- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-1871-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-02247-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- Z. R.
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4023-545/2012 pagal ieškovo Z. R. ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Z. R. prašė priteisti iš atsakovo J. M. 10 000 Lt paskolos, 5 procentų metinių palūkanų, 300 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, jog 2010-02-25 ieškovas paskolino atsakovui 10 000 Lt iki 2010-05-01, dėl šio sandorio atsakovas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsakovas sutartu laiku (2010-05-01) pinigų ieškovui negrąžino, o pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 str. vekselį buvo pavėluota pateikti protestavimui, todėl jis vertinamas kaip paskolos raštelis. Pagal CK 6.870 str. tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. CK 6.873 str. įpareigoja paskolos davėją grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, tačiau atsakovas iki 2010-05-01 d. paskolos ieškovui negrąžino. Atsakovui negrąžinus paskolos nustatytu šalių terminu, pagal CK 6.210 str., 6.37 str. 2 d. jis turi mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, nes paskola grąžinta. Nurodė, kad jis gavo 2010-05-03 ieškovo pranešimą ir iš karto paskambino ieškovui ir suderino pinigų grąžinimo laiką. 2010-05-07 atsakovas turėjo 6 000 Lt, o 4 000 Lt tą pačią dieną pasiskolino iš liudytojo A. P.. Jie kartu nuvažiavo su šiuo liudytoju pas ieškovą į namus, kur atsakovas grąžino 10 000 Lt ieškovui. Atsakovui paprašius atiduoti vekselį, ieškovas paaiškino, kad jis liko ofise Trakų g. ir jie susitarė, kad atsakovas jį paims vėliau. Kitą savaitę atsakovui užėjus į ieškovo ofisą, ieškovas pasakė, kad vekselį sunaikino. Šiuo pokalbio metu dalyvavo liudytoja S. S..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 10 000 Lt paskolos, 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo 2010-05-01 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 300 Lt žyminio mokesčio.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys sėjo paskoliniai santykiai. Ieškovas paskolino atsakovui 10 000 Lt, o atsakovas 2010-02-25 paprastoju vekseliu be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui 10 000 Lt iki 2010-05-01. Paprastojo vekselio buvimas pas ieškovą yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus atsakovas kaip paskolos gavėjas gavo, t.y. pakvitavimo buvimo pas ieškovą faktas patvirtina, kad prievolė pagal paskolos sutartį įvykdyta nebuvo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad jis pinigus ieškovui grąžino, nes paskolos sutarties, sudarytos raštu, įvykdymą reikia patvirtinti atitinkamais dokumentais. Jei atsakovas teigia grąžinęs paskolos sumą ieškovui, jis turėjo reikalauti iš ieškovo grąžinti skolos dokumentus arba pažymėti pakvitavime apie negalėjimą tai padaryti. Kreditoriui atsisakius tokį skolininko reikalavimą patenkinti, skolininkas turėjo teisę susilaikyti nuo įvykdymo (CK 6.65 str.). Todėl skolos raštelio buvimas pas kreditorių faktas patvirtina, jog prievolę pagal paskolos sutartį įvykdyta nebuvo (LAT 2000-06-05 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-643/2000). Teismo apklausti liudytojais A. P. ir S. S. apie ginčo sandorį, jo sudarymo ir įvykdymo aplinkybes nieko pasakyti negalėjo, jie nedalyvavo nei paskolos sutarties sudarymo metu, nei pinigų grąžinimo, nei pokalbio su ieškovu metu ir nežinojo, kas vyko tarp šalių. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovas liudytojų S. S., A. P. parodymais paskolintų pinigų grąžinimo ieškovui fakto neįrodė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškovo 2010 m. ir 2011 m. turto deklaracijas, išreikalauti iš banko įstaigų duomenis apie ieškovo ir jo individualios įmonės banko sąskaitas nuo 2010 m. sausio 1 d. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Paaiškino, kad gavęs ieškovo raginimą turėjo 6 000 Lt, pasiskolinęs dar 4 000 Lt iš karto susiekė su ieškovu ir grąžino jam 10 000 Lt skolą. Ieškovas vekselio negrąžino nurodydamas, kad jis lik ofise, o po kelių dienų pasakė, kad jį sunaikino. Atsakovas taip pat pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismo apklausti liudytojai ir nedalyvavo ieškovo ir atsakovo pokalbiuose bei nematė pinigų perdavimo, tačiau papasakojo apie sandorio aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus. Anot ieškovą, liudytojų parodymai nėra reikšmingi vertinant ieškinio reikalavimą, nes atsakovo išsakyti teiginiai dėl pinigų grąžinimo neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Bylos medžiaga neginčitinai nustatyta, kad atsakovas 2010-02-25 gavo iš ieškovo 10 000 Lt paskolą ir paprastoju vekseliu be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovui 10 000 Lt iki 2010-05-01. Pinigų 10 000 Lt gavimo fakto atsakovas neginčija.
Tarp šalių kilo ginčas dėl 10 000 Lt gautų pagal minėtą vekselį gražinimo ieškovui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, suteiktos paskolos atsakovui faktą turi įrodyti ieškovas leistinais byloje įrodymais. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad skolos atsakovas iki šiol nėra gražinęs ir šiam teiginiui patvirtinti pateikė ieškovo surašytą 2010-02-25 paprastąjį vekselį (b.l. 10). Atsakovas, teigdamas, kad skolą ieškovui grąžino 2010-05-07, savo teiginį taip pat privalo patvirtinti leistinais rašytiniais įrodymais (CK 6.65 str. 1d.). Šio konkrečiu atveju skolos grąžinimo faktą atsakovas galėjo įrodyti vekselio turėjimu, ieškovo rašytiniu patvirtinimu (pakvitavimu) apie skolos grąžinimą ir paaiškinimu apie negalėjimą grąžinti skolos dokumentą. (CK 6.65 str. 2d.). Tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Įstatymo reikalaujamo rašytinio skolos grąžinimo fakto patvirtinimo nebuvimas atima iš atsakovo teisę remtis liudytuoju parodymais CK 1. 93 str. 2d.). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo svarstyti apelianto nurodytų liudytojų parodymų ir pasisakyti dėl jų reikšmės šalių ginčui. Taigi apelianto teiginiai, kad liudytojai A. P. ir S. S. žinojo faktą, kad skola grąžinta, nes vyko kartu su atsakovu, laikomi deklaratyviais ir nepagrįstais.
Apeliantas teisingai teigia, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esančių įrodymų pagrindu nesusiformavo teismo įsitikinimas dėl 10 000 Lt grąžinimo ieškovui fakto buvimo, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškinį.
Apelianto prašymas išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškovo 2010 m. ir 2011 m. turto deklaracijas bei iš banko įstaigų duomenis apie ieškovo ir jo individualios įmonės banko sąskaitas nuo 2010 m. sausio 1 d., atmetamas kaip nepagrįstas, nes Civilinio proceso kodekso 180 str. nustato, jog teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šiuo atveju ieškovo prašomi išreikalauti dokumentai, o būtent ieškovo 2010 ir 2011 m. metinės turto deklaracijos, kaip įrodymai, nėra susiję su ginčo dalyku, nes byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl ieškovo pajamų ir mokesčių mokėjimo. Tuo labiau, šioje byloje neaktualūs duomenys apie ieškovo turimas sąskaitas banke, nes pats atsakovas nurodo, kad 10 000 Lt gavo iš ieškovo ir neva atsiskaitė su ieškovu grynaisiais pinigais, o ne banko pavedimu.
Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (Lietuvos Respublikos CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias prievolių vykdymą, bei pagrįstai ieškinį tenkino. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (Civilinio proceso kodekso 263 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.