, nurodė, kad bėgo į antrą aukštą šaukti į pagalbą M. K. , tuomet jis, iš buto virtuvės pasiėmęs virtuvinį peilį, grįžęs į muštynių vietą, ten koridoriaus gale A. K. mušėsi su abiem priešiškos pusės vyrais – vienu, su kuriuo mušėsi nuo pradžios, kitu, su kuriuo prieš tai mušėsi jis, A. K. . Todėl jis pribėgęs prie A. K. ir su atsineštu peiliu (lenktinį išmetęs bėgdamas į antrą aukštą) smogęs vienam vyriškiui į koją, norėjęs smogti į koją ir kitam, tačiau šis pakeitęs stovėseną, todėl vietoj taikomo smūgio į koją, peiliu pataikęs į šoną. Ir tuo metu pamatęs, kad koridoriuje pasirodė M. K. , kuris dėvėjo šortus, avėjo šlepetes. Su M. K. grįžęs į (duomenys neskelbtini) butą antrame aukšte, peilį turėjęs su savimi ir, kaip jau minėjęs, G. K. –K. jam liepusi eiti į kiemą, kur susitikęs atvykusius policininkus ir į konteinerį išmetęs peilį (t. 2, b. l. 78–80).
Tokius pačius parodymus įtariamasis davė 2008 m. gruodžio 5 d., 2009 m. sausio 29 d.: teigė, kad tuo metu, kai jėgų persvara buvo kitoje pusėje, jis nubėgo į antrą aukštą kviesti M. K. , tada iš virtuvės pasiėmė peilį, kurį nusinešė į muštynių vietą. Įtariamasis patvirtino anksčiau duotų parodymų turinį ir dar detaliau išdėstė aplinkybes, susijusias su peilio panaudojimu. Įtariamasis pakartojo, kad A. K. buvo „įspraustas į kampą koridoriaus gale“, o šalia buvo vyras iš priešiškos pusės, apsirengęs megztiniu ir raudonomis ar morkinės spalvos kelnėmis (iš su įvykiu susijusių asmenų parodymų matyti, kad tai buvo A. B. , kuriam vėliau buvo perpjauta koja). Kaltinamasis, kaip minėta, pripažino, jog tam vyriškiui dūrė į koją, o jau po to, traukiantis atgal, ant rankoje laikomo peilio užgriuvęs kitas vyriškis, kuriam buvo perdurtas šonas (t. 2, b. l. 82–92).
2008 m. spalio 2 d. kaltinamasis atpažino peilį, kurį, kaip nurodė parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, atsinešė iš antrame aukšte esančio buto, patvirtino, kad būtent su šiuo peiliu muštynių metu dūrė priešininkams – vienam į koją, kitam – į šoną (t. 2, b. l. 96–98).
Visiškai tokias pačias aplinkybes kaltinamasis nurodė ir tikrinant parodymus vietoje 2008 m. gruodžio 5 d. dalyvaujant jo gynėjai (t. 2, b. l. 99–104).
Kaltinamasis, teisiamajame posėdyje paneigdamas prisipažinimą dėl T. M. sužalojimo peiliu, o kartu ir dėl jo tyčinio nužudymo, teigia, kad toks parodymų, užrašytų ikiteisminio tyrimo protokoluose, turinys yra teisingas, nes iš tikrųjų jis tokius tikrovę neatitinkančius parodymus davęs dėl to, kad tuo metu buvęs suimtas ir A. K. , kuris taip pat buvo įtariamas dėl T. M. nužudymo. A. K. jam, kaltinamajam, grasinęs, reikalavęs prisipažinti padarius nusikaltimą. Nors to jis iš tikrųjų nepadaręs, A. K. verčiamas prisipažinęs.
Iš bylos tyrimo matyti, kad tuoj po įvykio – spalio 2 d. naktį – buvo sulaikytas ir A. K. , po to jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2008 m. spalio 13 d., jam buvo pranešta apie įtarimą, jog kaip bendrininkas dalyvavo padarant tyčinį nužudymą, tačiau 2009 m. vasario 2 d. prokuroro nutarimu jam baudžiamasis procesas buvo nutrauktas.
Sprendžiant galimybę kaltinamojo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, vertinti kaip įrodymus pripažįstant jį kaltu dėl tyčinio kito žmogaus nužudymo, pažymėtina, kad šie parodymai ir jų turinys sietini su kitais byloje nustatytais duomenimis.
Buvo minėta, kad susimušus dviem priešiškoms grupėms, abiejose pusėse buvo po du vyrus: nukentėjusiojo pusėje jis pats ir A. B. , kitoje – kaltinamasis ir A. K. ir tik muštynių pabaigoje į įvykio vietą atėjo M. K. , kuris turėjo „padėti“ muštis kaltinamajam ir A. K. .
Duodamas parodymus teismui, kaltinamasis pareiškė, kad prasidėjus tyrimui A. K. reikalavo kaltę prisiimti sau, iš to galima būtų manyti, kad dėl nukentėjusiojo nužudymo galbūt yra kaltas A. K. . Kaip minėta, tyrimas prieš A. K. buvo nutrauktas.
Nagrinėjant įvykį dėl jo laiko (trukmės), vietos požymių, su įvykiu susijusių žmonių išsidėstymo, įvykio dalyvių tarpusavio santykių schemos (kurie kuriai grupei priklausė), galima tik samprotauti, kad nukentėjusįjį galėjo nužudyti kaltinamasis arba A. K. (kad tai galėjo padaryti G. K. –K. arba M. K. , duomenų nėra).
Nustatyta, kad prie (duomenys neskelbtini) buto iš pradžių akis į akį susitiko R. M. ir A. B. iš vienos pusės, iš kitos – prie buto durų atėję A. K. , G. K. –K. ir A. K. . Iš įvykio dalyvių parodymų matyti, kad kilus muštynėms A. B. iš karto susimušė su A. K. (anot bute buvusių asmenų, su aukštesniuoju) ir jie muštynes tęsė koridoriaus gale, tą per bylos tyrimą ir nagrinėjimą teisme pripažino ir kaltinamasis. A. B. , nors kai kurias aplinkybes aiškina prieštaringai, tačiau taip pat pripažįsta, kad jis iki tol, kol jam buvo perdurta koja, visą laiką mušėsi su aukštesniuoju ir mušėsi būtent koridoriaus gale. Tai rodo, jog A. B. , nors buvo neblaivus, dėmesį buvo sutelkęs į A. K. (aukštesnįjį). Tačiau A. B. tvirtina, kad besimušdamas su A. K. , peilio pas jį nematė, o koją jam perpjovė kažkas kitas. Iš to galima daryti išvadą, kad A. B. koją perdūrė ne A. K. , o kitas asmuo, t. y. kaltinamasis A. K. . Todėl vertinant ikiteisminio tyrimo metu duotus A. K. parodymus apie smūgį peiliu į koją vyriškiui, kuris tuo metu mušėsi su A. K. , nėra priežasčių manyti, kad tokie parodymai būtų buvę išgalvoti ir kurie nebūtų pagrįsti įvykio faktų sistema. A. K. parodė, kad po smūgio peiliu vyriškiui į koją jis traukėsi atgal ir tuo metu į šoną smogė kitam vyriškiui (arba kaip aiškino, pats nukentėjusysis griuvo ant peilio).
Vertinant J. B. parodymus dėl įvykio metu vykusių faktų tikrovės, pažymėtina, kad parodymų turinys dėl kai kurių faktų yra prieštaringas, tačiau atsižvelgtina į tai, kad liudytoja įvykio metu buvo neblaivi, tai ji pripažįsta pati ir iš dalies dėl to pateisina duotų parodymų prieštaringumą. Pavyzdžiui, J. B. teigia, kad muštynių įkarštyje į antrą aukštą nubėgo ne A. K. , o G. K. –K. Tai akivaizdžiai prieštarauja ne tik A. K. , bet ir liudytojo M. K. parodymų turiniui. Antra, liudytoja teigia, kad ta moteris (G. K. –K.) atsivedė mažai apsirengusį („pusplikį“) vaikiną, kuris kažką turėjo rankoje, tačiau ką – paaiškinti negali. Kaip žinoma, iš antro aukšto į trečią atbėgo A. K. ir M. K. , o ne G. K. –K. Ir kaip paaiškino A. K. ir M. K. , iš antro aukšto į muštynių vietą peilį atsinešė A. K. . Nors šie parodymus dėl peilio atsinešimo pakeitė, tačiau J. B. parodymai patvirtina svarbų įvykio faktą, kad A. K. su M. K. atėjo iš antro aukšto ir atėjo dėl to, kad muštynėse jėgų pusiausvyra buvo ne jų artimųjų naudai. Trečia, J. B. pripažįsta, kad jai smūgius sudavė iš antro aukšto atbėgęs „pusplikis“ vaikinas (tai pripažįsta M. K. ). Savaime suprantama, kad J. B. sūnus A. B. peiliu buvo sužalotas po to, kai jai buvo suduoti smūgiai, ir ji negali nurodyti įvykio faktų, atsitikusių po smūgių sudavimo ir, kaip ji aiškina, sąmonės netekimo. O esminiai įvykio faktai ir atsitiko tuo metu, kai buvo atneštas virtuvinis peilis, tuoj pat po šių faktų – A. B. ir T. M. sužalojimų – baigėsi įvykis: kaltinamasis, su savimi tebeturėdamas peilį, tuoj pat išbėgo iš namo į kiemą ir, savaime suprantama, nesitikėjo, kad čia susidurs su policijos pareigūnais, todėl ieškojo galimybės, kaip atsikratyti svarbiu įrankiu, byloje tapusiu vienu iš įrodymų. Tokia veiksmų seka ir logiški sprendimai dar kartą rodo, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu davė neišgalvotus, o nuoseklius, įvykio tikrovę atitinkančius parodymus. Kaltinamasis, gindamas savo parodymų, duotų teisme, turinį, teigia, kad po įvykio nebuvo ištirtos kruvinos A. K. kelnės. Tačiau policijos pareigūnas D. Š. parodė, kad jis prisimena kieme sulaikomą A. K. , kuris iš tikrųjų buvo akivaizdžiai šviesiomis kelnėmis, tačiau, anot pareigūno, jei ant kelnių būtų buvusios gausios kraujo dėmės, jis jas būtų akivaizdžiai pastebėjęs.
Iš 2008-10-22 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis, kuris buvo surastas įvykio naktį prie namo esančiame konteineryje: peilis yra vienašmenis su 20,3 cm ilgio geležte, 12 cm ilgio rankena. Kaip minėta, G. K. –K., A. K. , A. K. Ir M. K. pripažino, kad peilis, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, surastas po įvykio, buvo paimtas iš G. ir A. K. buto. Ryšium su liudytojo A. B. apklausa 2009 m. liepos 10 d. posėdyje papildomai apklaustas M. K. iš dalies pakeitė parodymus, kad neva jis nematęs, ką iš buto išsinešė kaltinamasis – peilį ar kitą daiktą, kad nematęs jo ir bėgančio su peiliu rankoje (nors matęs, kaip bute peilį ėmęs), duodamas parodymus tyrėjai nesakęs, jog po įvykio A. K. pripažinęs, jog peiliu dūręs nukentėjusiajam. Tačiau toks aplinkybių sąmoningas iškraipymas negali paneigti tuoj po įvykio liudytojo duotų parodymų turinio, kuris atspindi įvykio dalyvių išsidėstymą muštynių metu ir kuris visiškai sutampa su kitais į bylą surinktais duomenimis: t. y., kad M. K. atbėgus su A. K. į trečią aukštą, pirmiausia M. K. pargriovė J. B. (tą tvirtina J. B. ir pripažįsta M. K. ), po to A. K. prabėgo pro kitą vyriškį (T. M. ) į koridoriaus galą, kur mušėsi A. K. (su A. B. ), kad su A. K. besimušantis vyras nugriuvo (nes A. K. A. B. peiliu dūrė į koją), o jis, M. K. , tuo metu tris kartus smogė kumščiu kitam vyriškiui (T. M. ), po to tas vyriškis suklupo, tačiau atsikėlė ir ėjo į koridoriaus galą, o beeidamas susilygino su A. K. ir tuomet tas vyras (T. M. ) griuvo.
Nepriimtinas kaltinamojo aiškinimas, kad, grįžus iš miesto ir nutarus eiti į trečią aukštą, A. K. iš karto pasiėmė virtuvės peilį. G. K. –K. paaiškino, kad, grįžus iš miesto, į butą buvo užėjusi tik ji viena, A. K. ir A. K. tiesiai ėjo į trečią aukštą. Apie šią aplinkybę panašiai parodė ir M. K. . Tai rodo, kad kai kurios teisiamajame posėdyje nurodytos aplinkybės nesutampa su kitomis nustatytomis aplinkybėmis, kurios turi akivaizdžiai objektyvų pobūdį.
Todėl įvykio dalyvių parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, sietini su parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, ir vertintini kaip įrodymai, kurie patvirtina kaltinamojo dalyvavimą padarant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Kaltinamasis, pripažinęs objektyvią reikšmę turinčius veiksmus, neigė veikos padarymo subjektyviuosius požymius, kad nukentėjusiajam peiliu dūręs dėl neatsargumo. Tokį kaltinamojo teiginį kaip argumentą siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę paneigia teismo medicinos specialisto išvada, kad nukentėjusiajam peiliu buvo smogta du kartus – į galvą ir krūtinę, t. y. į gyvybei jautrias vietas, kad mirtį lėmęs smūgis buvo stiprus, buvo smogta pakankamai galingu įrankiu – 20 cm ilgio geležtę turinčiu peiliu.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas – nužudytas kitas žmogus – vadovaujantis nors ir asmeninio, bet žemų paskatų motyvais. Atsižvelgtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, tai pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes girtumas iš dalies skatino nusikalstamos veikos motyvus ir kraštutinių priemonių panaudojimą padarant veiką. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis kaip asmuo yra vertinamas neigiamai: nors yra jauno amžiaus, tačiau nenorintis mokytis, linkęs nepaisyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių, nes baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose, Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tačiau vis dėlto skiriant bausmę atsižvelgtina į jauną kaltinamojo amžių ir tai, kad nusikaltimo kilimo galimybes iš dalies lėmė ir nukentėjusiojo bei jo aplinkoje buvusių asmenų veiksmai. Tiek nukentėjusysis, tiek kiti su juo buvę asmenys taip pat buvo neblaivūs, tai turėjo reikšmės tiek konfliktui kilti, o vėliau nusikalstamiems veiksmams padaryti.
Byloje nukentėjusiuoju pripažintas A. M. prašo priteisti dėl nusikalstamos veikos padarytą žalą: 9 110 Lt laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų, 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 43 Lt už ekspertizės atlikimą, 3 500 Lt atstovavimo išlaidų.
Laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas nukentėjusysis patvirtina kai kuriais dokumentais. Dėl suprantamų priežasčių ne visas laidojimo išlaidas įmanoma patvirtinti dokumentais. Ieškovas pateikė kvitą, liudijantį, jog už paminklą sumokėta 3 000 Lt (pradžioje buvo pareikštas 4 000 Lt ieškinys). Todėl bendra suma, susijusi su laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidomis, mažintina iki 8 110 Lt. Laidojimo išlaidų dydis apskritai yra realus ir priimtinas.
Pagrįstas ieškinys ir dėl išlaidų, susijusių su advokato pagalba bei ekspertizės darymu, nes šios išlaidos patvirtintos dokumentais.
Nukentėjusysis, prašydamas priteisti neturtinę žalą, nurodo tiek bendresnius, tiek konkretesnius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. dispozicijoje nurodytus požymius, todėl ieškinys pripažintinas pagrįstu. Tačiau nustatant priteistino ieškinio dydį, atsižvelgtina, kad žuvusysis T. M. turėjo savo šeimą – sutuoktinę bei mažametį vaiką. Nors žuvusiojo sutuoktinė ieškinio dėl neturtinės žalos nepareiškė, tačiau nustatant atlygintinos žalos dydį vienam iš turinčių teisę gauti žalos atlyginimą asmenų, vis dėlto reikėtų atsižvelgti ir į galimybę reikšti tokio pobūdžio ieškinį kitiems asmenims. Antra, sumažinant ieškinio dydį, atsižvelgtina ir į kaltinamojo realias galimybes tokį ieškinį atlyginti, nes, kaip minėta, kaltinamasis yra jauno amžiaus, savo turto neturi. Trečia, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo padarytus veiksmus iš dalies lėmė ir ne visai tinkami paties nukentėjusiojo ir su juo susijusių asmenų, buvusių įvykio vietoje, veiksmai, nes tiek pats nukentėjusysis, tiek kiti su juo buvę asmenys įvykio metu buvo neblaivūs, dėl to visi netolygiai vertino susidariusią padėtį.
Daiktinius įrodymus – T. M. rūbus sunaikinti, iš A. K. paimtus rūbus grąžinti jam, iš M. K. paimtus rūbus grąžinti M. K. . Peilį ir kitus su bylos tyrimu susijusius daiktus – butelį, nuorūką ir kt. – sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti dešimties metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. spalio 2 d. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.
Priteisti iš A. K. 8 110 Lt laidojimo ir kapo sutvarkymo, 3 500 Lt advokato pagalbos ir 43 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų, 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. M. .
Po nuosprendžio įsiteisėjimo daiktinių įrodymų, nurodytų tarnybiniame pranešime (t. 2, b. l. 40), klausimą išspręsti taip: pakete Nr. 13 esančius T. M. rūbus sunaikinti, pakete Nr. 11 esančius rūbus grąžinti A. K. , pakete Nr. 12 esančius rūbus grąžinti M. K. , kitus daiktus – peilį ir kt. nurodytus paketuose Nr. 1, 2, 9, 10, 14, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Apygardos teismą.