Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-12-06 · Civilinė byla Nr. 2A-745/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-06
Bylos Nr.
2A-745/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Vytas Milius, Vigintas Višinskis
Ieškovas
D. J., D. G., D.
Kategorijos
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-745/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 14.1; 16.2.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-309-372/2010 pagal ieškovų D. G., D. J. ir L. Č. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Antkona“ dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo įforminti darbo sutarties nutraukimą, neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai D. G., D. J. ir L. Č. kreipėsi į teismą, prašydami:

1) įpareigoti BUAB „Antkona“ įforminti darbo sutarčių nutraukimą su ieškovais nuo 2009 m. balandžio 6 d. pagal DK 128 straipsnio 1 dalį dėl nepriklausančių nuo darbuotojų aplinkybių;

2) panaikinti 2008 m. gruodžio 1 d. atsakovo direktoriaus įsakymą Nr. 156 „Dėl atlyginimo pakeitimo nustatymo“ ir priteisti iš atsakovo ieškovui D. G. 16,49 Lt darbo užmokesčio skirtumą, 1 357 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už 2009 m. vasario mėn., 176,36 Lt už nepanaudotas atostogas (5 dienas), 1 603,16 Lt išeitinės kompensacijos (dviejų mėnesių), 1 918,02 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką (26 darbo dienas), 88,72 Lt delspinigių nuo nesumokėtų ieškovui priklausančių išmokų (0,07 proc.), iš viso 5 159,75 Lt;

3) panaikinti 2008 m. gruodžio 1 d. atsakovo direktoriaus įsakymą Nr. 46 „Dėl atlyginimų“ ir priteisti iš atsakovo ieškovui D. J. darbo užmokesčio skirtumą, 7 226,91 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už 2008 m. birželio mėn., 2009 m. vasario ir kovo mėn., 26 604,06 Lt nesumokėto sutarto mėnesinio atlyginimo, 470,26 Lt už nepanaudotas atostogas (13 dienų), 2 292 Lt išeitinės kompensacijos (dviejų mėnesių), 2 972,55 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką (26 darbo dienas), 487,35 Lt delspinigių nuo nesumokėtų ieškovui priklausančių išmokų (0,07 proc.), iš viso 40 053,13 Lt;

4) panaikinti 2008 m. gruodžio 1 d. atsakovo direktoriaus įsakymą Nr. 46 „Dėl atlyginimų“ ir priteisti iš atsakovo ieškovui L. Č. darbo užmokesčio skirtumą, 8 358,92 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už 2007 m. gruodžio mėn., 2008 m. lapkričio mėn., 2009 m. vasario ir kovo mėn., 45 256,93 Lt nesumokėto sutarto mėnesinio atlyginimo, 145,36 Lt už nepanaudotas atostogas (4 dienas), 3 344 Lt išeitinės kompensacijos (dviejų mėnesių), 2 723,76 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką (26 darbo dienas), 250,31 Lt delspinigių nuo nesumokėtų ieškovui priklausančių išmokų (0,07 proc.), iš viso 60 079,26 Lt;

5) priteisti iš atsakovo ieškovams po 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas D. G. nurodė, kad nuo 2008 m. birželio 28 d. dirbo atsakovo Kauno padalinyje pardavimų vadybininku, darbo sutartyje buvo nustatytas 1 500 Lt mėnesinis atlyginimas. Atsakovo direktoriaus 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 156 „Dėl atlyginimo pakeitimo“ ieškovo mėnesinis atlyginimas buvo sumažintas iki 1 400 Lt. Ieškovas su šiuo įsakymu nebuvo supažindintas ir sutikimo dėl atlyginimo sumažinimo nebuvo davęs. Ieškovo nuomone, darbdavys be raštiško darbuotojo sutikimo negalėjo sumažinti darbo užmokesčio (DK 120 str. 3 d.). Atsakovo direktoriaus 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 15 ieškovo mėnesinis atlyginimas buvo sumažintas iki 800 Lt. Ieškovas sutikimą dėl atlyginimo sumažinimo pasirašė, nes dėl įtemptų santykių su direktoriumi buvo priverstas tai padaryti.

Ieškovas D. J. nurodė, kad nuo 2007 m. vasario 1 d. dirbo pas atsakovą vyr. vadybininku, darbo sutartyje buvo nustatytas 300 Lt mėnesinis atlyginimas ir priedas pagal įsakymą. Atsakovo direktoriaus 2007 m. birželio 4 d. įsakymu ieškovo mėnesinis atlyginimas buvo padidintas iki 1 500 Lt. Atsakovas įvairiais laikotarpiais mokėjo ieškovui ne visą atlyginimą, kurio dydis priklausė nuo fiksuoto atlyginimo ir priedų. Atsakovo direktoriaus 2008 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 46 ieškovo mėnesinis atlyginimas buvo sumažintas iki 800 Lt. Ieškovas su šiuo įsakymu nebuvo supažindintas ir sutikimo dėl atlyginimo sumažinimo nebuvo davęs. Ieškovo nuomone, darbdavys be raštiško darbuotojo sutikimo negalėjo sumažinti darbo užmokesčio (DK 120 str. 3 d.).

Ieškovas L. Č. nurodė, kad nuo 2007 m. vasario 1 d. dirbo pas atsakovą vadybininku, darbo sutartyje buvo nustatytas 300 Lt mėnesinis atlyginimas ir priedas pagal įsakymą. Atsakovo direktoriaus 2007 m. birželio 4 d. įsakymu ieškovo mėnesinis atlyginimas buvo padidintas iki 2 200 Lt. Atsakovas įvairiais laikotarpiais mokėjo ieškovui ne visą atlyginimą, kurio dydis priklausė nuo fiksuoto atlyginimo ir priedų. Atsakovo direktoriaus 2008 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 46 ieškovo mėnesinis atlyginimas buvo sumažintas iki 800 Lt. Ieškovas su šiuo įsakymu nebuvo supažindintas ir sutikimo dėl atlyginimo sumažinimo nebuvo davęs. Ieškovo nuomone, darbdavys be raštiško darbuotojo sutikimo negalėjo sumažinti darbo užmokesčio (DK 120 str. 3 d.).

Ieškovai nurodė, kad po to, kai atsakovas faksu 2009 m. kovo 30 d. pranešė apie Kauno padalinio uždarymą, jie tą pačią dieną faksu išsiuntė prašymus atleisti juos iš darbo nuo 2009 m. balandžio 6 d. pagal DK 128 straipsnio 1 dalį, kadangi jau keli mėnesiai nebuvo mokamas atlyginimas, Kauno padalinys buvo uždaromas, o 2009 m. balandžio 1 d. turėjo baigtis nuomos sutartis. Atsakovas privalėjo įforminti darbo sutarčių nutraukimą nuo 2009 m. balandžio 6 d., tačiau to nepadarė.

Ieškovai nurodė, kad atsakovas 2009 m. kovo 4 d. išsiuntė visoms įmonėms, su kuriomis glaudžiai bendradarbiavo Kauno padalinys, raštą, kuriuo prašė nebepriimti užsakymų iš Kauno padalinio vadybininkų (ieškovų). Ieškovai iš karto susilaukė kolegų skambučių, visi juokėsi iš to, kad ieškovai užsitarnavo direktoriaus nemalonę. Tai pablogino ieškovų dalykinę reputaciją, ieškovai patyrė neigiamas emocijas ir išgyvenimus, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovams padarytą neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: panaikino atsakovo UAB „Antkona“ direktoriaus 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. 156 „Dėl atlyginimo pakeitimo nustatymo“ ir 2008 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 46 „Dėl atlyginimų“; priteisė iš atsakovo ieškovui L. Č. 27 996,70 Lt skolos, susidariusios per laikotarpį nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovui D. J. priteisė 7 523,28 Lt skolos, susidariusios per laikotarpį nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovui D. G. priteisė 167 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitus ieškovų reikalavimus atmetė.

Dėl įpareigojimo įforminti darbo sutarčių nutraukimą pagal DK 128 straipsnio 1 dalį teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas gavo ieškovų prašymus nutraukti darbo sutartis nuo 2009 m. balandžio 6 d. pagal DK 128 straipsnio 1 dalį. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad tokius prašymus išsiuntė darbdaviui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai tinkamai neišreiškė savo valios nutraukti darbo sutartis su atsakovu. Darbo sutartys buvo nutrauktos nuo 2009 m. birželio 12 d. Įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovai neginčija atsakovo administratoriaus įsakymų, kuriais jie buvo atleisti iš darbo minėtu pagrindu, todėl, teismo manymu, jie negali būti atleisti iš darbo dviem pagrindais.

Dėl ieškovo D. G. reikalavimų teismas pažymėjo, kad darbdavys neturėjo teisės be darbuotojo raštiško sutikimo 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymu sumažinti ieškovo darbo užmokestį, todėl ieškovo reikalavimas panaikinti šį įsakymą yra pagrįstas. Teismas atmetė kitus ieškovo D. G. reikalavimus, nes visi ieškovo turtiniai reikalavimai yra įtraukti į atsakovo BUAB „Antkona“ kreditorių sąrašą.

Dėl ieškovų L. Č. ir D. J. reikalavimų panaikinti atsakovo direktoriaus 2008 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 46 teismas pažymėjo, kad įsakymas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jei ieškovams nebuvo tinkamai suteikta galimybė apsispręsti dėl darbo užmokesčio sumažinimo. Panaikinus atsakovo direktoriaus 2008 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 46, lieka galioti ankstesnieji įsakymai, susiję su ieškovų gaunamo darbo užmokesčio dydžiu.

Dėl ieškovo L. Č. finansinių reikalavimų teismas pažymėjo, kad darbdavys nepagrįstai išskaičiavo GPM iš ieškovui skirto 300 Lt darbo užmokesčio, todėl nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2007 m. gegužės mėn. darbdavys nepagrįstai nesumokėjo jam 324 Lt sumos. Pripažinęs, kad nuo 2007 m. birželio mėn. (įsakymo Nr. 338-1 dėl darbo sutarties sąlygų keitimo) ieškovo darbo užmokesčio nekintamoji dalis sudarė 2 200 Lt, teismas sutiko su ieškovo reikalavimu priteisti šią darbdavio neišmokėtą darbo užmokestį. Taip pat sutiko su reikalavimu priteisti darbo užmokesčio priedus. Įvertindamas atsakovo buhalterio paskaičiavimus dėl ieškovui L. Č. priklausančių priedų, teismas pažymėjo, kad šiose išklotinėse turi būti aiškiai nurodyta, kokios priedų dalys priklauso būtent jam. Elektroniniu paštu pateiktose išklotinėse nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2008 m. sausio mėn. nėra nurodyti ieškovo L. Č. vardas ir pavardė, todėl, skaičiuodamas priedų dydį, teismas remiasi tik nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. sausio mėn. pateiktais paskaičiavimais, kadangi juose nurodytas ieškovo vardas. Ieškovo atlyginimų paskaičiavimuose nepagrįstai nurodomas priedų mokėjimas „į rankas“. Visas atlyginimas yra apmokestinamas kaip to mėnesio suskaičiuotas darbo užmokestis, ieškovo atveju sudarantis 2 200 Lt atlyginimą ir kintamąjį priedą. Ieškovas netinkamai suskaičiavo jam neišmokėtą darbo užmokestį. Atlikus tinkamus paskaičiavimus, teismas pripažino, kad atsakovas šiam ieškovui iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 22 234,38 Lt, susidariusi skola už 2007 m. vasario mėn. – 2008 m. gruodžio mėn. buvo 50 231,08 Lt. Atmetus išmokėtas sumas, atsakovo skola ieškovui šiam laikotarpiui sudarė 27 996,70 Lt. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi yra patvirtinti ieškovo L. Č. kreditoriniai reikalavimai – 3 821,06 Lt, šios nutarties ieškovas neginčijo. Tai jis turi teisę padaryti, tačiau turi pateikti tikslius paskaičiavimus, atitinkančius teismo jau nustatytus faktus. Ieškovas pateikė paskaičiavimus tik iki 2009 m. kovo mėn., nors teismas padarė išvadą, jog darbo santykiai su juo nutrūko 2009 m. birželio 12 d. Šiuo teismo sprendimu ieškovas privalės remtis, suskaičiuodamas ieškovui priklausančią kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 2 mėnesių išeitinę pašalpą. Pripažinus, kad ieškovas atleistas iš darbo nuo 2009 m. birželio 12 d., teismas nepatenkino jo reikalavimo priteisti darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

Dėl ieškovo D. J. finansinių reikalavimų teismas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai išskaičiavo GPM iš darbo užmokesčio, kuris buvo mokamas nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2007 m. gegužės mėn. ir sudarė 300 Lt. Tokiu atveju jam turi būti priteista 324 Lt suma. Teismas pripažino, kad ieškovas D. J. nebuvo pateikęs rašytinio sutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Tokiu atveju jam darbo užmokestis turėjo būti mokamas pagal 2007 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 338, kuriuo buvo susitarta, kad ieškovui bus mokamas 1 500 Lt mėnesinis atlyginimas pagal išdirbtą laiką ir priedas pagal įsakymą. Teismas padarė išvadą, kad darbdavys netinkamai suskaičiavo ieškovui mokėtinas sumas. Teismas pripažino, kad elektroniniu paštu pateiktose išklotinėse nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2008 m. sausio mėn. nėra minimi ieškovo duomenys. Tai reiškia, kad nesant pakankamai įrodymų apie ieškovo priedus prie atlyginimo, jam turėjo būti mokamas tik darbo užmokestis. Jis sudarytų 300 Lt kas mėnesį 2007 m. vasarį – 2007 m. gegužę ir 1 500 Lt kas mėnesį 2007 m. birželį – 2008 m. sausį. Tokiu atveju už nurodytą laikotarpį turėjo susidaryti 12 314,72 Lt permoka. Vėlesnėse išklotinėse nurodomas ieškovo D. J. vardas. Atsakovas neginčijo, kad kalbama apie ieškovą D. J.. Dokumentuose nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. sausio mėn. analizuojami ir atsakovo pelno duomenys, nuo kurių tiesiogiai priklausė ieškovui mokamas priedas. Tačiau teismas jau nurodė, kad kiekvieno mėnesio gaunamos darbo užmokesčio sumos turi būti apmokestinamos ne kaip atskiros dalys, o kaip bendra suma. Taigi, ieškovas nepagrįstai prašo priteisti priedą „į rankas“. Laikotarpiu nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. sausio mėn. bendra darbdavio skola sudarė 7 523,28 Lt, įvertinus privalėtas išmokėti sumas ir atėmus jau išmokėtas ieškovui sumas. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi yra patvirtintas ieškovo D. J. kreditorinis reikalavimas – 4 613,40 Lt. Šios nutarties ieškovas neginčijo. Tai jis turi teisę padaryti, tačiau privalo pateikti tikslius paskaičiavimus, atitinkančius teismo jau nustatytus faktus. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad savo paskaičiavimus ieškovas pateikė tik iki 2009 m. kovo mėn., kai teismas padarė išvadą, jog darbo santykiai su juo nutrūko nuo 2009 m. birželio 12 d. Šiuo teismo sprendimu atsakovas privalės remtis, suskaičiuodamas ieškovui priklausančią kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 2 mėnesių išeitinę pašalpą. Pripažinus, kad ieškovas atleistas iš darbo nuo 2009 m. birželio 12 d., teismas negali tenkinti jo reikalavimo priteisti darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

Dėl delspinigių, kuriuos prašo priteisti visi ieškovai, teismas pažymėjo, kad delspinigiai gali būti mokami tik tada, kai įrodyta atsakovo kaltė (DK 207 str. 1 d.). Kadangi Kauno padalinys buvo uždarytas dėl atsakovo sunkios finansinės padėties ir ieškovai tai žinojo, teismas sprendė, kad nėra atsakovo kaltės dėl negalėjimo laiku sumokėti darbo užmokestį.

Teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti. Visi ieškovai nurodė tą pačia aplinkybę, dėl kurios jiems galėjo būti padaryta neturtinė žala. Tai atsakovo informacinis laiškas partneriams dėl užsakymų iš ieškovų nebepriėmimo. Teismas sprendė, kad šiuo dokumentu nebuvo pažeminta ieškovų garbė ir orumas ar pabloginta jų reputacija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas D. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo reikalavimus dėl kintamojo priedo ir neturtinės žalos priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl finansinių reikalavimų. Teismas pripažino, kad elektroniniu paštu pateiktose išklotinėse nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2008 m. sausio mėn. nėra minimi apelianto duomenys ir tai reiškia, kad nesant pakankamai įrodymų apie priedus prie atlyginimo, apeliantui turėjo būti mokamas tik darbo užmokestis. Vėlesnėse išklotinėse nurodomas apelianto vardas, todėl teismas laikė, kad kalbama apie apeliantą. Nors elektroniniu paštu pateiktose išklotinėse nėra minimi apelianto duomenys, tačiau labiau tikėtinas faktas, kad nurodomos sumos priskirtos būtent dviems Kauno padalinio vadybininkams, t. y. apeliantui ir L. Č.. Kitų darbuotojų, kuriems būtų mokamas priedas, nebuvo, o išklotinėse nurodomas Kauno padalinys. Pagal 2007 m. sausio 31 d. darbo sutartį man buvo nustatytas 300 Lt mėnesinis darbo užmokestis ir priedas pagal įsakymą. Atsakovo direktoriaus 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 338 mėnesinis darbo užmokestis padėjo iki 1 500 Lt, plius priedas pagal įsakymą. Darbo sutartis, įsakymas ir elektroninės išklotinės – tai įrodymų visetas, kuris netiesiogiai patvirtina, kad buvo susitarimas dėl priedų, todėl, nors ir nesant apelianto duomenų išklotinėse, tai patvirtina priedų buvimo faktą, kuris sukelia atitinkamas pasekmes – darbdavys skaičiavo ir turėjo mokėti priedus pagal 2007 m. vasario mėn. 2008 m. sausio mėn. išklotines.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad dokumentuose nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. sausio mėn. analizuojami ir atsakovo pelno duomenys, nuo kurių tiesiogiai priklausė apeliantui mokamas priedas. Teismas nurodė, kad kiekvieno mėnesio gaunamos darbo užmokesčio sumos turi būti apmokestinamos ne kaip atskiros dalys, o kaip bendra suma. Teismas laikė, kad apeliantas nepagrįstai prašo priteisti priedą „į rankas“, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. sausio mėn. bendra darbdavio skola sudarė 7 523,28 Lt, įvertinus privalėtas išmokėti sumas ir atėmus jau išmokėtas apeliantui sumas. Tačiau teismas neįvertino, kad pačiose išklotinėse nurodomas 0,15 skaičius, vertintinas kaip GPM, ir 0,03 skaičius, vertintinas kaip Sodra. Todėl teismas nepagrįstai taikė dvigubą apmokestinimą. Darbdavio išklotinėse šie mokesčiai jau buvo atskaitomi, tik dėl darbdavio kaltės ne visada išmokėti priskaityti kintamieji priedai.

2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas 2009 m. kovo 4 d. įmonėms, su kuriomis dirbo Kauno padalinys, išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad susiklosčius tam tikrai situacijai įmonėje nebepriimti užsakymų iš Kauno padalinio vadybininkų D. J., D. G. ir L. Č.. Po šio rašto ieškovai susilaukė kolegų skambučių, kurie juokiesi iš ieškovų, klausė kaip ieškovai užsitarnavo direktoriaus nemalonę. Tai pablogino ieškovų dalykinę reputaciją, ieškovai patyrė neigiamas emocijas, išgyvenimus. Tokie atsakovo nesąmoningi sprendimai supriešino su verslo kolegomis. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., paskleidžiant informaciją apie darbuotoją, nesusijusią su jo darbo savybėmis. Teismas neįvertino, kad darbo sutartį ir darbo įstatymus pažeidė atsakovas, t. y. neteisingai mokėjo darbo užmokestį, nenutraukė darbo sutarties pagal darbuotojo prašymą, nesumokėjo darbo užmokesčio ir kitų išmokų, nesutvarkė atleidimo iš darbo dokumentų, kad apeliantas galėtų įsiregistruoti darbo biržoje ir t. t. Tokie darbdavio neteisėti veiksmai sukėlė apeliantui dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą dėl savo ir savo šeimos ateities. Kauno padaliniui susidūrus su sunkumais, atsakovas dėl esamos padėties turėjo spręsti kartu su visais padalinio darbuotojais arba bent su vyr. vadybininku, t. y. apeliantu. Atsakovas pažeidė sąžiningą verslo etiką, neveikė kooperacijos ir bendradarbiavimo principu, nuo 2009 m. sausio mėn. nekontaktavo su ieškovais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją dėl apelianto patirtų nepatogumų ir emocinio sukrėtimo, todėl atsakovas privalo atlyginti apeliantui neturtinę žalą, kurią apeliantas pagrįstai įvertino 5 000 Lt dydžio suma.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Antkona“ prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas neįvertino kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis. Atsakovo nuomone, teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas teisingai įvertino, kad apelianto reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. Č. prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad kartu su apeliantu dirbo atsakovo Kauno padalinyje. Darbo sutartyse buvo numatyti priedai prie fiksuoto mėnesinio atlyginimo, kurie priklausė nuo pelno. Kiekvieną mėnesį atsakovas elektroniniu paštu siuntė ataskaitas su priedų paskaičiavimais. Šiose išklotinėse nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2008 m. sausio mėn. nebuvo minėti apelianto ir ieškovo L. Č. duomenys, tačiau akivaizdu, kad nurodomos sumos priskirtos būtent dviems Kauno padalinio vadybininkams, t. y. ieškovui L. Č. ir apeliantui, nes kitų darbuotojų, kuriems pagal darbo sutartį būtų mokamas priedas, nebuvo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. G. prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Dėl priedo priteisimo

Bylos duomenimis, apeliantas nuo 2007 m. vasario 1 d. dirbo pas atsakovą vyr. vadybininku. Su juo 2007 m. sausio 31 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 497, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti apeliantui fiksuotą mėnesinį atlyginimą ir priedą pagal įsakymą (t. 1, b. l. 34). Atsakovo direktoriaus įsakymais apelianto fiksuotas mėnesinis atlyginimas vieną kartą buvo padidintas ir vieną kartą sumažintas. Apelianto teigimu, pagal susitarimą su atsakovo direktoriumi kiekvieno mėnesio priedo dydis priklausydavo nuo Kauno padalinio uždirbto pelno, t. y. 40 proc. turėjo atitekti apeliantui ir ieškovui L. Č., o 60 proc. – atsakovui. Kiekvieną mėnesį atsakovo buhalterė išsiųsdavo Kauno padalinio darbuotojams ataskaitas su priedų paskaičiavimais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad elektroniniu paštu siųstose išklotinėse laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2008 m. sausio mėn. nėra minimi apelianto duomenys, todėl padarė išvadą, kad apeliantas nepateikė pakankamai įrodymų apie priedus prie mėnesinio atlyginimo minėtu laikotarpiu.

Minėta, kad pagal darbo sutartį apeliantui priklausydavo priedas prie atlyginimo pagal įsakymą. Darbo sutartyje nenumatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis apskaičiuojamas priedas, tik nurodyta, kad priedas mokamas pagal įsakymą. Bylos duomenimis, atsakovas priimdavo įsakymus dėl vienkartinių piniginių priedų skyrimo apeliantui ir ieškovui L. Č. arba įsakymus, kuriais už tam tikrą mėnesį buvo nustatomas darbo užmokestis kartu su priedu (t. 2, b. l. 114-117, 119-126). Todėl, nesant įrodymų dėl susitarimo su atsakovo direktoriumi, pagal kurį priedo dydis priklausydavo nuo Kauno padalinio uždirbto pelno, t. y. 40 proc. turėjo atitekti apeliantui ir ieškovui L. Č., o 60 proc. – atsakovui, ir nesant pateiktose elektroniniu paštu siųstose išklotinėse laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2008 m. sausio mėn. apelianto duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie priedų skyrimą apeliantui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantui priedų pagal minėto laikotarpio išklotines.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas priedus prie atlyginimo pagal elektroniniu paštu siųstose išklotinėse laikotarpiu nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. sausio mėn. (t. 2, b. l. 37-64), nepagrįstai taikė dvigubą apmokestinimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad visas darbo užmokestis, t. y. fiksuota dalis ir kintama dalis (priedas), turi būti apmokestinamas kaip bendra suma, ir konstatavo, kad apeliantas nepagrįstai prašo priteisti priedus, neatskaičius privalomų mokesčių. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad minėtose išklotinėse nurodyti skaičiai 0,15 ir 0,03 yra atitinkamai gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai. Iš šių išklotinių matyti, kad iš 0,15 ir 0,03 skaičių buvo dauginamas Kauno padalinio pelnas, tokiu būdu buvo skaičiuojamas grynasis Kauno padalinio pelnas, o ne privalomi mokesčiai nuo darbuotojams mokamų priedų. Be to, šie skaičiai nurodomi ne visose išklotinėse, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad minėtose išklotinėse nurodyti skaičiai 0,15 ir 0,03 yra atitinkamai gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

DK 248 straipsnyje nustatyti darbdavio materialinės atsakomybės atvejai, vienas iš kurių yra darbdavio padarytos darbuotojui neturinės žalos atlyginimas (4 punktas). DK 250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinės žalos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis CK. Atvejai ir kriterijai, kuriais remiantis atlyginama neturtinė žala, nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir eidami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2005). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).

Apeliantas reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindė atsakovo darbo sutarties ir įstatymų pažeidimu, t. y. neteisingu darbo užmokesčio mokėjimu, darbo sutarties pagal darbuotojo prašymą nenutraukimu, darbo užmokesčio ir kitų išmokų nemokėjimu, atleidimo iš darbo dokumentų nesutvarkymu, kad apeliantas galėtų įsiregistruoti darbo biržoje. Be to, apeliantas nurodė, kad atsakovas 2009 m. kovo 4 d. įmonėms, su kuriomis dirbo Kauno padalinys, išsiuntė raštą, kuriame nurodė, jog jos, susiklosčius tam tikrai situacijai įmonėje, nebepriimtų užsakymų iš Kauno padalinio vadybininkų D. J. (apelianto), D. G. ir L. Č.. Apelianto teigimu, šis raštas pablogino apelianto dalykinę reputaciją, apeliantas patyrė neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas atmetė, kaip nepagrįstas, apelianto nurodomas aplinkybes dėl darbo sutarties nenutraukimo pagal apelianto prašymą ir apeliantas šioje dalyje sprendimo neskundžia. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl aplinkybių, ar apeliantui galėjo būti padaryta neturtinė žala dėl darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl 2009 m. kovo 4 d. raštų išsiuntimo.

Apeliantas, dirbdamas Kauno padalinyje vyr. vadybininku, žinojo padalinio finansinę situaciją, t. y. kad ji tapo nebepelninga. Atsakovo finansinė padėtis buvo itin sunki, jam Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį pripažino, kad dėl sunkios įmonės turtinės padėties susidarė darbo užmokesčio apeliantui ir kitiems Kauno padalinio darbuotojams įsiskolinimas. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo veiksmais, nemokant apeliantui darbo užmokesčio, neturtinė žala apeliantui nebuvo padaryta.

Bylos duomenimis, atsakovas 2009 m. kovo 4 d. įmonėms, su kuriomis dirbo Kauno padalinys, išsiuntė raštus, kuriuose nurodė, kad, susiklosčius tam tikrai situacijai įmonėje, prašo nuo šio rašto gavimo dienos nebepriimti užsakymų iš Kauno pardavimų vietos vadybininkų D. J. (apelianto), D. G. ir L. Č., dėl iškilusių klausimų prašo susisiekti su atsakovo direktoriumi. Vienas iš tokių raštų pateiktas byloje (t. 1, b. l. 99), tačiau atsakovas pripažino, kad tokius raštus nurodytą dieną yra išsiuntęs ir kitoms su Kauno padaliniu bendradarbiavusioms įmonėms. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas, išsiųsdamas minėtus raštus Kauno padalinio verslo partneriams, tikslingai siekė pažeminti apeliantą. Priešingai, atsakovas, žinodamas apie patalpų, kuriose dirbo Kauno padalinys, nuomos sutarties pasibaigimą, nusprendė sustabdyti užsakymų priėmimą, kol bus priimtas sprendimas dėl tolimesnės Kauno padalinio veiklos. Atsakovas siekė išsaugoti įmonės gerą reputaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad raštuose nenurodoma, dėl kokių priežasčių nebepriimti užsakymų iš Kauno padalinio pardavimų vadybininkų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiais raštais nebuvo pabloginta apelianto reputacija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, kuriomis atmestas ieškinys dėl priedų pagal elektroniniu paštu siųstose išklotinėse laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2008 m. sausio mėn. priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo, ir nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė Milašienė Vytas Milius Vigintas Višinskis