- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- I-1012-789/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03565-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- kooperatyvinės bendrovės „SV Obeliai“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 12.5.3Turto areštas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mariaus Bajoro, Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos kooperatyvinės bendrovės „SV Obeliai“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismo 2016-10-04 nutartimi priimta pareiškėjos 2016-09-20 patikslinto skundo dalis, kurioje prašoma panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2016-07-28 sprendimą Nr. (23.1-08) RNA-23163 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pakeisti 2016-04-21 ir 2016-05-24 turto arešto aktus, pakeičiant aktuose nurodytą areštuotą turtą – 292 998,47 Eur pareiškėjos piniginių lėšų (PVM permoką) – į tokios pat vertės pareiškėjai priklausantį ilgalaikį turtą.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjos mokestinį tyrimą. Patikrinimo metu nustatė, kad atskiri pareiškėjos vykdyti sandoriai su užsienio ir Lietuvos tiekėjais ir pirkėjais vertintini kaip rizikingi, todėl pradedamas pareiškėjos mokestinis patikrinimas. Paaiškino, kad VMI 2016-04-21 surašė turto arešto aktą, kuriuo nusprendė areštuoti 300 000 Eur vertės finansinį pareiškėjos turtą ir areštavo 116 178,29 Eur Mokesčių apskaitos sistemoje apskaitomą pareiškėjos PVM permoką. Pažymėjo, kad pareiškėja apskundė teismui turto arešto aktą. Paaiškino, kad VMI 2016-05-24 surašė dar vieną turto arešto aktą, kuriuo papildomai areštavo 176 820,18 Eur PVM permoką. Nurodė, kad, siekdama išsaugoti verslą, pareiškėja 2016-07-14 pateikė VMI raštą, kuriame prašė pakeisti 2016-04-21 turto arešto akte nurodytą areštuotiną 300 000 Eur vertės finansinį turtą (toliau – ir Raštas).
Pareiškėja skunde nurodė, kad VMI Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Paaiškino, kad VMI pasirinko taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą – PVM permokos areštą, pilnai užsitikrindama būsimos mokestinės prievolės įvykdymą. Mano, kad VMI pasirinko patį lengviausią ir išimtinai tik mokesčių administratoriui palankų galimų mokestinių prievolių išieškojimo užsitikrinimo būdą. Pažymėjo, kad areštuota PVM permoka pareiškėja negali laisvai disponuoti ilgą laiką. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju yra tik pradėtas pareiškėjos mokestinis patikrinimas, nėra pagrindo iš anksto pareziumuoti, kad pareiškėja pažeidė mokesčių teisės įstatymus. Pažymėjo, kad pareiškėja nepardavė ir neketina parduoti valdomo ilgalaikio turto, planuoja verslo plėtrą, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėja galimai slėps turtą.
Nurodė, kad mokesčių administratorius nei viename iš administracinių sprendimų pareiškėjos atžvilgiu nėra nurodęs, ar buvo pažeisti ir kokie konkrečiai mokesčių teisės aktai buvo pažeisti, taip pat kuo remiantis nustatytas galimos mokestinės nepriemokos dydis, nepateikta jokių įrodymų, kodėl gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mano, kad pirmiausiai turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai turėtų būti areštuojamos lėšos kreditoriaus reikalavimų sumai užtikrinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos valdomas registruojamas ilgalaikis nekilnojamas turtas rinkos kainomis sudaro 5 mln. 600 tūkst. Eur. Pažymėjo, kad dalis pareiškėjai priklausančio turto yra apribota hipoteka, didžioji dalis pareiškėjai priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbiami) yra įkeisti, o kiti nekilnojamojo turto objektai yra mažos vertės. Pareiškėjos teiginiai, kad ji turi pakankamai turto, kuriuo būtų galima užtikrinti būsimų mokestinių prievolių įvykdymą, vertintini kritiškai. Pažymėjo, kad pareiškėja, pateikdama prašymą pakeisti 2016-04-21 turto arešto aktą, pakeičiant jame nurodytą areštuotiną turtą – 300 000 Eur pareiškėjos piniginių lėšų – į tokios pačios vertės pareiškėjai priklausantį ilgalaikį turtą, nenurodė, kokį konkrečiai turtą būtų galima areštuoti. Teigė, kad nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi mažiau tiksliais turto vertės įrodymais, juose neatsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai, turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, todėl, pakeitus turto arešto aktais areštuotą turtą – 292 998,47 Eur PVM permoką – į tokios pat vertės pareiškėjai priklausantį ilgalaikį turtą ir mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiavus mokesčių ir su jais susijusias sumas, gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti papildomai apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusių sumų.
Pažymėjo, kad VMI, areštuodama pareiškėjos PVM permoką, atsižvelgė į numatomos papildomai apskaičiuoti sumos dydį, mokestinio patikrinimo metu padarytą preliminarią išvadą apie galimus pažeidimus. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra pagrįsta rizika, jog pareiškėja jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti. Tai, kad turto arešto aktai gali sukelti pareiškėjai neigiamų pasekmių, nepaneigia VMI teisės areštuoti pareiškėjos PVM permoką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad VMI 2016-04-21 ir 2016-05-24 surašė turto arešto aktus Nr. (23.31-08)-319-903 ir Nr. (23.31-08)-319-1170 (toliau – ir Turto arešto aktai), kuriais areštavo pareiškėjos deklaruotą 292 998,47 Eur PVM permoką (b. l. 76–79). Pareiškėja 2016-07-19 pateikė VMI prašymą pakeisti 2016-04-21 turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-903, pakeičiant akte nurodytą areštuotiną turtą – pareiškėjos deklaruotą PVM permoką – į tokios pačios vertės pareiškėjai priklausantį ilgalaikį turtą (b. l. 81–82). VMI Sprendimu nesutiko pakeisti areštuotos 292 998,47 Eur PVM permokos į tokios pačios vertės pareiškėjai priklausantį ilgalaikį turtą (b. l. 83–84). Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo panaikinti VMI Sprendimą.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (redakcija nuo 2016-01-01 iki 2016-10-01) (toliau – ir MAĮ) 33 str. 15 p. nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. MAĮ 95 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, be kita ko, yra turto areštas. MAĮ 101 str. 1 d., nustatyta, kad turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.
Teismas pažymi, kad šios bylos dalykas nėra pareiškėjai taikyto turto arešto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pažymėtina, kad klausimas dėl turto arešto teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-482-643/2017 įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-01-03 sprendimu, kuriuo pareiškėjos skundas atmestas. Byloje ginčas kilo dėl pasirinkto areštuotino turto objekto. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar VMI pagrįstai atsisakė pakeisti turto areštą objektą.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos turtas – mokestinė permoka – buvo areštuotas atliekant mokestinį patikrinimą. MAĮ 101 str. 6 d. nustatyta, kad mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytos taisyklės. Teismas vertina, kad VMI, pasirinkdama turto arešto objektą, turi atsižvelgti į CPK nustatytą pagal asmens rūšį išieškojimo iš skolininko turto eilę bei įvertinti areštuojamo turto vertę, likvidumą ir pan. CPK (redakcija nuo 2016-07-15 iki 2017-01-01) 665 str. nustatyta išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eilė, pagal kurią antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, ir tik ketvirtąja eile išieškoma iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesioginei gamybai. Pareiškėja skunde paaiškino, kad vykdo žemės ūkio veiklą, todėl nurodyti nekilnojamojo turto objektai laikytini pagrindine priemone, skirta tiesioginei pareiškėjos veiklai, o pagal CPK nuostatas iš šio turto skolos išieškomos tik tuo atveju, jei skolininkas neturi turto, nustatyto antroje ir trečioje eilėse.
Pareiškėja VMI nurodė, kad jos valdomas registruojamas ilgalaikis nekilnojamas turtas rinkos kainomis sudaro 5 mln. 600 tūkst. Eur, tačiau prašyme pakeisti areštuotą turtą nenurodė, kokį konkrečiai turtą būtų galima areštuoti. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei Hipotekos registro išrašo duomenų matyti, kad (duomenys neskelbiami) dalis pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbiami)) 2015-05-14 buvo įkeisti hipoteka kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ (b. l. 98, 112–133). Minėti duomenys iš esmės patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjos prašomas areštuoti turtas neturi tokios vertės, kokią nurodo pareiškėja, kadangi yra įkeistas. Teismas taip pat pažymi, kad mokesčių permoka yra likvidesnis bei turintis aiškiau išreikštą dydį turtas nei nekilnojamasis turtas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra konstatavęs, kad mokesčių administratorius yra už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga, kuri turi įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-107/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad areštuoto turto mastas visiškai atitiko galimos mokestinės nepriemokos mastą, areštuoto turto objektas pasirinktas laikantis teisės aktų reikalavimų.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos turtas buvo areštuotas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. VMI, veikdama įstatymų suteiktų įgaliojimų srityje, pagrįstai turto arešto objektu pasirinko pareiškėjos turimas PVM permokas, todėl VMI Sprendimas paliekamas nepakeistu, o pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjos kooperatyvinės bendrovės „SV Obeliai“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.