Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, profesinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2024 m. liepos 13 d. apie 22 val. 10 min. viešoje vietoje – vykusioje šventėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) esančioje teritorijoje, (duomenys neskelbtini) metu, įžūliai elgdamasi, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje be jokios dingsties panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu - tyčia ranka sudavė nukentėjusiajai du smūgius į veidą, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai J. S. poodinę kraujosruvą nosyje bei nosies kaulų lūžį, šiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiajai J. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 2 straipsnio 4 dalies baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Šioje byloje tyčinis smurto naudojimas prieš nukentėjusiąją vertintinas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Nustatyta, kad J. M. elgesys buvo įžūlus ir juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamoji viešame renginyje, šventėje, kitų pramogaujančių žmonių akivaizdoje, - viešoje vietoje - tyčia sudavė du smūgius ranka į veidą nukentėjusiajai J. S., nesunkiai sutrikdė sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas konstatuoja, kad nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Bylos duomenys patvirtina, kad J. M. elgėsi įžūliai, savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: nemandagaus elgesio pretekstu šventėje netikėtai užpuolama ir sumušama nukentėjusioji. Šiais veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusios sveikata.

Įžūlus J. M. elgesys ir juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams (nukentėjusios užpuolimas menkaverčiu pretekstu, smurtavimas kitų asmenų akivaizdoje šventės metu) patvirtina kaltinamąją veikus dėl chuliganiškų paskatų ir tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. veika buvo kvalifikuota ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių sužalojamai padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota). Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamoji sužalojo J. S.. Sužalojimas yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Kaltinamoji tyčia tarpusavio konflikto metu suduodama du smūgius nukentėjusiajai į veidą ją sumušė. Nukentėjusiajai J. S. specialisto išvadoje konstatuota poodinė kraujosruva nosyje, bei nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosies kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 77-79). Kaltinamoji neabejotinai suvokė tokios savo veikos pavojingumą, suvokė, kad gali sukelti sunkias pasekmes, nesunkiai sutrikdyti nukentėjusios sveikatą, kad gali kilti gyvybei pavojingi sužalojimai, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Jos tyčia neapibrėžta, nekonkretizuota. Smurtaudama ji galėjo numatyti įvairius padarinius. Atsižvelgiant į jos gyvenimišką patirtį, amžių, į tai, kad smūgiai buvo suduoti į galvos sritį, teismas mano, kad kaltinamoji turėjo numatyti savo veiksmų padarinius. Surinktais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ištirtais įrodymais įrodyta, kad J. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamosios veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jos veika kvalifikuota teisingai ir ji baustina.

Byloje ištirtais įrodymais, kad J. M. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. pažeidė viešąją tvarką ir tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą, jos veika teisinga kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir ji baustina.

Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė J. S. pareiškė 1 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 113).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. J. M. padaryti nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl to būtų patyrusi stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Ji nenurodė, kad būtų kreipusis į psichologą patvirtino. Gydėsi ambulatoriškai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamoji gauna minimalias pajamas. Civilinį ieškinį dalinai pripažįsta. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę. J. M. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str.), neteista (2 t. b.l. 20) administracine tvarka nebausta (2 t., b. l.14) VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b.l.5) VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje pas gydytoją psichiatrą nesigydė, nesilankė ( 2 t., b. l. 11, 13)

J. M. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino padariusi jai inkriminuojamas veikas, gailisi. Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą žalą. J. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas. Kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dalinai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, byloje nėra duomenų, kurie ją charakterizuotų kaip bendruomenės gyventoją. Nustatytos trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes, į lengvabūdišką poelgį, mano, kad už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę, už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte – terminuota laisvės atėmimo bausmę.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog J. M. nėra tiek pavojinga, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jai realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamosios atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jos nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajai J. M. padarys pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti ją už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamosios J. M. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jai skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąją J. M.– per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, įpareigoti per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą ir teismo priteistą žalą.

2024 m. rugpjūčio 21d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės A. K. nutarimu J. M. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas esančias „(duomenys neskelbtini)“, AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 100,29 Eur. Neišieškoma suma (NS) – 500.00 Eur. Laikinas nuosavybės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki bausmės vykdymo pradžios J. M. paliktina galioti kardomoji priemonė rašytinį pasižadėjimas neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomoji priemonė netaikytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendė:

J. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir jį nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir nubausti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. M. atidėti 1 (vieneriems) metams.

Įpareigoti J. M. - per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje. Per tris mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, atlyginti nukentėjusiajai J. S. nusikaltimu padarytą žalą.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti J. M. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmę vykdyti, kardomosios priemonės netaikyti.

Priteisti iš J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S., 500,00 Eur (penkis šimtus eurų), civilinio ieškinio tenkinimui.

2024 m. rugpjūčio 21d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės A. K. nutarimu J. M. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas esančias „(duomenys neskelbtini)“, AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 100,29 Eur. Neišieškoma suma (NS) – 500.00 Eur, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Išaiškinti kaltinamajai, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.