- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- A5.-516-749/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00228-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. Ž.
- Institucija
- Panevėžio apskrities Valsybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. Ž., institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio V. Ž. įmonėje vadovu, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
n u statė:
V. Ž. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas V. Ž. įmonėje vadovu, sudarė sąlygas ir leido A. A. 2020 m. gegužės 29 d. dirbti (tekinti medines sklendes ventiliacijai) V. Ž. įmonės naudai gamybinėse patalpose, esančioje Paliūniškio g. 7A, Panevėžyje, nesudaręs su V. Ž. rašytinės darbo sutarties ir apie darbo sutarties sudarymą bei darbuotojos priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiais savo veiksmais / neveikimu V. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu V. Ž. paaiškino, kad kaltę pripažįsta visiškai, prašo skirti kiek galima švelnesnę nuobaudą. A. A. pas jį dirbo pagal darbo sutartį anksčiau, tačiau pradėjo išgėrinėti, neateiti į darbą, todėl atleido iš darbo. Atėjo po kiek laiko ir prašė vėl duoti darbo. Kadangi jis yra geras specialistas, jis leido dienai padirbti, kad pateisintų pasitikėjimą ir tada būtų sprendęs, priimti jį į darbą ar ne. Tačiau patikrinimo metu buvo nustatytas pažeidimas, dėl kurio labai gailisi.
Administracinio nusižengimo pagrįstumas grindžiamas V. Ž. parodymais ir byloje surinktais rašytiniais duomenimis, kuriuos teismas laiko įrodymais. O būtent, 2020 m. birželio 2 d. Administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4); Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. birželio 2 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5); V. Ž. 2020 m. gegužės 29 d. paaiškinimu (b. l. 6); A. A. 2020 m. gegužės 29 d. paaiškinimu (b. l. 7); 2020 m. birželio 2 d. administracinių nusižengimų registro išrašu (b. l. 8-10); 2020 m. gegužės 29 d. darbo fotonuotraukomis iš darbo vietos (b. l. 11).
ANK 95 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tokias pareigas darbdaviui (atsakingam asmeniui) įtvirtina DK 42 straipsnio 2 dalis ir 43 straipsnio 1 dalis.
Kad darbą būtų galima vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp darbdavio V. Ž. įmonės, kurio vadovas yra būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ir A. A. 2020 m. gegužės 29 d. buvo susiklostę teisiniai darbo santykiai. O būtent, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2020 m. gegužės 29 d. paaiškinime nurodė, jog A. A. minėtą dieną dirbo V. Ž. įmonėje. Teigė, jog labai trūko darbo jėgos, reikėjo spėti atlikti tam tikrą užsakymą, todėl paprašė A. A. atlikti tekinimo darbus. A. A. 2020 m. gegužės 29 d. paaiškinime nurodė, kad dirbo vieną dieną tekino medines apdailos detales, skirtas ventiliacijoms angoms. Tokiu būdu, darbuotojas A. A. realiai dirbo V. Ž. įmonėje, su juo nesudarius darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie A. A. priėmimą į darbą. Pasak V. Ž., minėtas asmuo dirbo jo vadovaujamos bendrovės naudai ir interesais, dirbo jo nurodytą (tekinimo darbai) darbą, už atliktą darbą jam atlyginus pinigais. Tokie V. Ž. parodymai dėl minėto asmens darbo funkcijų atlikimo nesudarius darbo sutarties atitinka kitus byloje esančius, tarpusavyje esminėse detalėse sutampančius ir vieni kitiems neprieštaraujančius įrodymus – A. A. rašytinius paaiškinimus, administracinio nusižengimo protokolo, operatyvaus patikrinimo pažyma bei fotonuotraukomis.
Teismo vertinimu, aukščiau nurodytų byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, kad A. A. dirbo V. Ž. įmonėje esant darbo sutarties požymiams, tačiau nesudarius rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šio asmens priėmimą į darbą. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažintinas kaltu dėl įvykdyto pažeidimo ir todėl baustinas. Administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai ir visiškai atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
V. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo metu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šis nusižengimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą V. Ž. teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei jo pavojingumą, į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kitas svarbias aplinkybes. Teismas taip pat vertina V. Ž. asmenybę, t. y. tai, kad jis neteistas (Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 8-10), dirba. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog byloje buvo nustatyta viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Todėl spręstina, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti V. Ž. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskiriant sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, t. y. minimalaus dydžio baudą.
Nėra teisinio ir faktinio pagrindų skirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, tačiau yra pagrindas skirtos baudos mokėjimą išdėstyti per 10 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsniu, 630 straipsniu, 635 – 637 straipsniais, teismas
nutaria:
V. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir už šį nusižengimą paskirti jam 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokant kas mėnesį ne mažiau, kaip po 100 eurų, mokėjimo pavedime nurodant ROIK (duomenys neskelbtini) bei įmokos kodą – 1001, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).
Nesumokėjus baudos ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.