- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2006-11-30
- Bylos Nr.
- A-469-2154-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- R.B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui R.B.
atsakovo atstovui L.P.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R.B. prašymus atsakovams Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R.B. skundu (b. l. 2-4) prašė teismą panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2005-11-29 įsakymo Nr.10-V2-651 "Dėl viršilos R.B ir vyresniojo policininko A.T. atleidimo iš vidaus tarnybos" (toliau - Įsakymas) dalį, kuria jis pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir 56 straipsnio 1 dalį atleistas iš vidaus tarnybos (b. l. 28), grąžinant jį į tarnybą ir iš atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus m. VPK) priteisiant kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2005-11-29 iki grąžinimo į tarnybą dienos. R.B. skunde teigė, jog tarnybinis patikrinimas dėl 2005-10-27 eismo įvykio atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpciją. Pareiškėjas pažymėjo, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.10-1-81195-05, kurioje jam pareikštas įtarimas padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, nebaigtas ir procesinis sprendimas nėra priimtas. Todėl, vadovaujantis Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr.1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau - Tvarka) 11 punktu, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra turėjo būti sustabdyta. Pareiškėjas nurodė, jog kadangi neblaivumo patikrinimo vengimas ir pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra veikos, užtraukiančios asmeniui administracinę atsakomybę, medžiaga dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo turėjo būti perduota institucijai, įgaliotai nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, o tarnybinio patikrinimo procedūra sustabdyta. R.B. pažymėjo, jog tarnybinis patikrinimas buvo inicijuotas ir baigtas jam gydantis ligoninės stacionare, tuo atimant galimybę, vadovaujantis Tvarkos 18 punktu, jam pateikti rašytinį paaiškinimą. R.B. nesutiko su išvadoje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, tvirtino, jog automobilį vairavo blaivus, iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Neblaivumo faktas, jo įsitikinimu, neįrodytas. Eismo įvykio metu pareiškėjas teigė susižalojęs, todėl negalėjęs pasirūpinti eismo įvykio vieta ir kitu nukentėjusiu asmeniu.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus m. VPK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 17-20). Atsakovo manymu, skundžiamas aktas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas paaiškino, jog eismo įvykis įvyko 16 val. 20 min. (R.B. tarnybos metu), šią aplinkybę patvirtina A.T. paaiškinimai, darbo laiko apskaitos žiniaraštis bei 2005 spalio mėn. 21-31 d. darbo grafikas. R.B. neblaivumo faktas neginčytinai įrodytas V. Č., G. J., P. B., A. P., M. P., A. V., A. T. paaiškinimais ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr.1/3007 (2/3015). Pagal Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-01-15 nutarimu Nr.92, 11.6 punktą policijos pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas ir įtaręs, kad asmuo yra neblaivus (girtas) ar apsvaigęs, jeigu transporto avarijos metu nukentėjo žmonės, privalo su avarija susijusius vairuotojus ar kitus eismo dalyvius nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų patikrinta, ar jie yra blaivūs (negirti), neapsvaigę. Kelių eismo taisyklių 70 punktas įpareigoja vairuotoją leistis patikrinti, ar jis nėra neblaivus arba apsvaigęs. R.B. nuo medicininės apžiūros atsisakė, o tai prilygintina neblaivumo patikrinimo vengimui. Jis taip pat nevykdė Kelių eismo taisyklių 269.2 ir 269.4 punktuose įtvirtintų eismo dalyvio pareigų. Atsakovas pažymėjo, jog šie R.B. veiksmai ir neveikimas akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis bei statutiniams valstybės tarnautojams taikomais drausmės reikalavimais, R.B. pažemino policijos pareigūno vardą ir sulaužė 1991-06-07 duotą pareigūno priesaiką. Todėl, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kaip pareigūno vardą pažeminęs asmuo jis privalėjo būti atleistas iš vidaus tarnybos. Atsakovas akcentavo, jog pagal Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalį pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.
Atsakovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas) atsiliepimu (b. l. 36-38) prašė R.B. skundo netenkinti, pažymėdamas, jog policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismo konstatavimu, Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos 2005-11-28 tarnybinio patikrinimo išvada Nr.K1-111 "Dėl Vilniaus m. VPK Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės pareigūnų veiksmų" nustatyta, kad 2005-10-27, apie 16 val. 20 min., Eigulių gatvėje, Vilniuje, susidūrė Vilniaus m. VPK Viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R.B. vairuojamas automobilis „VW Passat“ ir Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos 3-ojo būrio vado A. Vaizgėlos vairuojamas automobilis „Chrysler Voyager“, įvykio metu nukentėjo A. Vaizgėla. R.B. buvo tarnyboje ir įtariama, jog automobilį vairavo neblaivus. Leistis tikrinamas, ar nėra neblaivus (girtas), jis atsisakė, nukentėjusiajam pirmosios medicinos pagalbos nesuteikė, vengdamas atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pripažinta, jog nurodytais veiksmais jis sulaužė policijos pareigūno priesaiką ir pažemino pareigūno vardą (b. l. 23-27).
Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr.IX -1538 redakcija) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Taikant šį atleidimo iš tarnybos pagrindą, tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje pateikiamas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas" apibrėžimas (kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis). Teismas pažymėjo, jog nustačius kaltą pareigūno veikimą ar neveikimą, ši aplinkybė turi būti įvertinta taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių aspektu. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad R.B. 2005-10-27 tarnybos metu buvo neblaivus. Šį faktą patvirtino liudytojai policijos pareigūnai V. Č., A. P., A. J. ir A. T., kurie po eismo įvykio betarpiškai bendravo su R.B., o teismo posėdžio metu vienareikšmiškai teigė, jog pareiškėjas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo sutrikusi jo koordinacija. Kad R.B. tarnybos metu buvo neblaivus, patvirtino ir 2005-10-27 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr.3007, kuriame konstatuota, jog pagal klinikinius požymius ir elgesį galima įtarti, kad jis yra neblaivus, bei VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2005-11-02 išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad jaučiamas stiprus alkoholio kvapas iš burnos, injektuotos skleros, gleivinės paraudusios, pacientas nestabilus Rombergo pozoje, konfliktiškas, kraują alkoholio tyrimams atlikti atsisakė duoti (b. l. 64). Atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjas į minėtos įstaigos traumatologinį punktą kreipėsi praėjus 6 valandoms po eismo įvykio.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2005-10-27, apie 16.20 val., tuo tarpu pagal kelių patrulinės tarnybos postų bei maršrutų žurnalą R.B. 2005-10-27 nuo 8.00 val. iki 17.00 val. buvo nusiųstas į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją tikrintis sveikatos (b. l. 29). Vilniaus m. VPK viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės II - os kuopos 3 - iojo būrio darbo grafike 2005 m. spalio mėnesį pažymėta, jog pareiškėjas 2005-10-27 dirbo nuo 8.00 val. iki 17.00 val. (b. l. 34). Analogiški įrašai padaryti ir Vilniaus m. VPK viešosios policijos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3 - iojo būrio 2005 metų spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (b. l. 30-33). Teismo konstatavimu, minėti dokumentai patvirtina, kad R.B. eismo įvykio metu laikytinas buvusiu tarnyboje (byloje nėra duomenų, kad nuo tarnybos jis buvo atleistas). Tokiu būdu, nustatyta, jog pareiškėjas tarnybos metu buvo neblaivus ir vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo, nors, užtikrindamas eismo saugumą, žinojo pagrindinius eismo priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus ir juose reglamentuotas pagrindines policijos pareigūnų teises ir pareigas, užtikrinant eismo saugumą ir tiriant eismo įvykių aplinkybes, bei eismo dalyvių pareigas, įvykus eismo įvykiui, sąmoningai nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimo Nr.92 „Dėl Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos patvirtinimo" 4 ir 6 punktų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr.1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo" 269.4 punkto reikalavimų. Jis nesiėmė reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirminė medicininė pagalba eismo įvykio metu nukentėjusiam A. V., iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 269.2 punkto nuostatas. Be to, R.B., pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, pažeidė ir Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus (policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymu uždraustą veiką bei pranešti policijos įstaigai).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog tiek atliekant tarnybą, tiek ne tarnybos metu turi būti elgiamasi griežtai pagal nustatytus reikalavimus, apibrėžtas funkcijas. Pareigūnas savo veikloje nuolat susiduria su situacijomis, kurios reikalauja apibrėžto bendravimo būdo, nepriklausančio nuo jo įsitikinimų, padiktuoto turimo socialinio vaidmens, todėl daugeliu atvejų pareigūnai privalo veikti pagal savąjį gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, garbės ir kitų socialinių, teisinių ir dorovinių vertybių supratimą. Nagrinėjamu atveju R.B. kaltė nustatyta, jo veiksmai eismo įvykio metu ir po jo akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais. Nors pareiškėjas teigė, jog tarnybinio patikrinimo išvadose nurodžius, kad jo padaryta veika turi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, požymių, vadovaujantis Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.1V - 308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos" 11 punktu, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra turėjo būti sustabdyta, teismo konstatavimu, tokie R.B. teiginiai nėra pagrįsti, nes minėto įsakymo nuostatos taikymo aspektu yra numatyta išlyga - išskyrus atvejus, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti ją nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Kaip nurodyta teismo sprendime, nagrinėjamu atveju pareiškėjo padaryta veika sudaro savarankišką tarnybinį nusižengimą, neturintį jokio ryšio nei su jo nusikalstama veika (neturi nusikalstamos veikos požymių), nei su administraciniu teisės pažeidimu. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, ne kartą yra konstatavęs, kad vertinti pareiškėjo elgesį ir nuspręsti jį atleisti iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą atsakovas gali nepriklausomai nuo atleidžiamo asmens patraukimo (nepatraukimo) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.
Iš 2005-10-28 pareiškėjui įteiktame tarnybiniame pranešime esančio pareiškėjo parašo padaryta išvada, kad jis savo teises suprato. Be to, kaip nustatyta iš VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 2005-11-02 išrašo iš medicininių dokumentų, R.B. buvo hospitalizuotas nuo 2005-10-27 iki 2005-11-02 ( 6 dienas), o tarnybinio patikrinimo išvada surašyta tik 2005-11-28. Atkreiptas dėmesys, jog šiame išraše (išrašymo iš ligoninės dieną) pažymėta, kad paciento būklė pagerėjo, skausmai beveik pilnai regresavo, meninginiai simptomai neigiami, židininės neurologinės s. nėra, pacientas aktyvus, vaikšto, dalinai apsitarnauja. Teismo konstatavimu, pareiškėjas po hospitalizavimo turėjo pakankamai laiko savo teisėms realizuoti. Teismo sprendime nurodyta, jog pagal Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalį, esant šio statuto 53 straipsnio 1 dalies 2-10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Todėl pareiškėjas teisėtai iš tarnybos atleistas laikinojo nedarbingumo metu (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas), Vilniaus m. VPK viršininko 2005 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr.10-V2-651 „Dėl viršilos R.B. ir vyresniojo policininko A.T. atleidimo iš vidaus tarnybos" 1 punkte nurodyta tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai.
III.
Pareiškėjas R.B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - jo skundą patenkinti. Apelianto manymu, jo padarytos veikos tyrimas atliktas neišsamiai, pažeidžiant Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo tvarką. Apeliantas paaiškina, jog dėl eismo įvykio Vilniaus m. VPK EPT NVESTS pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamosios bylos Nr. 10-1-81195-05), jam yra pareikštas įtarimas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, tačiau sprendimas byloje iki šiol nepriimtas, byloje tiriamos įvykio aplinkybės ir sprendžiamas klausimas, ar jis įvykio metu buvo blaivus. Tarnybinio patikrinimo išvados padarytos remiantis ikiteisminio tyrimo byloje surinktais dokumentais, nors šioje byloje dar nėra priimtas procesinis sprendimas. Pagal Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu "Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos" 11 punktą tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma (išskyrus atvejus, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą), tarnybinio patikrinimo medžiagą perduodant kompetentingai institucijai. Šiuo atveju teismo sprendime nurodyta, kad neva jo padarytoje veikoje (vairavimas neblaiviam) yra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Apeliantas pažymi, jog sprendimų baudžiamojoje byloje priėmimas - prokuroro ir teismo prerogatyva. Teismo sprendime nurodyti kiti neva jo padaryti veiksmai (neblaivumo patikrinimo vengimas, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos) turi administracinio teisės pažeidimų požymių, atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnyje numatytų pažeidimų požymius. Todėl, apelianto manymu, medžiaga turėjo būti perduota Vilniaus m. VPK Eismo priežiūros tarnybai sprendimui priimti. Apeliantas nurodo, kad jo atleidimas iš tarnybos grindžiamas ir šiais pažeidimais (teismas juos išvardino sprendime), nors jų negalima atriboti nuo Administracinių teisės pažeidimų kodekse išvardintų veikų. Apeliantas teigia, jog savarankiško tarnybinio pažeidimo šiuo atveju nėra. Nors sprendimas dėl atleidimo iš tarnybos gali būti priimamas nepriklausomai nuo atleidžiamo asmens patraukimo (nepatraukimo) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, apelianto teigimu, šią nuostatą reikia vertinti sistemiškai kartu su kitų teisės normų reikalavimais (ji papildo vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymo "Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos" 11 punkte išdėstytą reikalavimą dėl tyrimo stabdymo, tačiau jo nepanaikina).
Apeliantas teigia, jog priimant sprendimą dėl to, kad jis buvo neblaivus bei konstatuojant kitas eismo įvykio aplinkybes, buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta asmens nekaltumo prezumpcija. Tiek patikrinimo išvadoje, tiek teismo sprendime nenurodyta, kokius konkrečiai teisės aktus jis pažeidė ir kuo pasireiškė jo buvimas tarnyboje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad faktinės aplinkybės neatitiko įrašų kelių patrulinės tarnybos postų bei maršrutų žurnale, būrio darbo grafike, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad realiai jis į tarnybą nebuvo atvykęs (atvykimo neužregistravo), tarnybinių pareigų nevykdė. Postų ir maršrutų žurnale nėra jo parašų, patvirtinančių atvykimą, įrašai žurnaluose padaryti be jo žinios. Apelianto teigimu, šiuo atveju spręstinas klausimas dėl jo neatvykimo į tarnybą teisėtumo, tačiau tai nebuvo padaryta. Apeliantas nurodo, jog teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė įrodymus, nes sprendime nėra pasisakyta apie jo patirtos galvos smegenų traumos įtaką jo savijautai ir elgesiui, nors šios traumos simptomatika yra panaši į apsvaigimo alkoholiu simptomatiką. Apeliantas pažymi, kad baudžiamojoje byloje jo girtumas yra įrodinėjamas pasitelkus specialias žinias, teismo nuosprendyje atsispindės sprendimas dėl jo būklės eismo įvykio metu. Dėl eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos traumos apeliantas nurodo gydęsis VGPUL stacionare, todėl neturėjęs realios galimybės pasirūpinti kitais sužeistaisiais ir įvykio vieta (jam pačiam buvo reikalinga medicinos pagalba), atlikti medicinos testus girtumo nustatymui, saugoti įvykio vietą. Apelianto teigimu, išvada patvirtina, kad jis nebuvo pasišalinęs iš įvykio vietos, buvo joje iki įvykio aplinkybių užfiksavimo (Kelių eismo taisyklėse nėra nurodymo, kokiu atstumu reikia būti nuo eismo įvykyje dalyvavusių automobilių). Pareigūnai neneigia, kad jis dalyvavo fiksuojant eismo įvykio aplinkybes. Apeliantas nurodo, jog pagal pateiktą pažymą stacionare jis gydėsi iki 2006-11-23 (Respublikinėje Vilniaus ligoninėje), tačiau jo nedarbingumas tęsėsi iki 2005-12-09. Patikrinimas pradėtas ir baigtas jam esant nedarbingam, prastos sveikatos būklės, tarnybinis patikrinimas atliktas nelaukiant jo sveikatos būklės pagerėjimo, todėl, apelianto teigimu, jo teisė teikti paaiškinimus buvo suvaržyta.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinkąs. Atsakovo manymu, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, teismas pilnai, visapusiškai ir objektyviai, remdamasis surinkta bylos medžiaga bei liudytojų parodymais, išnagrinėjo bylą, o pareiškėjo teiginiai grindžiami tik asmenine nuomone. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas padarė veiksmų, turinčių nusikaltimo, administracinio nusižengimo požymių, diskreditavo pareigūno vardą (vienu veiksmu galima padaryti įvairius pažeidimus). Pareiškėjo argumentai dėl būtinumo stabdyti tarnybinį patikrinimą ir laukti baudžiamosios bylos baigties dėl jo veiksmų nagrinėjimo kitos teisės šakos aspektu, atsakovo manymu, yra nepagrįsti (baudžiamojoje byloje nagrinėjamas autoįvykis, o ne pareigūno vardo diskreditavimas). Atsakovas pažymi, jog tarnybos santykius reglamentuoja kiti teisės aktai, apibrėžiantys neblaivumo tarnybos metu įrodinėjimo ypatumus, kurie skiriasi nuo baudžiamojoje byloje taikomų reikalavimų. Šiuo atveju buvimas tarnyboje, esant neblaiviam, įrodytas tiek liudytojų parodymais, tiek medicininiais dokumentais. Atsakovas nurodo, jog kadangi nei Vidaus tarnybos statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas darbo laiko struktūros nenustato, taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 143 straipsnis, kurio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad į darbo laiko struktūrą įeina privalomų medicininių apžiūrų laikas. Atsakovas paaiškina, jog 2005-10-27 pareiškėjas buvo nusiųstas į Centrinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau - CMEK). CMEK vyriausiosios gydytojos J.N. 2005-11-07 rašte Nr. 11/3-612 nurodyta, kad pareiškėjas buvo atvykęs į CMEK, tačiau pacientai CMEK priimami tik iki 15.36 val. Atsakovas pažymi, jog kadangi pareiškėjo darbo laikas baigėsi 17 val., po CMEK jis privalėjo vykti į darbo vietą ir iki darbo pabaigos vykdyti tolimesnius vadovo nurodymus. Tai, kad po CMEK pareiškėjas vyko į darbo vietą, tarnybinio patikrinimo metu patvirtino ir A. T. (tarnybinio patikrinimo išvados 2 psl.). Atsakovas nurodo, jog kelių patrulinės tarnybos postų ir maršrutų žiniaraštis yra tik vidaus dokumentas, atspindintis pajėgų išdėstymą, tačiau nepaneigiantis buvimo tarnyboje fakto. Pareiškėjas, jo teigimu, nepagrįstai buvimo tarnyboje faktą sieja su atžymomis žurnale, kurį neteisingai įvardina žiniaraščiu, neteisingai suvokia šio dokumento paskirtį (žurnale žymimos užduotys, šiuo atveju - dalyvavimas CMEK). Atsakovas pažymi, jog užduočių vykdymas laikytinas tarnyba, pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, liudijančių atleidimą nuo tarnybos, remiasi tik asmeniniu suvokimu apie tarnybos vykdymą, kuris neatitinka tikrovės, prieštarauja jo vadovų parodymams bei teisės aktų nuostatoms. Pareiškėjo neblaivumą įrodo V.Č., A. J., A.P., A.T. paaiškinimai, jis konstatuotas ir medicininiuose dokumentuose. Pareiškėjas teigia nepasišalinęs iš įvykio vietos, tačiau neneigia buvęs rastas kitoje tos pačios gatvės vietoje, kuri yra žymiai nutolusi nuo susidūrimo vietos, praėjus tam tikram laikotarpui po įvykio, savo buvimo už įvykio vietos ribų niekaip nepaaiškino.
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas remiasi Policijos veiklos įstatymo 22 straipsniu, Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 10 dalimi. Atsakovas nurodo, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad ikiteisminio tyrimo duomenys ir administracinio teisės pažeidimų veikos požymiai negalėjo būti naudojami tarnybinio patikrinimo išvadai surašyti (Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymo Nr. IV-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos" nuostatos). Atsakovo manymu, teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo padaryta veika sudaro savarankišką tarnybinį nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindas – kai asmuo savo poelgiu pažemina pareigūno vardą- yra savarankiškas ir skirtingas nuo to paties straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyto atleidimo paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.
Kartu pažymėtina, kad abiem nurodytais atvejais atleidimo tvarką reglamentuoja tos pačios taisyklės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje ,,Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje“ (toliau- Tvarka). Ši išvada išplaukia iš Tvarkos 1 punkto, kuriame yra nustatyta:
,, 1. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau - Tvarka) reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau - pareigūnai) padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų (toliau - tarnybiniai nusižengimai) atlikimo bei Vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) (toliau - Statutas) nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką.“.
Apeliacinio skundo argumentų vertinimui aktualios Tvarkos 10 ir 11 punktų nuostatos:
,,10. Gavus Tvarkos 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų.
11. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma (išskyrus atvejus, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą) ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama kompetentingai institucijai. Tais atvejais, kai savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, įgalinantys atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, paaiškėja kompetentingų institucijų tyrimo metu ir tampa žinomi tikrintojui, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje atnaujinama ir tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų.“.
Nurodytų teisės normų pagrindu darytina išvada, kad esminis nagrinėjamo šioje byloje ginčo klausimas yra tas, ar įmanoma tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotus pareiškėjo veiksmus atriboti nuo galimos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo sudėties ir įvertinti kaip atskirą tarnybinį nusižengimą.
Vidaus tyrimų valdybos tarnybinio patikrinimo išvadoje kaip veiksmai, žeminantys pareigūno vardą ir sudarantys pagrindą atleisti iš tarnybos įvardinta tai, kad: 1) pareiškėjas buvo tarnyboje neblaivus; 2) atsisakė būti patikrintas dėl neblaivumo; 3) būdamas susijęs su autoįvykiu nevykdė pareigos imtis reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicininė pagalba nukentėjusiems; 4) būdamas susijęs su autoįvykiu nevykdė pareigos pasilikti įvykio vietoje ir imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, užrašyti įvykių mačiusių liudytojų pavardes ir adresus.
Iš byloje esančio pranešimo apie įtarimą matyti, kad pareiškėjas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį.
Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta:
,,2. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“.
Taigi Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalis apsvaigimą nuo alkoholio traktuoja kaip nusikaltimo sudėties (objektyvinės pusės) elementą, tie patys veiksmai, padaryti blaivaus vairuotojo, sudaro kito nusikaltimo sudėtį, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Iš to kas pasakyta išplaukia išvada, kad negalima atriboti tarnybinėje išvadoje pareiškėjui inkriminuotų veiksmų - buvimo tarnyboje apsvaigus nuo alkoholio - nuo jam inkrimuojamos baudžiamosios veikos sudėties. Bylos duomenimis baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjui pareikšti kaltinimai pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, šiuo metu yra teisminio nagrinėjimo stadijoje.
Kiti tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuoti veiksmai taip pat nėra tinkamai įvertinti, kad būtų galima spręsti, ar jų pagrindu pareiškėjas gali būti atleistas iš tarnybos kaip pažeminęs pareigūno vardą.
Visų pirma, veiksmai, pažeidžiantys Kelių eismo taisyklių reikalavimus (neblaivumo patikrinimo vengimas, pasišalinimas iš įvykio vietos, nesiėmimas priemonių padėti nukentėjusiems autoįvykyje asmenims ir išsaugoti įvykio pėdsakams) turi administracinių teisės pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124-1 straipsnio 6 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje požymių, todėl tarnybinio tyrimo eigoje turėjo būti įvertinti Tvarkos 10, 11 punktuose nustatyta tvarka kompetentingų spręsti administracinės atsakomybės klausimus institucijų (pareigūnų).
Antra, bylos duomenimis pareiškėjas dėl autoįvykio pats patyrė galvos smegenų traumą, dėl kurios buvo gydomas; dėl šios aplinkybės atsakovas turi vertinti, kokią įtaką patirtas sužalojimas turėjo pareiškėjo elgesiui po autoįvykio, ir ar jis yra kaltas dėl vairuotojo, susijusio su autoįvykiu, pareigų nevykdymo.
Dėl visumos nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pripažįsta, kad atleisdamas iš tarnybos pareiškėją atsakovas padarė esminius procesinių taisyklių, įtvirtintų ,,Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ 10 - 11 punktuose pažeidimus, t.y. esant pareiškėjo veiksmuose baudžiamųjų nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų požymiams nesustabdė tarnybinio tyrimo ir priėmė sprendimą nesulaukęs kompetentingų institucijų sprendimų dėl pareiškėjo patraukimo baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn. Dėl to skundžiamas įsakymas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas, o pareiškėjo veiksmų vertinimas turi būti atliktas iš naujo, laikantis nurodytų procedūrinių reikalavimų. Kol pareiškėjo veiksmai tinkamai neįvertinti, nėra pagrindo pripažinti, kad jis turi būti grąžintas į tarnybą ir tenkinti su tuo susijusių skundo reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2005 m. lapkričio 29 d. įsakymo 1 punktą panaikinti ir grąžinti atsakovui pareiškėjo R.B. atleidimo iš tarnybos klausimą spręsti iš naujo. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.