Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.4.1.2.;

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 20 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. B., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ skerdikas, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas. 2010-10-07 Panevėžio m. apylinkės teismo Baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 258 str. 2 d., 6 MGL 780 Lt dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. B. 2013 m. rugsėjo 13 d. apie 21.20 val., viešoje vietoje- (duomenys neskelbtini) pr. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo teisę, reikalaudamas grąžinti pinigus-150 Lt už nupirktą iš G. K. neveikiantį garso stiprintuvą, panaudodamas fizinį smurtą- suduodamas rankomis nukentėjusiajam G. K. į įvairias kūno vietas, o jam parkritus, spardydamas kojomis, padarydamas nukentėjusiajam G. K. odos nubrozdinimus kaktos kairėje, dešinėje alkūnėje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas dešinio smilkinio srityje, kairės ausies kaušelyje, kairio smilkinio srityje, krūtinėje, kairiame žaste, nugaros kairėje, dešiniame kelyje bei muštinę- plėštinę žaizdą dešinėje alkūnėje, lydimą supūliavimo, dešinės alkūnės sąnario sumušimą, lydimą alkūnės sąnario tepalinio maišelio uždegimu, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei įžūliais veiksmais - koja spirdamas nukentėjusiojo artimam asmeniui- sūnui- nepilnamečiui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, padarydamas jam poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, kas sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, padarė didelės žalos nukentėjusiųjų G. K. ir D. K. teisėtiems interesams, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis T. B. prisipažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Parodė, jog rado internete skelbimą, kad parduodamas stiprintuvas. Susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) prospekte. Nuvažiavo su žmona ir vaiku. G. K. tikino, kad stiprintuvas veikia ir išvažiavo. Jis patikrino stiprintuvą per penkias minutes, tačiau jis neveikė. Paskambino G. K., tačiau jis nekėlė. Grįžus namo, internete rado tas pačias nuotraukas. Paprašė A. o, kad paskambintų G. K.. Jis paskambino ir susitarė susitikti kitą dieną. Nurodė tą pačią susitikimo vietą. Nuvažiavo ten su draugais. Atvažiavo G. K., atsinešė daiktus. Jis priėjo ir paprašė, kad grąžintų pinigus. G. K. nesutiko. Prasidėjo ginčas. Jis atpažino G. K. iš balso. G. K. pasakė, kad jis yra durnas, pats kaltas, todėl prasidėjo muštynės. Jis pripažįsta kaltę, kad muštynės vyko viešoje vietoje. Norėjo išspręsti ginčą dėl stiprintuvo taikiai, atsiimti pinigus, tačiau G. K. nesileido į kalbas. Ginčui vykstant, aplink nesidairė, nežino kiek buvo žmonių. Dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju tarėsi, sutinka tartis dėl žalos atlyginimo. Parodė, kad sutinka atlyginti 2000 Lt žalos bei 1000 Lt už teisinę pagalbą. Dirba įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“, skerdiku. Gauna virš tūkstančio litų atlyginimo. Darbas ne sezoninis. Turi trijų metų vaiką ir žmoną. Žmona dirba, gauna minimalų atlyginimą. Vaikas eina į darželį, nuomojasi butą, kainuoja šildymas ir mokesčiai. Šeimos pajamos siekia 2000 litų. Įsigijus prekę, iš karto, t.y. po penkių minučių skambino G. K., bet jis nekėlė ragelio. Rado telefono numerį skelbime. Jo pavardės nežinojo. Kai susitiko antrą kartą, atpažino jį. Įtikinėjo jį, kad tas daiktas yra labai geras, labai skubėjo ir išvažiavo, po penkių minučių suprato, jog yra apgautas. Jis jį atpažino iš balso, buvo akcentas. Internete rado tas pačias stiprintuvo nuotraukas. Iš pradžių stengėsi taikiai išspręsti ginčą, tačiau G. K. nesutiko, bėgo nuo jo. Sudavė G. K. vieną kartą į veidą ir vieną kartą įspyrė į šonkaulius. Koja galimai įspyrė G. K. sūnui, kuris staigiai išlipo iš automobilio, norėdamas apginti tėvą. Pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, pripažįsta padarytą žalą, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiojo G. K. parodymų matyti, kad internetinėje svetainėje ,,Skelbiu" ir „Autogidas" buvo patalpinęs skelbimą, kad parduoda žemo dažnio garso kolonėlę ,,Sony” ir automobilines kolonėles. Kitų daiktų jis nepardavinėjo. Jokio garso stiprintuvo jis nepardavinėjo. 2013-09-08 apie 21.00 val., prie (duomenys neskelbtini) ) Kaune, su jokiu asmeniu susitikęs nebuvo, jokių daiktų tuo metu nepardavė. Taigi, 2013-09-13 apie 18.00 val. jam paskambino nepažįstamas asmuo ir norėjo nusipirkti garso kolonėlę „Sony”. Su pirkėju susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini). 2013-09-13 apie 21.10 val. jis kartu su savo nepilnamečiu sūnumi D. K., automobiliu nuvyko prie (duomenys neskelbtini), Kaune, į automobilių stovėjimo aikštelę. Atvykęs matė, kad pardavėjo nurodytas automobilis VW Golf, sidabrinės spalvos jau stovėjo aikštelėje. Iš automobilio, berods iš vairuotojo pusės ir priekinės keleivio sėdynės, išlipo du nepažįstami jaunuoliai. Jis išlipo iš automobilio, sūnus liko sėdėti automobilyje. Paklausė, ar jie dėl garso kolonėlės. Jie atsakė, kad taip. Jis iš automobilio išėmė garso kolonėlę ,,Sony" ir visi nuėjo prie jų automobilio, kad patikrinti ar ji veikia. Tuo pat metu prie jų iš Šiaurės prospekto pusės atėjo nepažįstamas vaikinas, o nuo prekybos centro „Iki" dar du jam nepažįstami vaikinai. Vienas iš jaunuolių jo paklausė, ką darys su garso stiprintuvu, kurį neva jis iš jo pirko. Jis jam pasakė, kad nieko nežino apie jokį stiprintuvą. Norėdamas išvengti konflikto, jis iš automobilio pasiėmė savo garso kolonėlę ,,Sony" ir nuėjęs prie savo automobilio norėjo išvažiuoti. Tuomet visi 5 vaikinai atėjo paskui jį, apstojo ratu, neleido važiuoti, pradėjo jį stumdyti, tačiau smūgių nesudavė. Tuomet jis nuo jų atsitraukė keletą metrų, link ,,Vokiečių vaistinės”. Apėjo savo automobilį. Tuomet trys aktyviausi jaunuoliai jį apstojo ratu ir pradėjo mušti. Jie rankomis ir kojomis sudavė į įvairias kūno vietas. Kuomet jo sūnus D., būdamas automobilyje šaukė, kad nemuštų, tai vienas iš jaunuolių vieną kartą D. sėdint automobilyje, koja įspyrė jam į nosį. Po to visi jaunuoliai vėl jį apstojo. Jaunuolis vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, iš savo striukės kišenės ištraukė daiktą, panašų į pistoletą, jį nukreipęs tiesiai į jį, grasino nušauti. Vėl mušė. Nuo smūgių nugriuvus, jis užsidengė galvą rankomis ir nematė konkrečiai kuris vaikinas ir kiek kartu jam sudavė smūgius ir spardė kojomis. Jautė, kad jam buvo suduota ne mažiau 20 smūgių rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas. Mano, kad sūnus geriau galėtų papasakoti apie įvykį (b.l. 24, 25-26, 27, 28).

Iš nukentėjusiojo D. K. parodymų matyti, kad 2013-09-13 apie 21.10 val. tėčiu G. K. atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, prie (duomenys neskelbtini), Kaune. Lauke jau buvo sutemę, aikštelė buvo apšviesta. Tėtis buvo susitaręs susitikti su garso kolonėlės pirkėju. Atvykus į aikštelę, matė, kad jau stovėjo atvykęs automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) ir prie automobilio laukė du nepažįstami jaunuoliai. Tėtis išlipo iš automobilio ir nuėjo prie automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) pasikalbėti dėl garso kolonėlės. Su savimi iš automobilio pasiėmė tą garso kolonėlę. Pirmiausiai tėtis kalbėjosi su 2 jaunuoliais. Kalbėjosi apie 10 minučių. Jis liko laukti automobilyje. Po to, nuo parduotuvės „Iki“ atėjo du nepažįstami jaunuoliai, trečiasis atėjo nuo šeimos klinikos. Jis suprato, kad jie visi 5-iese atvyko kartu. Vėliau atėję trys jaunuoliai sumušė jo tėtį. Gali apibūdinti pirmiau atvykusius du jaunuolius: Jaunuolis, kurį vadins Nr. „1“, atrodė apie 20 metų, apie 180 cm. ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, dėvėjo pilkos spalvos sportinius drabužius, kuris vėliau prieš tėvą grasino šaunamuoju ginklu. Detaliai veido bruožų neįsidėmėjo. Antrasis jaunuolis, Nr. „2“, apie 20 metų amžiaus, apie 180 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, rudų plaukų. Šis jaunuolis, jokių veiksmų neatliko. Vaikinas, Nr. „3“, aukšto ūgio, tikrai aukštesnis negu 180 cm. apie 20-25 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, apsirengęs tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis, mėlynos spalvos liemene. Šis vaikinas jam sėdinčiam automobilyje vieną kartą spyrė į veidą, mušė tėtį. Jis buvo aktyviausias. Jis tėčiui priekaištavo dėl kažkokios neva parduotos nekokybiškos prekės, kuris tėčio prašė grąžinti jam pinigus. Vaikinas, Nr. „4“, atrodė apie 180 cm. ūgio, apie 20 metų amžiaus, tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Jis taip pat, porino vaikinui Nr. „3“, t.y. prašė tėčio, kad jis grąžintų pinigus dėl to stiprintuvo. Sudavė smūgius tėčiui. Vaikinas Nr. „5“, atrodė apie 20 metų amžiaus, apie 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Kiek prisimena, jis taip pat tėčiui sudavė smūgius. Detaliai jo veido bruožų nepamena, bet jeigu pamatytų jo nuotrauką, gal ir galėtų atsiminti. Jis buvo labai išsigandęs, kai mušė tėtį, tuo pačiu ir jį, detaliai veido bruožų negali apibudinti, bet atmintyje bendra jų išvaizda yra išlikusi. Tėčiui galėjo būti suduoti apie 20 smūgių. Jie jam smūgiavo ir rankomis ir kojomis. Jis sėdėjo automobilyje, buvo užsidaręs dureles ir langą, tačiau triukšmas buvo stiprus, jis viską girdėjo. Beja, jaunuolis Nr. „1“ tėčiui grasino daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, tačiau ar jis buvo tikras ar muliažas, sunku pasakyti. Jis girdėjo, kaip tas jaunuolis tėvui pasakė: „ar nori, kad tave nušaučiau“. Kažkuris iš jo draugų jam pasakė „baik“ ir jis tą daiktą, panašų į šaunamą ginklą, įsidėjo į savo kišenę. Tas daiktas buvo panašus į revolverį, toks nedidelis su trumpu vamzdžiu. Per pirmąją apklausą apie tai, kad tėčiui grasino daiktu, panašiu į šaunamą ginklą pareigūnui nepaminėjo, kadangi buvo stipriai išsigandęs. Kiek žino iš tėčio, kad jis tuos 5 jaunuolius matė pirmą kratą, kad prieš tai jiems jokio stiprintuvo nepardavė (b.l.42, 43).

Iš liudytojos R. V. parodymų matyti, kad dirba Vokiečių vaistinėje, adresu: (duomenys neskelbtini) Kaune, vedėja. 2013-09-13 apie 21.10 val. kieme išgirdo žmonių balsų triukšmą, kadangi vaistinės durys buvo praviros. Girdėjosi vyriškų balsų barnis. Barnio esmė-kažkokios skolos. Kažkuriuo metu vyriškis buvo įbėgęs į vaistinę, prašė kviesti pagalbą ir vėl išėjo. Tuo pat metu pamatė, kad vieną vyriškį ėmė mušti 3 jaunuoliai. Tiek nukentėjęs, tiek trys užpuolikai jai nebuvo matyti. Tie trys jaunuoliai vyriškį mušė ir rankomis, ir kojomis į įvairias kūno vietas. Vyriškiui suplėšė drabužius, nuo smūgių jis parkrito ant žemės. Neskaičiavo, kiek kiekvienas sudavė smūgių nukentėjusiajam, tačiau mano, jog kiekvienas rankomis ir kojomis galėjo įspirti nemažiau po 3 kartus. Tuomet ji paskambino į policiją. Nei vieno iš užpuolikų išvaizdos nei veido bruožų neįsidėmėjo, kadangi jau buvo tamsu, jų atpažinti negalėtų. Nematė, kad nors vienas iš tų trijų jaunuolių būtų su savimi turėję daiktą, panašų į pistoletą ar juo grasinę nukentėjusiajam (b.l.63).

Iš liudytojo A. S. parodymų matyti, kad 2013-09-13 apie 19.00 val. jis buvo „Kazino“, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Panevėžyje. Paskambino T.. Jis išėjo į lauką, paskui jį atėjo parūkyti iš matymo matytas, kazino besilankantis vaikinas, kurio pravardė „negras“. Ten pat atvyko T. su A.. Prašė važiuoti kartu su juo į Kauną, nes norėjo susitikti su garso stiprintuvo pardavėju, kuris jam prieš keletą dienų pardavė sugedusį stiprintuvą. Sakė, kad vienas bijo važiuoti, kad jo neprimuštų. Jis sutiko, kartu su juo sutiko važiuoti vaikinas, pravarde „negras“. Dar kartu su jais važiavo G.. Jis vairavo automobilį VW Golf. Taigi, 2013-09-13 apie 21.00 val. atvyko į Kauną, kad T. susitiktų su pardavėju. Nei vienas iš jų nebuvo vartoję alkoholinių gėrimų. Susitiko aikštelėje prie prekybos centro „Iki“. Pardavėjas atvyko „Peugeot“ markės automobiliu. Jis atvyko su jaunuoliu. Jis su G. dviese nuėjo pakalbėti su pardavėju, kadangi T. paprašytas su tuo pačiu pardavėju prieš tai susitarė, dėl kitos prekės pirkimo-pardavimo, dėl kolonėlės „Sony“. Taigi jie keletą minučių pasikalbėjo dėl tos kolonėlės „Sony“. Neužilgo atėjo T. su A.ir „negras“. Pardavėjui į rankas T. padavė sugedusį stiprintuvą, kurį prieš tai pirko iš to paties pardavėjo. Pardavėjas neigė T. pardavęs tą stiprintuvą, tačiau pokalbio eigoje, pripažino, kad pardavė. Sakė, kad nereikėjo pirkti nepasitikrinus. T. prašė grąžinti pinigus-180 litų. Pardavėjas nesutiko. Nuėjo prie savo automobilio, norėjo išvažiuoti. Tuomet jis, A., G. nuėjo į G. automobilį, jį patraukė į kitą vietą, kadangi netoliese matė, ant pastato pakabintos vaizdo kameras. Už keleto minučių visi grįžo prie T., „negro“ ir pardavėjo. Matė, kad T. ir „negras“ ant pastato, galimai (duomenys neskelbtini), Kaune, laiptų, mušė tą pardavėją. Abu bendrai pardavėjui sudavė apytiksliai po 3 smūgius. Abu smūgiavo pardavėjui į krūtinės sritį, kumščiais. Jie stebėjo situaciją, tačiau nei vienas į muštynes nesikišo. Nematė, kad ar T. ar „negras“ būtų mušęs pardavėjo keleivį. Gal sudavė smūgius, tuomet, kai jie nuėjo patraukti G.automobilio. Jis jokio smūgio pardavėjui nesudavė. Pardavėjas nuo suduotų smūgių nebuvo nukritęs ant žemės, ar praradęs sąmonę. Išankstinio susitarimo dėl muštynių nebuvo (b.l.65).

Iš liudytojo G. B. parodymų matyti, kad 2013 m. rugsėjo mėn. kažkurią dieną, draugas T. B. pasiguodė, kad iš Kauno, pagal skelbimą, nusipirko neveikiantį garso stiprintuvą, kad norėtų iš pardavėjo atgauti pinigus, nes šis jį apgavo. Paprašė jį nuvežti į Kauną susitikti su pardavėju. Jis sutiko savo automobiliu T. nuvežti į Kauną. 2013-09-13 apie 21.00 val. jis, T., draugai A. P., A. S., A. draugas, kurio nepažįsta, jo automobiliu VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), atvyko prie (duomenys neskelbtini), Kaune, į automobilių stovėjimo aikštelę. Apie 21.15 val. automobiliu, markės nepamena, atvyko du vyriškiai. Vairuotojas išlipo iš automobilio. Kitas - liko automobilyje. Jis su A. nuėjo pasikalbėti su vairuotoju -G. K.. Draugai stovėjo atokiau. A. tarėsi dėl kažkokių detalių. Tuomet atėjo T. su kitais. T. kalbėjosi, dėl sugedusio parduoto stiprintuvo. Pardavėjas neigė, jog būtų pardavęs stiprintuvą. Tuomet G. K., atpažinęs T., nuėjo link savo automobilio ir norėjo įsėsti į automobilį ir pasišalinti, tačiau T. jam neleido įsisėti į automobilį. Jie tarpusavyje susistumdė. Jis nuo jų stovėjo apie 4 metrus atstumu. Nesikišo į jų konfliktą. Matė, kad abu rankomis mosikavosi. Tuomet su A. nuėjo į savo automobilį, apie 4 metrus atstumu. Automobilį patraukė į (duomenys neskelbtini) pr. A. liko ten. Tuomet jis su A. grįžo atgal prie jų. T., pardavėjas ir A. draugas stovėjo ant laiptų prie soliariumo. Nesimušė, kalbėjosi ir tiek. Nematė, kad kuris tai nors būtų buvęs sumuštas. Prašė pardavėjo, kad jis grąžintų T. pinigus už sugedusį stiprintuvą, tačiau jis nesutiko grąžinti T. pinigų. Pardavėjas aiškino, kad kvies policiją. Tuomet T. vieną kartą ranka sudavė pardavėjui į kairį šoną. Ar pardavėjas smūgiavo T., nepamena. Tuomet visi nuėjo šalin. Jis pardavėjui G. K. smūgių nesudavė, su juo nekonfliktavo (b.l.68-69).

Iš specialisto išvados Nr. G2420/13(02) matyti, kad G. K. konstatuota odos nubrozdinimai kaktos kairėje, dešinėje alkūnėje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio srityje, kairės ausies kaušelyje, kairio smilkinio srityje, krūtinėje, kairiame žaste, nugaros kairėje, dešiniame kelyje bei muštinė- plėštinė žaizdą dešinėje alkūnėje, lydimą supūliavimo, dešinės alkūnės sąnario sumušimas, lydimas alkūnės sąnario tepalinio maišelio uždegimo, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l.38-39).

Iš specialisto išvados Nr. G2419/13(02) matyti, kad D. K. padaryta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.46).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad G. K. atpažino T. B., kaip jį sumušusį asmenį (b.l.29-30).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad D. K. atpažino T. B., kaip asmenį kuris koja spyrė jam į veidą, mušė jo tėvą ir reikalavo grąžinti pinigus už stiprintuvą (b.l.46-48).

Tokiu būdu surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo D. J. veikos teisingai kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Iš surinktų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Faktiniais duomenimis – kaltinamojo kaltės pripažinimu, liudytojų parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad T. B. padarė nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis T. B. pilnai kaltu prisipažino ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo jis nuoširdžiai gailisi, tuo padėdamas greitą ir nešališką visų bylos aplinkybių ištyrimą, teismo nuomone, tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo, darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnyje nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje, už padarytą nusikaltimą, numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam T. B. skyrimo, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. T. B. teistas, priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas (b.l. 102). Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nusikaltimams (Lietuvos Respublikos BK 12 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad kaltinamasis turi oficialų pragyvenimo šaltinį – darbo vietą, šeimą, teismas daro išvadą, kad T. B. paskyrus arešto bausmę, atliekant ją areštinėje, ji sukeltų jam galimai sunkesnes pasekmes, negu trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą. Tuo labiau, kad nusikalstama veika padaryta po to, kai jis jau buvo teistas švelnesne bauda ir nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus. Todėl už savavaldžiavimą skirtina trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė, atidedant jo vykdymą, o už viešosios tvarkos pažeidimą – bauda.

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti LR BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę mažinti 1/3.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Teismų praktikoje suformuluota, kad teismo pareiga neturtinės žalos atlyginimo taikymo atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kuo teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimas derinamas su teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir siekiu išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenumato (LR CK 6.250 str.), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatyti neturtinės žalos dydį atsižvelgiant į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) kaltininko turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į susiformavusią praktiką analogiškose bylose ir tai, o ypatingai tai, jog nukentėjusiajam G. K. nusikalstamomis veikomis buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiojo D. K. sužalojimas laikomas nežymiu, tačiau sužalojimas padarytas nepilnamečiui. Šių veiksmų pasėkoje nukentėjusiesiems buvo sukelti sunkūs dvasiniai išgyvenimai, kurie turėtų būti vertinami kaip neturtinė žala. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis T. B. kaltę pripažino, sutinka atlyginti žalą, tačiau dėl sunkios materialinės padėties prašo mažinti civilinio ieškinio dydį.

Civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, priteisiant iš T. B. 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiųjų G. K. bei D. K. naudai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Iš kaltinamojo T. B. priteistina 2000Lt (du tūkstančiai litų 00 ct) proceso išlaidų nukentėjusiojo G. K. naudai (pateikta sąskaita – t.2, b.l.56)..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsniu, 115 straipsniu, 297 straipsniu, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

T. B., a.k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu ir nuteisti:

-pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant:

neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

per keturis mėnesius atlikti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose – po 5 valandas per mėnesį;

-pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį – 6 MGL (780 litų arba 225,90 eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams su 6 MGL (780 litų arba 225,90 eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, nustatant, kad galutinė bausmė yra laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams ir 4 MGL (520 litų arba 150,60 eurų) bauda.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant:

neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

per keturis mėnesius atlikti 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose – po 5 valandas per mėnesį.

Įpareigoti nuteistąjį baudą per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801) nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjęs baudą nuteistasis privalo pateikti Kauno miesto apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti iš T. B. 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) arba 2896,20 EUR (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 20 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiųjų G. K. bei D. K. naudai.

Iš kaltinamojo T. B. priteisti 2000Lt (du tūkstančiai litų) arba 579,24 EUR (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct) proceso išlaidų nukentėjusiojo G. K. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.