- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-18
- Bylos Nr.
- 1-43-761/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00680-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Kaltinamasis
- D. Š.
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant prokurorei R. K., gynėjui advokatui V. J., nukentėjusiųjų atstovei V. M., Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei D. K. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas (BK 97 str. 6 d.), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. 2013 m. liepos 30 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia ranka peties srityje pastūmė mažametį M. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), dėl ko šis pargriuvo ant žemės ir taip susitrenkė nugarą bei galvą, o po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pribėgęs prie ant žemės sėdinčio mažamečio M. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) tyčia spyrė jam vieną kartą į dešinį šoną, ir šiais savo veiksmais nukentėjusiesiems M. L. ir M. L. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. liepos 30 d., pavakary į namus parbėgo verkdamas sūnus K., kuris pasakė, kad jo berniukai neįleidžia į laiptinę ir nori sumušti. Išėjęs į laiptinę išgirdo sakant „eina K. tėtis“. Lauke pamatė stovinčius berniukus, kurie jį pamatę ėmė bėgti. Jis nusivijo laiptinėje buvusius berniukus vienas berniukas – didesnis bėgdamas apvirto, t.y. griuvo ant pilvo. Kol pribėgo berniukas apsivertė ant nugaros. Šiam berniukui pagrūmojo ir pasakė, kad prie jo sūnaus nelįstų. Mažesnis vaikas stovėjo, nebuvo nukritęs ant žemės, priėjęs prie jo pasakė tą patį. Nė vienas iš šių vaikų neverkė. Po to jis parėjo namo, netrukus atėjo nukentėjusiųjų atstovė su vyru ir vaikais, apkaltino jį sumušus jos vaikus.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.
2013 m. rugpjūčio 1 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-12).
Nukentėjusiųjų M. ir M. L. atstovė V. M. parodė, kad 2013 m. liepos 30 d. pavakary į namus sugrįžo verkdami sūnūs M. L. ir M. L.. Vaikai papasakojo, kad jiems einant gatve kiti berniukai pradėjo pravardžiuotis ir jie juos pradėjo vytis. Išbėgo K. tėtis D. Š., pradėjo juos vytis, o pavijęs pastūmė M. dėl ko jis nugriuvo susitrenkė nugarą ir galvą. Po to nusivijo M., kuris bėgdamas nugriuvo, o D. Š. įspyrė jam į šoną. M. buvo raudonas šonas, o M. skaudėjo galvą. Vaikai buvo išsigandę, M. buvo apsiverkęs.
Liudytojas M. L. parodė, kad 2013 m. liepos 30 d. būnant namie grįžo verkdami jo sūnūs M. ir M.. Vaikai sakė, kad D. Š. pastūmė M. dėl ko šis susitrenkė nugarą ir galvą, o M. D. Š. vieną kartą įspyrė į šoną. Mažasis M. daug verkė.
Nukentėjusysis M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. liepos 30 d. apie 18.30 val. jis su broliu M. ir draugais D., V., D., M. ir A. ėjo (duomenys neskelbtini) namą. Minėto namo kieme buvę vaikai E., K., D. ir J. ėmė juos erzinti, užgaulioti. Tada jis su broliu M., A. ir D. pradėjo minėtus vaikus gaudyti, vijosi iki laiptinės. Tada E., K. ir D. įbėgo į namo, kuriame gyvena, laiptinę, o J. liko stovėti kieme. D. pasakė, kad eina pasakyti tėčiui ir užlipo laiptais aukštyn. Apačioje likę E. ir K. toliau tyčiojosi iš jų. Nepavykus sugauti minėtų vaikų jie išėjo iš laiptinės ir pasislėpę už namo kampo laukė kol E. su draugais išeis į lauką. Po kelių minučių pamatė atbėgantį D. Š. ir kartu su M. ir A. ėmė bėgti. Tačiau jis netrukus sustojo ir atsisuko, o D. Š. jį delnu stipriai pastūmė į petį. Nuo šio pastūmimo jis nugriuvo ant nugaros ir skaudžiai susimušė nugarą ir galvą. Po to D. Š. nubėgo toliau ir prie kelio pavijo brolį, tačiau kas ten vyko nematė, nes jie buvo už namo kampo. Vėliau M. pasakė, kad pribėgęs vyriškis jam įspyrė (b. l. 13-14, 18-19).
Nukentėjusysis M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. liepos 30 d. jis su broliu M. ir draugais D., D., M. ir A. ėjo šaligatviu. Kiti vaikai ėjo kita gatvės puse ir pradėjo pravardžiuotis negražiais žodžiais. Dėl jie pradėjo tuos vaikus gaudyti. Įbėgus į vieno namo laiptinę vienas berniukas pasikvietė savo tėvą – D. Š.. Jie bėgo nuo jo. Pirmas bėgo A., jis po jo, o brolis M. už jo. Jis bėgdamas atsisukęs pamatė, kad D. Š. pastūmė brolį M., tačiau kaip šis nugriuvo nematė. Bėgdamas toliau jis užkliuvo už akmens ir nugriuvo šonu. Po to atsisėdo, o pribėgęs D. Š. jam spyrė į šoną, nuo spyrio jis nugriuvo ant nugaros pasakė, kad nusuks galvą ir paskandins. Dėl spyrio jam skaudėjo šoną ir jis pradėjo verkti (b. l. 25-26, 27-28).
Liudytojas D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. liepos 30 d. jis su M., M., A., D., M., Do. ir V. ėjo pro (duomenys neskelbtini). Prie namo buvo trys vaikai, kurie prasivardžiavo, labiausiai E., kuris vadino juos „dukais“, „čiulpikais“. Norėdami juo pagąsdinti bėgo link jų ir šie subėgo į namo laiptinę. Vienas iš vaikų pasikvietė savo tėvą - D. Š.. Pastarasis nusivijo juos pribėgo prie M. ir jį pastūmė. Matė, kad D. Š. priėjus prie M. šis nukrito ir gulinčiam spyrė su koja. D. Š. M. ir Mintvydui sakė: ,,jus pasmaugsiu ir paskandinsiu“. Matė, kad M. gulėdamas ant žemės laikėsi už šono, verkė (b. l. 37, 38-39).
Liudytojas J. G. parodė, kad jis matė, jog išėję iš namo D. Š. nusivijo vaikus. Bėgdami M. ir M. pargriuvo, tačiau jis paties griuvimo nematė.
Liudytojas A. U. parodė, kad kai iš namo išėjęs K. tėtis nusivijo M. ir M. bėgdamas matė jog M. ir M. bėgdami nugriuvo. Po to berniukai verkė sakė, kad M. pastūmė, o M. įspyrė.
Liudytojas M. U. parodė, kad nematė kaip D. Š. vijosi M. ir M., tačiau jam M. pasakojo, kad D. Š. nugriuvus jam įspyrė. Mi. parėjo verkdamas. Girdėjo kaip D. Š. M. ir M. sakė ,,pasmaugsiu ir nuskandinsiu“.
Liudytojas E. S. parodė, kad matė jog M. M. bėgo nuo D. Š. M. griuvo, o M. pabėgo. Tiksliau Mintarą matė kai šis jau gulėjo ant žemės, kaip nugriuvo nematė. M. verkė.
Liudytojas D. Š. parodė, kad 2013 m. liepos 30 d. jam būnant namuose grįžo brolis K., kuris tėčiui pasakė, kad kiti vaikai, uždarė jį laiptinėje ir jo neišleidžia į lauką. Jis kartu su tėčiu ir K. išbėgo laukan, vaikai pradėjo bėgti, tėtis juos vijosi. M. sustojo ir tėtis priėjo prie jo pasakė ko lenda prie vaikų. Tėtis šaukė ant M., o šis tuo metu klaupėsi, griuvo ant kelėnų. M. brolis M. bėgdamas pats nugriuvo, bet tėtis prie jo nebuvo priėjęs.
Liudytojas K. Š. parodė, kad bėgdamas nuo jo tėčio M. pargriuvo priekiu ant rankų ir apsivertė ant nugaros. Tėtis priėjęs per žingsnį apšaukė M. ir grįžo namo. Kai M. nugriuvo jis verkė. Prie M. tėtis nebuvo priėjęs.
Nors Kaltinamasis D. Š. kaltu neprisipažįsta, tačiau pripažįsta, kad sužinojęs apie vaikų konfliktą išėjo į lauką, nusivijo laiptinėje buvusius berniukus, parodė, kad didesnis – M., bėgdamas griuvo ant pilvo ir apsivertė ant nugaros. Jam pagrūmojo ir pasakė, kad prie jo sūnaus nelįstų. Tą patį pasakė mažesniam vaikui – M., kuris stovėjo, nebuvo nukritęs ant žemės. Nei vienas iš jų neverkė. Tokie D. Š. parodymai nėra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad didesnis berniukas bėgdamas nugriuvo ant nugaros, pasilenkęs prie jo pasakė, kad dar kartą pamatęs prie jų laiptinės terorizuojant jo vaikus paims diržą, atsisukęs į mažesnį ir pagrūmojęs kumščiu pasakė tą patį, mažesnysis pagrasinus pradėjo verkti (b. l. 74).
Kaltinamojo parodymus, kad jis nepastūmė M. L. ir nespyrė M. L. paneigia nukentėjusieji M. ir M. L., liudytojas D. G., iš jų parodymų nustatyta, kad jiems 2013 m. liepos 30 d. vakare su draugais D., D., M. ir A. einant ties (duomenys neskelbtini)namu kiti šio namo kieme buvę vaikai E., K., D. ir J. ėmė juos erzinti, užgaulioti, prasivardžiuoti, todėl jie nusivijo juos iki šio namo laiptinės. E., K. ir D. įbėgo į šio namo, kuriame gyvena, laiptinę. D. užlipo į viršų ir netrukus išbėgo kaltinamasis D. Š., o jie pradėjo bėgti. M. sustojus ir atsisukus jį pavijęs D. Š. delnu stipriai pastūmė į petį. Nuo šio pastūmimo M. L. nugriuvo ant nugaros ir skaudžiai susimušė nugarą ir galvą. M. L. bėgdamas užkliuvo už akmens ir nugriuvo šonu, atsisėdo ir pribėgęs D. Š. jam spyrė į šoną, nuo spyrio jis nugriuvo ant nugaros. D. Š. jam pasakė, kad nusuks galvą ir paskandins. Dėl spyrio M. skaudėjo šoną ir jis pradėjo verkti. Šie nukentėjusiųjų ir liudytojo D. G. parodymai yra nuoseklūs, atitinka kitą bylos medžiagą. Šiuos parodymus atskiromis aplinkybėmis patvirtina ir kitų liudytojų parodymai. Aplinkybės dėl konflikto tarp vaikų pradžios atitinka liudytojų J. G., A. U., M. U., E. S. ir K. Š. parodymams. Liudytojas J. G. matė, kad bėgdami M. ir M. pargriuvo, tačiau dėl ko griuvo nematė. Matė M. kai šis jau gulėjo ant šono. E. S. taip pat parodė, kad jis būdamas už namo kampo pamatė jau pargriuvusį M. L. ir prie jo stovintį bei šaukiantį, kad nelįstų D. Š..
Nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad po patirto smurto jie verkė patvirtino ir mažamečiai liudytojai D. G., K. Š., A. U., M. U. ir E. S., o ikiteisminio tyrimo metu ir D. Š. (b. l. 46). Šie parodymai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad jiems dėl pavartoto smurto buvo sukeltas skausmas.
Iš nukentėjusiųjų atstovės V. M., liudytojo M. L. parodymų matosi, kad iškart po įvykio į namus sugrįžo verkdami sūnūs M. L. ir M. L.. Apie prieš juos panaudotą D. Š. smurtą papasakojo iškart, matė vaikų išgąstį, M. nuo sumušimo paraudusį šoną.
Iš liudytojų A. U., M. U., parodymų matosi, kad nukentėjusieji iškart po sumušimo jiems pasakė apie tai, kad D. Š. pastūmė M. ir įspyrė M..
D. Š. parodymai, kad tėčiui šaukiant ant M. šis tuo metu klaupėsi, griuvo ant kelių prieštarauja tiek kaltinamojo tiek nukentėjusiųjų, tiek kitų liudytojų parodymams. Pagal K. Š. M. L. griuvo pats priekiu ant rankų ir apsivertė ant nugaros. D. Š. parodė, kad tėtis buvo priėjęs prie M. ir prie M., tačiau nei vienam nieko nedarė tik šaukė. K. Š., kad tėtis prie M. išvis nebuvo priėjęs. Dėl nurodytų aplinkybių šių liudytojų parodymai yra prieštaringi. . ir K. Š. yra kaltinamojo sūnūs, suinteresuoti liudyti tėvo naudai, todėl tokiais jų parodymais remtis nėra pagrindo. Nors E. S. nurodo, kad D. Š. prieš nukentėjusius jokio smurto nenaudojo, tačiau jis yra draugas D. ir K. Š., todėl suinteresuotas duoti palankesniu parodymus jų tėvui D. Š..
Liudytojas R. N. parodė, kad jis matė kaip D. Š. vijosi vaikus, o pavijęs jiems stovint kažką aiškino, nei vienas vaikas nebuvo nugriuvęs. Nors liudytojas ir nurodo, kad jis matė iš kelių metrų, tačiau parodė, kad tuo metu jis vairavo automobilį. R. N. parodymai, kad nė vienas vaikas nebuvo nugriuvęs nesutampa nei su kaltinamojo nei su nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų parodymais, yra neinformatyvūs, todėl teismas jais nesiremia.
Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad D. Š. 2013 m. liepos 30 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia ranka peties srityje pastūmė M. L., dėl ko šis pargriuvo ant žemės ir taip susitrenkė nugarą bei galvą, o po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pribėgęs prie ant žemės sėdinčio M. L. tyčia spyrė jam vieną kartą į dešinį šoną, ir šiais savo veiksmais nukentėjusiesiems M. L. ir M. L. sukėlė fizinį skausmą. Smurtą D. Š. panaudojo prieš mažamečius, todėl tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.
Nukentėjusiųjų M. L. ir M. L. atstovė V. M. prašo priteisto 500 litų moralinės žalos padarytos jos vaikams.
Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje objektyviai negali būti taikomas visoje apimtyje, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę kompensaciją, kuria siekiama teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą kitą neturtinę žalą. Įvertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiųjų, jų įstatyminės atstovės V. M., liudytojų M. L., D. G. parodymus konstatuoja, kad nukentėjusieji po įvykio buvo išsigandę, verkė, dėl D. Š. veiksmų patyrė fizinį skausmą, stresą dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiųjų patirtą skausmą patvirtina ir mažamečių liudytojų K. Š., A. U., M. U., E S. parodymai apie tai, kad nukentėjusieji verkė. Atsižvelgiant į tai, kad sužalojimai nukentėjusiesiems nepadaryti, smurtas truko neilgai, tačiau skausmas sukeltas tyčiniais veiksmais, grasinant mažamečiams vaikams, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nukentėjusiesiems priteistina po 250 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, skirtina nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė V. M..
Kaltinamasis D. Š. pirmą kartą padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. Š. anksčiau neteistas, Atsižvelgiant į tai, kad smurtas panaudotas prieš du mažamečius, tačiau smurtas nebuvo intensyvus, pastūmimas ir įspyrimas sukėlė tik fizinį skausmą be ženklesnių pasekmių nukentėjusiųjų sveikatai, D. Š. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijos vidurkį. Atsižvelgiant į D. Š. asmenybę – yra neteistas, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, augina du mažamečius vaikus, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus paskiros laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. Š. atidėti vieneriems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Priteisti iš D. Š. po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) M. L. ir M. L. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, paskirti nukentėjusiųjų įstatyminę atstovę V. M..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.