Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-01-13 · Civilinė byla Nr. 2A-160/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-13
Bylos Nr.
2A-160/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Algirdas Gailiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Miaras“
Atsakovas
A. D.
Advokatai
Irena Maksimova
Kategorijos
  • 118.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-160/2012Procesinio sprendimo kategorija 118.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Irenai Maksimovai ir atsakovo atstovui advokatui Vytautui Vinikui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Miaras“ ir atsakovo A. D. individualios įmonės ,,Aldaujana“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-112-178/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Miaras“ ieškinį atsakovui A. D. individualiajai įmonei ,,Aldaujana“ dėl atsiskaitymo už parduotą produkciją ir nuostolių atlyginimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Miaras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. D. IĮ ,,Aldaujana“ 27 627,67 Lt už medžiagas ir žaliavas, 39 550,16 Lt už nebaigtą ir gatavą produkciją, 20 227,23 Lt už neapmokėtas sąskaitas faktūras, 29 538,21 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2007 m. gegužės 2 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 9/2007/05, kuria vienerių metų laikotarpiui iš atsakovo išsinuomojo gelžbetoninių gaminių cechą su gamybos priemonėmis, esantį (duomenys neskelbtini). 2008 m. kovo 31 d. šalių susitarimu nuomos sutartis buvo nutraukta. Atvykęs pasirašyti perdavimo- priėmimo aktą, ieškovas sužinojo, kad atsakovas vykdė gamybą, kurioje sunaudojo ceche buvusias ieškovo žaliavas. Atsakovo atstovas, dalyvaudamas akto surašyme, patvirtino paliktos žaliavų ir gatavos produkcijos kiekius. Nei gatavos produkcijos, nei medžiagų išvežti iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių gamybinių patalpų ieškovui nebuvo leista. Taigi, atsakovas neįvykdė nuomos sutarties 3.1.6 punkto reikalavimo perimti grąžinamą turtą ir susitarimo dėl sutarties nutraukimo 3 punkto nuostatų dėl pilno atsiskaitymo pagal nuomos sutarties sąlygas. Sutarties nutraukimo dieną atsakovui priklausančiose patalpose liko žaliavų ir medžiagų, kurių vertė pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis yra 27 627,67 Lt, gatavos produkcijos vertė – 21 261,53 Lt. Nebaigtos gamybos ruošinių kaina sudaro 750 Lt. Atsakovui buvo parduota 110 gelžbetoninių šulinių RKŠ 3-80 (liko 15 vnt.), gelžbetoninių šulinių RKŠ-1 (likutis 3 vnt.) ir RKŠ-5 (likutis 2 komplektai). Kadangi minėtų gaminių kaina nėra numatyta susitarime, iš atsakovo turi būti priteista nurodytų gaminių likučio rinkos vertė. Rinkos vertei nustatyti ieškovas naudoja kitų gamyklų, gaminančių tokius gaminius, pardavimo kainas. Todėl už šulinių RKŠ-4 bei GKŠ-5 2 komplektų likutį priteistina 3 200 Lt, už šulinių RKŠ-1 trijų komplektų likutį priteistina 600 Lt, už šulinių RKŠ-3 15 vnt. likutį priteistina 13 500 Lt, už 2 vietų konsolės 16 vnt. likutį priteistina 74,39 Lt, už 3 vietų konsolės 31 vnt. likutį priteistina 164,24 Lt. Be to, pagal nuomos sutarties Nr. 9/2007/05 sutarties sąlygas šalys suderino atsakovui parduodamos produkcijos kiekį ir kainas. Pirkimo-pardavimo sąlygos buvo nustatytos 2007 m. kovo 29 d. sutartimi Nr.8/2007-03. Pagal šios sutarties 3.3 punkto sąlygą atsakovas privalėjo sąskaitas faktūras apmokėti per 30 dienų nuo jų gavimo dienos. Atsakovas nevisiškai atsiskaitė su ieškovu ir pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras liko ieškovui skolingas 20 227,23 Lt. Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 3.4 punkto sąlygą atsakovas įsipareigojo mokėti delspinigius už kiekvieną uždelstą apmokėti sąskaitą faktūrą dieną, todėl iš atsakovo turi būti priteisti delspinigiai. Iš viso iš atsakovo turėtų būti priteista 59 076,41 Lt delspinigių, tačiau ieškovas delspinigių sumą mažino 50 procentų ir prašė iš atsakovo priteisti 29 538,21 Lt delspinigių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį: priteisė iš atsakovo ieškovui 87 995,82 Lt (20 227,23 Lt skolos, 590,76 Lt delspinigių, 27 627,67 Lt už žaliavas, 39 550,16 Lt už nebaigtą ir gatavą produkciją); kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad pagal Pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.2 punktą atsakovas (pirkėjas) buvo įsipareigojęs užsakyti ir nupirkti ieškovo produkciją bei už ją sumokėti. Teismas konstatavo, kad nėra šalių ginčo dėl to, jog atsakovas nevisiškai atsiskaitė su ieškovu pagal Pirkimo–pardavimo sutartį, skola – 20 227,23 Lt, todėl šią ieškinio dalį patenkino (CK 6.256 str. 1, 2, 4 d.). Teismas sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti sutartinių netesybų suma yra neprotingai didelė, be to, atsakovas iš dalies vykdydavo prievolę atsiskaityti (bylos nagrinėjimo metu taip pat sumokėjo dalį skolos), todėl delspinigiai mažintini iki 0,02 proc., t. y. iki 590,76 Lt (CK 6.258 str. 3 d.).

Turto, likusio atsakovo patalpose, vertę, faktinį buvimą natūra ieškovas įrodinėjo medžiagų ir produkcijos likučių aktais, pažymomis, buhalterinės apskaitos duomenimis, nuotraukomis, tuo tarpu atsakovas nepateikė iš esmės jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo paliktas turtas vis dar yra pas atsakovą. Nors du liudytojai parodė, kad dalis ieškovo nurodyto kaip negrąžinto turto (gatava produkcija) yra gamybos cecho teritorijoje, teismas, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, taip pat į tai, kad šie liudytojai yra atsakovo darbuotojai, nesirėmė jų parodymais. Teismas konstatavo, kad atsakovas turėjo grąžinti ieškovui šio paliktą turtą, o nustačius, jog turto realiai nėra, privalo atlyginti jo vertę pinigais (CK 6.237 str. 1 d., 6.240 str. 4 d.). Tai, kad 2008 m. balandžio 1 d. ir 2008 m. balandžio 10 d. aktus apie medžiagų ir gatavos produkcijos likučius, be ieškovo direktoriaus, pasirašė ir du atsakovo darbuotojai, o antrąjį – atsakovo atstovas, teismo nuomone, paneigia atsakovo aiškinimus, jog medžiagos ir jų kiekiai galėjo būti netikslūs, juolab kad atsakovas, teigdamas, jog ieškovo turtas yra išlikęs, nepateikė kitokių konkrečių skaičių, tik išreiškė bendro pobūdžio nesutikimą ir abejones. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą turto vertę, tuo tarpu iš 2008 m. balandžio 3 d. rašto matyti, jog, nutraukus Nuomos sutartį, atsakovui buvo žinoma apie gamybos priemonių, gatavos produkcijos ir medžiagų likutį, jis kvietė atvykti ieškovo atstovus dėl šių likučių perdavimo–pardavimo jam. Teismas konstatavo, kad, kai yra nustatytos tokios aplinkybės, nėra pagrindo netikėti ieškovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytais duomenimis, todėl ieškovo reikalavimą priteisti 27 627,67 Lt už žaliavas, taip pat 39 550,16 Lt už nebaigtą ir gatavą produkciją patenkino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas UAB ,,Miaras“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo pakeisti, priteisti ieškovui 3 515,69 Lt delspinigių, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, bet tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Teismas neturėjo pagrindo sumažinti delspinigių sumos iki 590,76 Lt, kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl netinkamo atsiskaitymo ieškovas patyrė tik 590,76 Lt nuostolių. Dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki teismo sprendimo priėmimo ieškovas bankui sumokėjo 3 515,69 Lt palūkanų, kurių ieškovas galėjo nepatirti, jeigu atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu.

Atsakovas A. D. IĮ ,,Aldaujana“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

1. Ieškovas neteisingai nurodė, kad atsakovas sunaudojo jam priklausančias medžiagas ir žaliavas. Paneigdamas šiuos tvirtinimus, atsakovas pateikia faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Teiginius, kad atsakovas sunaudojo paliktas medžiagas ir žaliavas paneigia byloje esantys 2008 m. balandžio 1 d. ir 2008 m. balandžio 10 d. aktai. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi prieštaringais buhalterinės apskaitos dokumentais.

2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad nei gatavos produkcijos, nei medžiagų išsivežti iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių gamybinių patalpų ieškovui nebuvo leista. Atsakovas 2009 m. kovo 27 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. raštais kreipėsi į ieškovą, kad jis atsiimtų jam priklausančias medžiagas ir žaliavas, gaminius. Ruošiant taikos susitarimus buvo siūlomi įvairūs variantai, tačiau ieškovas visus juos atmetė.

3. Teismas nepagrįstai taikė CK XX skyriaus normas, kadangi jos gali būti taikomos tik tada, kai nėra tarp šalių sudarytos sutarties. Šalims 2008 m. kovo 31 d. susitarimu nutraukus 2007 m. gegužės 2 d. sudarytą nuomos sutartį, ieškovas privalėjo gautą turtą atlaisvinti ir priduoti nuomotojui (atsakovui) (nuomos sutarties 3.1.6 p.). Medžiagų, žaliavų bei nebaigtos ir gatavos produkcijos ieškovo neišvežimas iš nuomojamų patalpų sukelia atsakovui papildomų išlaidų dėl jų sandėliavimo ir saugojimo. Nutraukus sutartinius įsipareigojimus, atsakovui neišliko pareigos nei pirkti, nei atsiskaityti su ieškovu. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CK 6.242 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Ieškovas galėjo apginti savo pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo būdais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis sutarčių teisės nuostatomis.

3. Teismas, vertindamas ieškovo pateiktas fotonuotraukas, kuriose matyti produkcijos markiravimas, neatsižvelgė į tai, kad ieškovo bendrovė ,,Miaras“ neturėjo sertifikato savo gaminamos produkcijos markiravimui ir visa produkcija buvo gaminama atsakovo ,,Aldaujana“ vardu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo gatavos produkcijos – šulinių neišliko. Teismas netinkamai vertino ir liudytojų parodymus, kad išliko ieškovo medžiagos ir pagaminta produkcija. Taip pat teismas neįvertino, kad po 2008 m. kovo 31 d. ieškovas pagamino iš esamos medžiagos papildomai 16 komplektų šulinių RKŠ-2-80, kuriuos išsivežė. Todėl teismas, priteisdamas ieškovui 87 995,82 Lt, iš šios sumos turėjo atimti 16 komplektų šulinių RKŠ-2-80 kainą.

4. Teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalį, nes priteisdamas ieškovo naudai 75 procentų išlaidų už advokato pagalbą, nepriteisė atsakovui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB ,,Miaras“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir nurodo, kad apelianto teiginys, jog atsakovas jokiais sutartiniais dokumentais nebuvo įsipareigojęs nupirkti pasibaigus nuomos sutarčiai likutines medžiagas, žaliavas bei gatavą produkciją, prieštarauja rašytiniam įrodymui – 2008 m. kovo 31 d. susitarimui dėl nuomos sutarties nutraukimo ir 2008 m. balandžio 3 d. atsakovo pranešimui apie likučių perdavimą- pardavimą. Apelianto argumentas, kad po sutarties nutraukimo ieškovas gamino produkciją, yra visiškai nepagrįstas.

Atsakovas A. D. IĮ ,,Aldaujana“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad ieškovui neįvykdžius Nuomos sutarties 2.2 punkto daugiau nei pusę metų, nemokant nuomos, sutriko atsakovo mokėjimai. Be to, pasibaigus Nuomos sutarties galiojimui, ieškovas neįvykdė Nuomos sutarties 3.1.6 p., neperdavė atsakovui išnuomoto turto techniškai tvarkingo, todėl komplikavosi gamybos pradžia. Taip pat ieškovas yra likęs skolingas atsakovui už nuomą, taigi nuostolių dėl ieškovo kaltės patyrė ir atsakovas.

IV. Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimų esmė

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė, o atsakovo apeliacinio skundo dalį patenkino ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą pakeitė: sumažino iš atsakovo priteistą ieškovui sumą iki 20 817,99 Lt; perskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai sumažino prašytas priteisti iš atsakovo netesybas iki 0,02 procentų, t. y. iki 590,76 Lt, nors ieškovas patyrė 3515,69 Lt nuostolių, teisėjų kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teisme ieškovas neįrodinėjo nuostolių, patirtų dėl atsakovo laiku neįvykdytos prievolės atsiskaityti pagal Pirkimo–pardavimo sutartį, todėl teismas, sumažindamas priteistinų delspinigių dydį, nepažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatų. Prie apeliacinio skundo ieškovas pridėjo banko pažymą, iš kurios matyti, kad 2008 m. balandžio 1 d. –2008 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu jis sumokėjo bankui 3 515,69 Lt palūkanų, tačiau teisėjų kolegija nurodė, jog nėra duomenų, ar kredito grąžinimo terminams ir palūkanų dydžiui turėjo įtakos atsakovo laiku nesumokėta 20 227,23 Lt suma, ir sprendė, kad ieškovas neįrodė nuostolių, atsiradusių jam dėl atsakovo laiku neįvykdytos prievolės dalies, dydžio.

Dėl ieškovo reikalavimų, kildinamų iš Susitarimo ir Nuomos sutarties, teisėjų kolegija pažymėjo, kad žaliavų ir gatavos produkcijos kiekį atsakovo sandėlyje ieškovas įrodinėjo aktu ir pažymomis, surašytais pagal buhalterinės apskaitos duomenis, tačiau faktas, jog dalis ieškovo pagamintos produkcijos yra atsakovo sandėlyje, nėra pagrindas priteisti iš atsakovo šios produkcijos vertę pinigais (CPK 178 str.). Nuomos sutarties 3.1.5 punkte nustatyta nuomininko (ieškovo) pareiga parduoti pagamintą produkciją nuomotojui (atsakovui), tačiau Nuomos sutartyje ir ją nutraukiant atsakovo pareiga pirkti produkciją nenustatyta.

Teisėjų kolegija nepripažino pagrįstai ieškovo argumentų, kad jam atsakovas neleidžia ar kitaip trukdo pasiimti produkciją. Byloje esantys šalių susirašinėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas ne kartą buvo raginamas atsakovo pasiimti savo produkciją, tačiau to nepadarė; be to, atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagą, iš kurios matyti, kad atsakovo įmonei priklausančiose patalpose, kurias nuomojosi ieškovas, buvo rasta gatavos produkcijos ir medžiagų, kurios, atsakovo teigimu, priklauso ieškovui ir kurias jis leidžia bei ragina pasiimti. Ieškovo argumentas, kad atsakovas sunaudojo jo žaliavas, apskritai nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl teisėjų kolegija, tenkindama dalį atsakovo apeliacinio skundo, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkinta ieškinio reikalavimų dalis dėl 27 627,67 Lt už žaliavas bei 39 550,16 Lt už atsakovo sandėlyje esančią ieškovo produkciją priteisimo, ir šią ieškinio dalį atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. nutarties dalis dėl delspinigių pagal pirkimo–pardavimo sutartį, dėl šalių atsiskaitymo pagal nuomos sutartį, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl netesybų mažinimo, pažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo taisykles (CPK 176 str., 179 str. 1 d.), nes nenustatė ir neištyrė šalių ginčui dėl netesybų mažinimo išspręsti reikšmingų aplinkybių, ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam sprendimui nurodytu klausimu priimti (CPK 346 str. 2 d. 1 p.), todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl netesybų pagal pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo panaikintina ir perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pasisakė, kad nagrinėjamoje byloje teismai, konstatavę, jog ginčo šalių sutartyje nustatytos netesybos (2 proc.) delspinigių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną) yra aiškiai per didelės, nenurodė, kokiais kriterijais remdamiesi ir dėl kokių šios konkrečios bylos aplinkybių sumažino sutartines netesybas būtent iki 0,02 procentų dydžio, nenustatė visų aplinkybių, kurios turi būti įvertinamos sprendžiant dėl protingo netesybų dydžio nustatymo.

Dėl CK 6.228 straipsnio taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad šis straipsnis netaikytinas, siekiant panaikinti ar pakeisti sutarties sąlygą dėl netesybų ir jų dydžio. CK 6.228 straipsnio paskirtis yra kita – ginti silpnesniąją sutarties šalį (dažniausiai vartotoją, nors tam tiktais atvejais ir verslo subjektą), kuri privalėjo sutikti su jai pasiūlytomis sutarties sąlygomis. CK 6.228 straipsnio nuostatos netaikytinos sprendžiant ginčą dėl šalių laisva valia sudarytoje sutartyje nustatytų netesybų mažinimo, nes šis klausimas reglamentuojamas CK 6.73, 6.258 straipsnių.

Motyvuojamoji dalis

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Taikos sutartis tvirtintina, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina.

Bylą nagrinėjant iš naujo apeliacine tvarka šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti šalių taikos sutartį. Prašyme nurodyta, kad šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo pasekmės (CPK 293 str. 1 d. 5 p., 294 str. 2 d.)

Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Pateikta tvirtinti taikos sutartis išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, todėl patvirtintina (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Ieškovui ir atsakovui susitarus taikiai užbaigti ginčą ir teismui patvirtinus taikos sutartį, skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimas panaikinamas ir civilinė byla nutraukiama (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p.).

Taikos sutartimi šalys susitarė, kad neatlygins viena kitai turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas šalys susitarė padengti lygiomis dalimis. Pagal bylos duomenis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos, susidarę dėl procesinių dokumentų įteikimo, sudarė 15,3 Lt. Bylą naginėjant apeliacinės instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidos, susidarę dėl procesinių dokumentų įteikimo, sudarė 2,75 Lt, o bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme – 27,3 Lt. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo ir atsakovų lygiomis dalimis (po 22 litus 67 centus).

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, apeliantams grąžintina 75 procentai už apeliacinius skundus sumokėto žyminio mokesčio. Pagal bylos duomenis už apeliacinius skundus ieškovas sumokėjo 105 Lt žyminio mokesčio, o atsakovas 2 639,93 Lt., todėl ieškovui grąžintina 79 Lt, atsakovui 1980 Lt.

Byloje 2011 m. kovo 3 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šalims sudarius taikos sutartį, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti.

Patvirtinti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Miaras“ (j. a. k. 300651590) ir atsakovo A. D. individualios įmonės „Aldaujana“ (j. a. k. 125638257) 2012 m. sausio 9 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„1. I. Į „Aldaujana“ patvirtina, kad šiuo metu atsakovui priklausančiose gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini) yra ieškovui - UAB „Miaras“ priklausančios medžiagos, žaliavos ir gatavos produkcijos, kurių vertė atitinkamai:

- Žaliavų ir medžiagų – 27 627,67 Lt su PVM;

- Gatavos ir nebaigtos produkcijos, kurios savikainos vertė 39 550,16 Lt su PVM.

Viso 67 177,83 Lt su PVM

2. Atsakovas - I. Į „Aldaujana“ patvirtina, kad sutinka pirkti iš UAB „Miaras“ žaliavą ir medžiagas bei gatavą ir nebaigtą produkciją, kurių bendra vertė 67 177,83 Lt. už 54 000 Lt (tame tarpe su PVM) ir užskaitant ieškovo skolą už nuomą.

3. Ieškovas – UAB „Miaras“ sutinka parduoti atsakovui žaliavą ir medžiagas bei gatavą ir nebaigtą produkciją, kurių bendra vertė 67 177,83 Lt už 54 000 Lt (tame tarpe su PVM) ir iš nurodytos sumos užskaityti 7 000 Lt (tame tarpe su PVM) nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 1 d. iki nuomos sutarties nutraukimo, t.y. iki 2008 m. kovo 31 d. pagal 2007 m. gegužės 2 d. nuomos sutartį, todėl ieškovas sutinka patvirtinti atsakovo skolos likutį šios sutarties pasirašymo dienai 47 000 Lt sumoje.

4. Atsakovas 47 000 Lt suma įsipareigoja sumokėti sekančiai:

- 25 000 Lt pervesti į ieškovo sąskaitą per 10 kalendorinių dienų laikotarpį nuo taikos sutarties įsiteisėjimo dienos ;

- 22 000,00 Lt pervesti į ieškovo sąskaitą per 30 kalendorinių dienų laikotarpį nuo taikos sutarties įsiteisėjimo dienos.

5. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios taikos sutarties, šalys vykdydamos šios taikos sutarties įsipareigojimus viena kitos atžvilgiu, per 7 kalendorines dienas išrašo buhalterinės atskaitomybės dokumentus – PVM sąskaitas faktūras.

6. Šalys atsisako nuo visų kitų reikalavimų viena kitos atžvilgiu, civilinėje byloje, nagrinėjamojoje LR Apeliaciniame teisme (Nr. 2A-160/2012) .

7. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šalys dalijasi lygiomis dalimis, kitos šalių turėtos šios civilinių bylų vedimo ir teismo išlaidos tenka jas patyrusioms šalims.“

Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Miaras“ (j. a. k. 300651590) 79 (septyniasdešimt devynis litus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Grąžinti atsakovui A. D. individualiajai įmonei „Aldaujana“ (j. a. k. 125638257) 1 980 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt litų) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Miaras“ (j. a. k. 300651590) ir atsakovo A. D. individualios įmonės „Aldaujana“ (j. a. k. 125638257) po 22,67 Lt (dvidešimt du litus šešiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-722/2011 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Civilinę bylą Nr. 2A- 160/2012 nutraukti.

Nutarties nuorašą išsiųsti šalims ir Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjai Algirdas GailiūnasDanutė GasiūnienėKonstantinas Gurinas