Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis vaistininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2024 m. kovo 3 d. apie 1.00 val. magistralinio kelio A1 Klaipėda-Kaunas-Vilnius 252 kilometre, Kaišiadorių raj. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0311 nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2024 m. kovo 2 d. jis iš Vilniaus buvo atvykęs į Kauną, iš pradžių buvo susitikęs su giminėmis, o vėliau susitiko su drauge, kuri gyvena ,, (duomenys neskelbtini)“, ten paliko savo transporto priemonę su kuria buvo atvykęs į Kauną ir kartu su drauge nuvyko į miesto centrą, kur vyko darbo vakarėlis, jame vartojo alkoholinius gėrimus – alų, vėliau su drauge iš vakarėlio dar išėjo į kavinę esančią centre, ten vartojo alkoholinius gėrimus, po ko grįžo atgal į vakarėlį, kuriame vėl vartojo alkoholinius gėrimus, mano, kad per tą dieną galėjo išgerti 7-8 bokalus alaus. Apie pusę 12 nakties, jis jau nebenorėjo būti vakarėlyje ir nutarė su taksi grįžti pas draugę į namus, turėjo jos buto raktus, draugė tuo tarpu dar liko vakarėlyje. Grįžęs pas draugę į butą, pats nežino kodėl, tačiau nusprendė susirinkti daiktus ir važiuoti namo. Jautėsi kažkiek apsvaigęs, jau pradėjęs kelionę namo, tai yra važiuodamas iš Kauno į Vilnių, jis suprato, kad daro nesąmonę, tačiau negalėjo paaiškinti tokio savo elgesio. Jam važiuojant automagistraliniu keliu Vilniaus link, jis pasilenkė pasiimti elektroninę cigaretę ir jo mašiną sumėtė, dėl ko jis kabino kelkraštį ir užtvėrė kelią, ko rezultate kitų pravažiuojančių mašinų vairuotojai iškvietė policijos pareigūnus, o pastarieji atvykę nustatė, jog jis yra neblaivus. Šiuos kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus betarpiškai patvirtina ir liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. 2024 m. kovo 3 d. apie 1.19 val. buvo gautas pranešimas iš OVS budėtojo, kad kelyje Kaunas-Vilnius ties 254 kelio kilometru, Kaišiadorių rajono ribose, netoli Žiežmarių miestelio, pravažiuojantis vairuotojas pamatė eismo įvykį, atvykus nurodytu adresu pastebėtas apgadintas kelio atitvaras ir greitėjimo juostoje smarkiai apgadintas automobilis „Volvo S 60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie minėto automobilio vairo sėdėjo R. B., pastarasis paaiškino, kad vairavo minėtąją transporto priemonę, taip pat alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 41-44). Analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir M. R. 2024 m. kovo 3 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 50-51), tuo tarpu 2024 m. kovo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog liudytojo parodymuose ir tarnybiniame pranešime nurodyta įvykio vieta iš tiesų yra magistralinio kelio A1 Klaipėda-Kaunas-Vilnius 252 kilometre, Kaišiadorių raj. sav. (t. 1, b. l. 12-22). Byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas, kuris surašytas 2024 m. kovo 3 d. patvirtina, kad R. B. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0321, pirmu tikrinimu 2024 m. kovo 3 d. 1.34 val. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2024 m. kovo 3 d. 1.50 val. – 2,23 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 25).

Taigi, pripažintina, kad R. B. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojui – V. B..

Teismo vertinimu yra sąlygos šioje baudžiamojoje byloje taikyti laidavimo institutą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019). Jei laidavimo metu asmuo padaro naują tyčinį nusikaltimą, laidavimas nustoja galioti ir teismas baudžia už abu nusikaltimus.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. B. yra kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai padarymų, praeityje nėra teistas, visiškai prisipažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, jo nusikalstama veika nesukėlė žalos, todėl byloje nėra pareikšto civilinio ieškinio, įvertinus charakterizuojančius duomenis, manytina, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes yra dar gana jauno amžiau, tačiau dirbantis, darboviečių charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau visas nuobaudas sumokėjęs, kaip jau minėta jam nėra būdingas nusikalstamas elgesys, šią nusikalstamą veiką, spręstina, jog padarė labiau iš nepatyrimo ir netinkamo situacijos vertinimo, o ne vedinas susiformavusių neigiamų nuostatų į galiojančius įstatymus bei jo kaip piliečio pareigas šių įstatymų laikytis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog egzistuoja visi BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai laidavimo instituto taikymui. Kartu sutinkamai su Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu yra įvertinama ir tai, kad byloje yra pateiktas laiduotojos prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą. Pagal prašymą laiduotoju prašo būti kaltinamojo R. B. tėvas – V. B., kuris kaip teigiama prašyme ir šią aplinkybę patvirtino teisiamojo posėdžio metu, gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. V. B., paaiškino, kad jis yra R. B. tėvas, su sūnumi turi itin glaudų ryšį, nuolat bendrauja telefonu, taip pat pagal galimybes susitinka. Sūnus jam išsipasakoja praktiškai viską, jis sūnui duoda patarimus, sūnus tikrai atsižvelgia į jo nuomonę, įsiklauso. Įvykis, kad sūnus vairavo neblaivus jį labai nustebino, nes sūnus niekada anksčiau taip nesielgdavo, apskritai neatkreipdavo dėmesio, kad sūnus piktnaudžiautu alkoholiniais gėrimais, po įvykio alkoholio apskritai nevartoja. Jis pats mano, kad savo autoritetu gali daryti teigiamą įtaką sūnui, kadangi jis pats niekada nebuvo teistas, penkių metų laikotarpyje administracine tvarka buvo baustas vieną kartą, bauda sumokėta. Darbovietėje dirba jau dvidešimt metų, charakterizuojamas teigiamai, yra gerbiamas bendradarbių. Prašo atleisti sūnų pagal laidavimą, nes mano, jog gali jam būti tinkamu pavyzdžiu, sutinka sumokėti užstatą. Laiduotojo pareigas ir atsakomybes supranta. Sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės įvertinama ir laiduotoją charakterizuojanti medžiagą, kuri buvo pateikta teismui. Iš pastarosios matyti, jog V. B. nei karto nėra teistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau skirta nuobauda sumokėta, laiduotojo darbovietė jį charakterizuoja išimtinai teigiamai. Šių duomenų visuma teismui leidžia spręsti, kad V. B. kaip laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir R. B. galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju skiriant jo tėvą V. B.. Teisiamojo posėdžio metu V. B. sutiko mokėti teismo paskirtą užstatą, jei bus nuspręsta, kad laidavimas taikomas su užstatu. Prokurorė nagrinėjant bylą teisme prašė, jog kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikant užstatą. Atsižvelgiant į tai bei siekiant maksimaliai užtikrinti laidavimo instituto taikymo efektyvumą, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju laidavimas taikomas su užstatu.

BK 68 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamos bylos kontekste, spręstina, kad yra pagrindas taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi kaltinamasis R. B. nusikalstamą veiką – vairavimą neblaiviam padarė būtent naudodamasis specialia jam suteikta teise. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant terminą artimą minimaliam – vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (BK 68 straipsnio 2 dalis), jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. kovo 4 d.

Įstatymu yra įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tuo tarpu BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, kaltinamasis R. B. vairavo transporto priemonę „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir aptarto teisinio reguliavimo kontekste, kaltinamojo vairuota transporto priemonė, laikytina nusikalstamos veikos padarymo įrankiu ir turi būti konfiskuota. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilio „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31). Atsižvelgiant į įstatymo imperatyvą, kad kaltininkui priklausantis turtas visais atvejais privalo būti konfiskuojamas, teismas nusprendžia konfiskuoti iš R. B. transporto priemonę „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Dėl kitų klausimų

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus), tačiau baudžiamojo proceso įstatymas priimti tokį sprendimą teismo neįpareigoja. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiuo atveju gynėjas A. K. buvo paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka). Teisme gautoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad kaltinamajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 66,67 eurų. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios būtų objektyvios ir leidžiančios spręsti, kad kaltinamojo materialinė padėtis yra sunki ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos negalėtų būti iš jo priteisiamos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš R. B. valstybei priteistinos 66,67 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, o jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas 2024 m. kovo 5 d. prokuroro nutarimu, laikinai apribojant R. B. nuosavybės teises į automobilį „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 34-37), pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, įvykdžius nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN: (duomenys neskelbtini), saugomą Z. Banzos įmonei, Palomenės g. 9, Gudienos k., Kaišiadorių rajonas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

- automobilio „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Laidavimą skirti su 500 (penkių šimtų) eurų užstatu, nustatant laidavimo terminą 1 (vienerius) metus. Laiduotoju paskirti V. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. kovo 4 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti R. B. priklausantį automobilį „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), saugomą Z. Banzos įmonei, Palomenės g. 9, Gudienos k., Kaišiadorių rajonas.

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą automobiliui „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo, o ją įvykdžius, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), saugomą Z. Banzos įmonei, Palomenės g. 9, Gudienos k., Kaišiadorių rajonas, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

- automobilio „Volvo S 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Iš R. B. valstybei priteisti 66,67 eurų (šešiasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt septynis centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

R. B. išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.