Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2021-05-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-509-523/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-14
Bylos Nr.
e2YT-509-523/2021
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-01267-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Bacevičius
Pareiškėjas
A. N.
Suinteresuotas asmuo
Jurbarko rajono savivaldybės administracija
Advokatai
Vaida Kupstė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-509-523/2021Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01267-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; (S) 3.4.5.13.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 14 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Arūnas Bacevičius,sekretoriaujant Giedrei Paukštytei-Grėbliauskienei,dalyvaujant pareiškėjai A. N., jos atstovei advokatei Vaidai Kupstei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. N., atstovaujamos advokatės Vaidos Kupstės, pareiškimą dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, suinteresuotas asmuo Jurbarko rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja, atstovaujama advokatės, kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama:

panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. spalio 9 d. išvadą dėl pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių pakeisti santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), pavardę iš „N.“ į „S.“ ir išduoti naują/pakeistą santuokos liudijimą patvirtinantį dokumentą;

panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. spalio 13 d. išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių pakeisti civilinės būklės aktą – H. N., gimusios (duomenys neskelbtini), pavardę nurodytą (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti iš „N.“ į „S.“ ir išduoti naują/pakeistą gimimo įrašą patvirtinantį dokumentą.

Šalies argumentai

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių prašydama: santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jos pavardę po santuokos iš N. pakeisti į S.; pakeisti gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įrašytą nepilnametės dukros H. N. pavardę į S.. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius 2020 m. spalio 9 d. surašė išvadą dėl pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius, vadovaudamasis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, patenkinti A. N. prašymo pakeisti jos pavardę į S. neturi teisinių galimybių. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius 2020 m. spalio 13 d. surašė išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, patenkinti A. N. prašymo pakeisti jos dukros pavardę į S. nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos vertinimu, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius atsisakydamas patenkinti jos prašymą pakeisti jos ir dukros pavardę iš N. į S. pažeidžia jos bei jos šeimos privatų gyvenimą ir sukelia daug nepatogumų. Pareiškime pažymėjo, kad jų visa šeima jau (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat daug keliauja po kitas valstybes, įvairioms institucijoms skirtingos vienos šeimos narių pavardės sukelia papildomų klausimų, todėl nuolat tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes, tai, kad jie su vyru yra susituokę bei, kad visi yra vienos šeimos nariai. Pareiškėjos vertinimu, neteisėtas ir nepagrįstas atsisakymas leisti jai įregistruoti savo bei dukros pavardę S. (tokia pavarde yra identifikuojamas pareiškėjos sutuoktinis bei dukros tėvas) - pažeidžia jos, jos šeimos privatų gyvenimą, teisę puoselėti savo kultūrą, kalbą, o taip pat ją bei jos šeimos narius diskriminuoja. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėmis pareiškėja yra priversta kreiptis į teismą.

Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė pareiškimo reikalavimus ir jame išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti, papildomai nurodė, kad ji ir S. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Ten vyro pavardė yra rašoma lotyniškais rašmenimis. (duomenys neskelbtini) ji kreipėsi dėl pavardės pakeitimo, tačiau ten nurodė jai kreiptis į (duomenys neskelbtini) kompetentingą instituciją. Ji kreipėsi į civilinės metrikacijos skyrių prašydama pakeisti pavardę, tačiau šis atsisakė tai padaryti, nurodė kreiptis į teismą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti ir: panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. spalio 9 d. išvadą dėl pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių pakeisti santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), pavardę iš „N.“ į „S.“ ir išduoti naują santuokos liudijimą patvirtinantį dokumentą; panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. spalio 13 d. išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių pakeisti civilinės būklės aktą – H. N., gimusios (duomenys neskelbtini), pavardę nurodytą (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti iš „N.“ į „S.“ ir išduoti naują gimimo įrašą patvirtinantį dokumentą.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Taigi lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo 2015 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-2111 6 straipsnio 6 punktu, civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 23 punkte numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Minėtame nutarime nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi lietuvių kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime.

Byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje kilo ginčas dėl civilinės būklės aktų – santuokos sudarymo įrašo ir gimimo įrašo sudarymo su lietuvių kalboje nesančia raide „q“. CPK 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Nustatyta, jog A. N., gimusi (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini) pilietybę, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), susituokė su (duomenys neskelbtini) piliečiu S. S., gimusiu (duomenys neskelbtini). Santuoka įtraukta į apskaitą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išduotas santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytos sutuoktinių pavardės po santuokos: vyro S., žmonos N.. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gimė H. N.. Jos (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) motina įrašyta A. N., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas S. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Nepilnametė H. N. turi (duomenys neskelbtini) pilietybę. Pareiškėjos visa šeima (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat daug keliauja. Pareiškėja kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių su 2020 m. rugsėjo 27 d. prašymu santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jos pavardę po santuokos iš N. pakeisti į S.. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius pateikė 2020 m. spalio 9 d. išvadą dėl pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsisakė tenkinti prašymą, motyvuojant teisinių galimybių nebuvimu. Pareiškėja kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių su 2020 m. spalio 13 d. prašymu pakeisti nepilnametės dukros H. N. pavardę į S.. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius pateikė 2020 m. spalio 13 d. išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsisakė tenkinti prašymą, motyvuojant teisinių galimybių nebuvimu. Nesutikdama su tokiais sprendimais pareiškėja kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.31 straipsnyje įtvirtinta abiejų sutuoktinių teisė pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal CK 2.20 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Kadangi ginčas byloje kilo dėl (duomenys neskelbtini) piliečių civilinės būklės aktų įrašų sudarymo, pagal Taisyklių 23 punktą toks įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, t. y. iš lietuvių kalbos rašmenų.

1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Apžvelgtas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės (duomenys neskelbtini) piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, toks teisinis reglamentavimas galiojo ginčijamų sprendimų priėmimo metu.

Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai nenumato galimybės (duomenys neskelbtini) piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas R.-V. ir W., Nr. C-391/09). Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas N. P. B. v. W., Nr. C-438/14).

Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas išnagrinėjęs pareiškėjo L. R. prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „L. R.“ 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje R. prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Sprendime J. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini)) Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje B. prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš minėtų tarptautinių teismų jurisprudencijos matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į šią sritį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašymą, gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja siekia, kad visa jos šeima turėtų tokią pačią pavardę „S.“, tokia pavarde yra identifikuojamas pareiškėjos sutuoktinis, kuris yra ir jos nepilnametės dukros tėvas. Tokie pareiškėjos prašymai yra grindžiami tikslu išvengti įvairių nepatogumų identifikuojant pareiškėją, jos sutuoktinį bei jų nepilnametę dukrą kaip vienos šeimos narius, taip pat (duomenys neskelbtini) teisės aktų suteikta teise pasirinkti jai ir dukrai jos sutuoktinio, tuo pačiu dukros tėvo pavardę (CK 3.31 straipsniu, 3.167 straipsniu), ir noru, kad visi šeimos nariai turėtų tokią pačią pavardę. Originali pareiškėjos sutuoktinio, o kartu ir dukros tėvo, pavardė yra sudaryta su lietuvių kalboje nesančia „q“ raide, todėl tokios pavardės įrašymas negalimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, tačiau, dėl tarptautinių institucijų jurisprudencijos ir šiuolaikinio gyvenimo poreikių, pareiškėjos prašymai nėra išskirtiniai ar neįprasti šiuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste. Nustatytos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad atsisakymas pakeisti pareiškėjos ir jos dukros pavardę iš „N.“ į „S.“ riboja ir akivaizdžiai varžo asmenų teises pasirinkti šeimos pavardę ir tokią pat pavardę turėti vaikui, taip pat sukelia pareiškėjos šeimai tam tikrų nuolatinio pobūdžio nepatogumų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos ir jos dukros pavardės pakeitimas ir įrašymas su „q“ raide, t. y. „S.“, trukdo identifikuoti asmenį, kelia nepatogumų, trukdo visuomenės gerovei ar dėl to kyla praktinių sunkumų. Suinteresuotas asmuo savo pateiktame atsiliepime neprieštaravo pareiškėjos pareiškimo reikalavimams. Tokia situacija, kuomet nepagrįstai suvaržomos / apsunkinamos asmenų prigimtinės teisės, laikytina tiek asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo pažeidimu, tiek asmens teisės į vardą pažeidimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 2 dalis, CK 2.20 straipsnis).

Ištyrus byloje esančius įrodymus, įvertinus pareiškėjos ir jos atstovės teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tarptautinių teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja faktinis pagrindas patenkinti pareiškėjos, atstovaujamos advokatės, pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. N., atstovaujamos advokatės Vaidos Kupstės, pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. spalio 9 d. išvadą dėl pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių pakeisti santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę iš „N.“ į „S.“ ir išduoti naują santuokos liudijimą patvirtinantį dokumentą.

Panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. spalio 13 d. išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių pakeisti civilinės būklės aktą – H. N., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę nurodytą (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti iš „N.“ į „S.“ ir išduoti naują gimimo įrašą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėjas Arūnas Bacevičius