Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. C. (K. C.) ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo K. C. pripažintas kaltu ir nuteistas:

Už L. R. turto vagystę ir pasikėsinimą panaudojus svetimą mokėjimo instrumentą apgaule įgyti savo naudai svetimo turto: pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 5 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams.Už E. M. turto vagystę įsibrovus į patalpas ir pasikėsinimą panaudojus svetimą mokėjimo instrumentą apgaule įgyti savo naudai svetimo turto: pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.Už L. M. turto vagystę įsibrovus į patalpas ir panaudojus svetimą mokėjimo instrumentą apgaule savo naudai įgijus svetimo turto: pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nustatyta dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Nuosprendžiu nuspręsta iš K. C. paimtą dokumentą – leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6207292, išduotą 2006-02-09, – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. C. nuteistas už tai, kad ,,2007 m. sausio 11 d. laikotarpyje nuo 18.40 val. iki 19.30 val. laisvai patekęs į UAB “Rainlit” priimamojo kabineto patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), iš ten buvusios L. R. priklausančios rankinės pagrobė juodos spalvos odinę piniginę 30 litų vertės, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, naujos išdavimas kainavo 10 litų, vairuotojo pažymėjimas, naujo išdavimas kainavo 110 litų, SEB Vilniaus bankas mokėjimo kortelė – 20 litų vertės, SEB Vilniaus bankas internetinės bankininkystės kortelė, banko Snoras mokėjimo kortelė, sveikatos draudimo kortelė išduoti L. R. vardu, kurie materialinės vertės neturi, 350 litų grynųjų pinigų, auksinę grandinėlę 200 litų vertės. Viso pagrobė L. R. priklausančio turto 690 litų vertės“.

K. C. nuteistas ir už tai, kad ,,2007 m. sausio 11 d. apie 18.40 val. pasinaudodamas pagrobta svetima L. R. priklausiusia AB SEB Vilniaus bankas mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), surinko PIN kodą AB DnB NORD banko bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino nuimti 500 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes PIN kodai buvo neteisingi ir mokėjimo kortelės buvo užblokuotos ir bankomate sulaikytos. Tokiu būdu pasikėsino panaudodamas svetimus mokėjimo instrumentus apgaule savo naudai įgyti L. R. priklausančio turto 500 litų vertės“.

K. C. nuteistas ir už tai, kad ,,2007 m. sausio 24 d. apie 18.10 val. laisvai patekęs į vaikų darželio – lopšelio “Radastėlė” staliaus dirbtuvių patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), iš ten buvusios E. M. priklausančios rankinės pagrobė juodos spalvos odinę piniginę, 105 litų vertės, kurioje buvo: asmens tapatybės kortelė, naujos išdavimas kainavo 15 litų, AB SEB Vilniaus bankas mokėjimo kortelė išduotos E. M. vardu, naujos išdavimas kainavo 30 litų, 290 litų grynųjų pinigų, kiti smulkūs daiktai. Tokiu būdu pagrobė E. M. priklausančio turto 395 Lt vertės“.

K. C. nuteistas ir už tai, kad ,,2007 m. sausio 24 d. apie 18.20 val. AB DnB NORD banko bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), surinkęs PIN kodą, pasinaudodamas pagrobta E. M. AB SEB Vilniaus banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino nuimti 500 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių neprikalusančių nuo jo valios – PIN kodai buvo neteisingi ir mokėjimo kortelė buvo užblokuota ir bankomate sulaikyta. Tokiu būdu kaltinamasis pasikėsino panaudodamas svetimą mokėjimo isntrumentą, apgaule savo naudai įgyti E. M. priklausančio turto 500 litų vertės“.

K. C. nuteistas ir už tai, kad ,,2007 m. gegužės 31 d. laikotarpyje nuo 10.30 val. iki 12.30 val., laisvai patekęs į pastatą, Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos skyriuje, adresu Pilies g. 12, Klaipėdos mieste, įėjo į kabinetą Nr. 201, kuris buvo neužrakintas, priėjo prie spintos ir iš ten buvusios L. M. priklausančios rankinės pagrobė rudos spalvos piniginę 120 litų vertės, kurioje buvo L. M. vardu išduoti dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, naujo išdavimas kainavo 50 litų, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pažymėjimas, naujo išdavimas kainavo 60 litų, AB banko “Hansabankas” mokėjimo kortelė – 20 litų vertės, AB “SEB Vilniaus bankas” mokėjimo kortelė – 60 litų vertės, parduotuvių ,,Mosaic“, ,,Monton" nuolaidų kortelės, kurios materialinės vertės neturi, 836,50 litus grynųjų pinigų. Pagrobtoje nukentėjusiosios piniginėje taip pat buvo lapelis su užrašytu AB banko ,,Hansabankas“ mokėjimo kortelės PIN kodu“.

K. C. nuteistas ir už tai, kad ,,2007 m. gegužės 31 d. 10.56 val. pasinaudojęs iš L. M. pagrobta AB banko “Hansabankas” mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), AB banko “Hansabankas” bankomate, adresu (duomenys neskelbtini) mieste, surinkęs ant lapelio užrašytą PIN kodą, nusiėmė L. M. priklausančius 1100 litų. Tokiu būdu kaltinamasis pagrobė L. M. priklausančio turto 956,50 litų vertės, o panaudojęs svetimą mokėjimo instrumentą, apgaule savo naudai įgijo, L. M. priklausančio turto 1100 litų vertės“.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, žala nukentėjusiesiems atlyginta ir šie jokių pretenzijų jam neturi bei teismo prašė jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jis turi šeimą, augina mažametį vaiką, žmona nėščia.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

K. C. pagrobė 580 litų vertės L. R. priklausančio turto.

K. C. 2007 m. sausio 11 d., apie 18.40 val., pasinaudodamas pagrobta svetima L. R. priklausančia AB SEB Vilniaus banko mokėjimo kortele Nr. 4797 0941 0069 4076, surinko PIN kodą AB DnB NORD banko bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino paimti 500 litų, po to 18.41 val. pasinaudodamas pagrobta svetima L. R. priklausančia AB banko ,,Snoras“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini)surinko PIN kodą AB DnB NORD banko bankomate (duomenys neskelbtini), pasikėsino paimti 500 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes PIN kodai buvo neteisingi ir kortelės buvo užblokuotos ir bankomate sulaikytos. Tokiu būdu panaudodamas svetimus mokėjimo instrumentus pasikėsino apgaule savo naudai įgyti L. R. priklausančius 1000 litų;

už L. R. turto vagystę ir pasikėsinimą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą panaudojus svetimą mokėjimo instrumentą: pagal BK 178 str. l d. laisvės atėmimu l metams, pagal BK 214 str. l d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) laisvės atėmimu l metams ir 2 mėnesiams, pagal BK 22 str. l d. ir 182 str. l d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. l d., 2 d., 5 d. l p., pagal BK 214 str. l d. ir BK 22 str. l d. ir 182 str. l d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą l metams ir 2 mėnesiams;

už E. M. turto vagystę įsibrovus į patalpas ir pasikėsinimą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą panaudojus svetimą mokėjimo instrumentą: pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu l metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 214 str. l d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) laisvės atėmimu l metams ir 2 mėnesiams, pagal BK 22 str. l d. ir 182 str. l d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. l d., 2 d., 5 d. l p., pagal BK 214 str. l d. ir BK 22 str. l d. ir 182 str. l d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą l metams ir 2 mėnesiams;

už L. M. turto vagystę įsibrovus į patalpas ir svetimo turto įgijimą apgaule panaudojus svetimą mokėjimo instrumentą: pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu l metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 214 str. l d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) laisvės atėmimu l metams ir 4 mėnesiams, pagal BK 182 str. l d. laisvės atėmimu l metams. Vadovaujantis BK 63 str. l d., 2 d., 5 d. l p., pagal BK 214 str. l d. ir BK 182 str. l d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą l metams ir 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. l d.. 4 d., 6 d., tris subendrintas bausmes, bausmę, paskirtą pagal BK 178 str. l d., ir dvi bausmes, paskirtas pagal BK 178 str. 2 d., subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 3 metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2007-12-06 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Byloje esantį K. C. dokumentą-leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6207292, išduotą 2006-02-09, grąžinti K. C. jį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos ar atlikus laisvės atėmimo bausmę.

Teigia, kad teismas iš kaltinimo nemotyvuotai pašalindamas dalį nusikalstamų veiksmų, nepagrįstai padidindamas pagrobto turto vertę, nepasisakydamas dėl padarytų nusikaltimų sutapties rūšies, dėl paskirtų bausmių bendrinimo būdų ir nenurodydamas bausmių apėmimo būdo taikymo pagrindo iš esmės pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įsakymą ir neteisingai paskyrė galutinę bausmę.

Kaltinamajame akte ir prašyme dėl kaltinimo pakeitimo aprašant nusikalstamų veikų (turto pagrobimo) objektyviąsias puses buvo nurodoma pagrobto materialaus turto, kuris yra vagystės dalykas, vertės. Teismas aprašydamas nusikalstamų veikų objektyviąsias puses papildomai nurodė ir su pagrobtų dokumentų atkūrimu susijusias išlaidas, o epizode dėl L. R. turto pagrobimo šias išlaidas pripažino vagystės dalyku, t. y. turtu, ir padidino pagrobto turto vertę lyginant su nurodyta kaltinime. Tokiais veiksmais teismas nepagrįstai išplėtė kaltinimo apimtį bei netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Dokumentų pagrobimas, esant objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, baudžiamajame įstatyme numatytas kaip atskiras nusikaltimas (BK 302 str.) ir todėl dokumentas negali būti nusikaltimo nuosavybei, šiuo atveju vagystės, dalykas. Kartu dokumentų atkūrimo išlaidos nėra turtas BK 178 str. prasme. Šios išlaidos yra nusikaltimu padaryta žala ir vertintina sprendžiant civilinio ieškinio, t. y. žalos atlyginimo, klausimą. Todėl pripažintina, kad buvo pagrobta 580 litų vertės L. R. turto, kaip ir buvo nurodyta kaltinime.

K. C. buvo kaltinamas tuo, kad 2007-01-11 18.40 val. pasinaudodamas pagrobta svetima L. R. priklausančia AB SEB Vilniaus banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), surinkęs PIN kodą AB DnB NORD banko bankomate (duomenys neskelbtini), pasikėsino paimti 500 Lt, po to 2007-01-11 18.41 val. pasinaudodamas pagrobta svetima L. R. priklausančia AB banko ,,Snoras“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), surinkęs PIN kodą AB DnB NORD banko bankomate (duomenys neskelbtini), pasikėsino paimti 500 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes PIN kodai buvo neteisingi ir kortelės buvo užblokuotos. Tokiu būdu pagrobė L. R. priklausančio turto už 580 litų ir pasinaudojęs svetimais mokėjimo instrumentais pasikėsino apgaule įgyti L. R. priklausančio turto už 1000 Lt. Teismas aprašydamas šią nusikalstamą veiką nepagrįstai ir nemotyvuotai iš kaltinimo pašalino svetimo mokėjimo instrumento- AB banko ,,Snoras“ mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)- panaudojimą finansinei operacijai inicijuoti AB DnB NORD banko bankomate Mokyklos g. 15, Klaipėdoje, ir pasikėsinimą paimti 500 Lt. Kartu nepagrįstai nurodė, kad kaltinamasis panaudodamas svetimus- L. R.- mokėjimo instrumentus pasikėsino savo naudai įgyti turto už 500 litų. Tokios teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kadangi ištirtais įrodymais nustatyta, kad K. C. pasikėsino užvaldyti 1000 Lt (po 500 Lt panaudodamas dvi banko korteles). Tai byloje patvirtinta tiek nukentėjusiosios L. R., tiek kaltinamojo K. C. parodymais ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu.

K. C. nusikalstamos veikos buvo padarytos 2007 m. sausio- gegužės mėn., t. y. iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos 2007-06-28 įstatymui Nr. X-1233 (įsigaliojo 2007-07-21), kuriuo buvo pakeista BK 214 str. ir 215 str. redakcijos. Veikų padarymo metu atsakomybę už svetimo mokėjimo instrumento panaudojimą finansinei operacijai inicijuoti numatė Lietuvos Respublikos 2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcijos BK 214 str. l d., o 2007-06-28 įstatymu BK 214 str. numatyta atsakomybė už disponavimą svetima elektronine mokėjimo priemone, o BK 215 str. už neteisėtos finansinės operacijos atlikimą ar inicijavimą svetima elektronine mokėjimo priemone. Kadangi naujasis baudžiamasis įstatymas bausmės nesušvelnino ir kitokiu būdu nepalengvino veiką padariusio asmens teisinės padėties (juo labiau nepanaikino veikos nusikalstamumo), teismas tinkamai taikė BK 3 str. l d. ir veiką kvalifikavo pagal BK 214 str. l d. Tačiau teismas tokio veikos kvalifikavimo nemotyvavo ir nenurodė įstatymo, kurį taikė kvalifikuodamas veiką, redakcijos. 2002-12-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 18 p. nurodyta, kad nuosprendyje neturi likti neaiškumų dėl to, kuris iš baudžiamųjų įstatymų yra pritaikytas. „Tais atvejais, kai teismo sprendimas priimamas įsigaliojus naujajam įstatymui, o veika buvo padaryta iki to, nuosprendžio arba nutarties rezoliucinėje dalyje teismas turi nurodyti pritaikyto baudžiamojo įstatymo redakciją. Sprendimo motyvuose privalo būti išaiškinta, kodėl veiką padariusiam asmeniui taikomas veikos padarymo metu galiojęs arba kitas baudžiamasis įstatymas“.

Nors teismas K. C. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo tinkamai (tik nenurodė taikyto baudžiamojo įstatymo redakcijos), už kiekvieną nusikalstamą veiką vadovaudamasis BK 63 str. l d. paskyrė bausmes, tačiau bausmes bendrindamas ir skirdamas galutinę bausmę teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą. Siekiant tinkamai subendrinti paskirtas bausmes, teismas turėjo nustatyti ne tik tai, kad veikos kvalifikuojamos kaip nusikaltimų sutaptis, kas yra visiškai akivaizdu, o ir tai, kokia sutaptis ir tarp kurių veikų. Kiekvieno nukentėjusiojo turto atžvilgiu padaryti veiksmai kartu pažeidžiant ir mokėjimo instrumentų panaudojimo tvarką kvalifikuoti kaip turto vagystė (vienu atveju paprasta pagal BK 178 str. l d., dviem atvejais kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.), svetimo mokėjimo instrumento panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti (BK 214 str. l d.) ir sukčiavimas (dviem atvejais pasikėsinimas sukčiauti pagal BK 22 str. l d. ir 182 str. l d., vienu atveju baigtas sukčiavimas pagal BK 182 str. l d.). Esant tapačioms aplinkybėms teismas bausmes bendrino skirtingais būdais- L. R. turtui taikė bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus, o kitais dviem atvejais tik bausmių apėmimo būdus. Toks teismo sprendimas nesuprantamas, jis nuosprendyje nemotyvuotas, nenurodyta, kokiu pagrindu taikytas apėmimo būdas - ar esant idealiajai sutapčiai (BK 63 str. 5 d. l p.), ar labai skiriantis veikų pavojingumui, kai jos priskirtos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms (BK 63 str. 5 d. 2 p.). Šios aplinkybės sukliudė teismui priimti teisingą ir pagrįstą bei aiškų nuosprendį ir tinkamai paskirti bausmę. Analizuojant galimybę taikyti bausmių apėmimo būdą akivaizdu, kad pagrindų taikyti BK 63 str. 5 d. 2 p. nėra, kadangi visos veikos yra tyčinio pobūdžio ir priklauso tai pačiai arba gretimoms kategorijoms (BK 178 str. l d. ir 22 str. l d. ir 182 str. l d. - nesunkūs nusikaltimai; BK 178 str. 2 d. ir 214 str. l d. - apysunkiai nusikaltimai). Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika kvalifikuojant tokio pobūdžio nusikalstamus veiksmus laikoma, kad BK 214 str. l d. ir 182 str. l d (ar 22 str. l d. ir 182 str. l d.) kvalifikuojama kaip nusikaltimai, padaryti esant idealiajai sutapčiai. Šie veiksmai turto pagrobimo (BK 178 str.) atžvilgiu laikytini padarytais esant realiajai veikų sutapčiai. Todėl bausmės, paskirtos už veikas, padarytas esant idealiajai veikų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. l p.), o šios subendrintos bausmės ir bausmės, paskirtos už veikas, padarytas esant realiajai sutapčiai, - sudėjimo būdu (dalinio arba visiško).

Be to, teismas priėmė neteisingą sprendimą dėl K. C. išduoto leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje grąžinimo nuosprendžiui įsiteisėjus. Nors Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 29 d. įstatymas Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nereglamentuoja šio dokumento paėmimo suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo atveju taikytina teisės analogija - 2001 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos paso įstatymo Nr. IX-590 7 str. 2 dalis, kuri reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečio paso paėmimo terminus, kai paskiriamas suėmimas ar asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę. Todėl priimtinas sprendimas leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje grąžinti lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos ar atlikus laisvės atėmimo bausmę.

Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, o dėl prokuroro apeliacinio skundo nuomonės neišreiškė.

Nuteistojo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. ir 4 d. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai bei apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 4 p.), teigiant, jog teismas iš kaltinimo nemotyvuotai pašalindamas dalį nusikalstamų veiksmų nepagrįstai padidindamas pagrobto turto vertę, nepasisakydamas dėl padarytų nusikaltimų sutapties rūšies, dėl paskirtų bausmių bendrinimo būdų ir nenurodydamas bausmių apėmimo būdo taikymo pagrindo iš esmės pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įsakymą ir neteisingai paskyrė galutinę bausmę. BPK 369 str. 3 d. esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Prokuroro apeliaciniame skunde nepateikta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs minėtas BPK nuostatas. Tuo tarpu prokuroro nurodyti apylinkės teismo padaryti pažeidimai – netinkamai nustatytos įvykio aplinkybės, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bendrinant bausmes, neteisingai išspręsti kiti klausimai- yra pagrindas nuosprendį pakeisti (BPK 328 str. 1, 3 ir 4 p.), o ne jį panaikinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 53 7 punkte teismams yra išaiškinta, kad nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti tik tais pagrindais, kurie nurodyti prokuroro apeliaciniame skunde. Kadangi prokuroras apeliaciniame skunde nepateikia absoliučiai jokių motyvų, dėl kurių jis nesutiktų su teismo sprendimu pripažinti nuteistąjį kaltu dėl devynių nusikaltimų pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., taip pat su nuteistojo veikos kvalifikacija ar už atskirus nusikaltimus paskirtomis bausmėmis, kolegija daro išvadą, jog prokuroro prašymas nuteistąjį iš naujo pripažinti kaltu ir už atskirus nusikaltimus paskirti kitokias bausmes nei paskyrė pirmosios instancijos teismas (apeliaciniame skunde net neminint, jog teismo paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus dėl kokių nors priežasčių yra neteisingos) yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Nepagrįsti ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtas bausmes už atskirus nusikaltimus. Nuteistasis K. C. yra recidyvistas, nuolat daro nusikalstamas veikas, naujus 9 nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už analogiškus nusikaltimus nuosavybei, praėjus vos 4 mėnesiams po paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokiu savo elgesiu K. C. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir už padarytus nusikaltimus skyrė jam griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį. Paskirdamas nuteistajam už 8 atskirus nusikaltimus mažesnes už sankcijos vidurkius bausmes, o už vieną nusikaltimą (BK 182 str. 1 d.) truputį griežtesnę už sankcijos vidurkį bausmę, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į padarytų veikų kiekį, jų padarymo stadiją, sunkumą, nuteistojo asmenybę, dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Teismas, skirdamas K. C. bausmes, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos trukmę. Laikyti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes aiškiai per griežtomis nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad teismas epizode dėl L. R. turto pagrobimo nepagrįstai su pagrobtų dokumentų atkūrimu susijusias išlaidas pripažino vagystės dalyku, t. y. turtu, ir padidino pagrobto turto vertę lyginant su nurodyta kaltinime. Iš 2007-12-04 prokurorės prašymo dėl kaltinimo pakeitimo teisme matyti, kad K. C. buvo kaltinamas tuo, jog pagrobė L. R. bendros 580 Lt vertės turtą (odinę piniginę, grynuosius pinigus ir auksinę grandinėlę) ir materialios vertės neturinčius: asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, Vilniaus banko mokėjimo kortelę, Vilniaus banko internetinę kortelę, „Snoro“ banko mokėjimo kortelę, sveikatos draudimo kortelę. Apylinkės teismas pripažino nuteistąjį K. C. kaltu pagrobus 690 litų bendros vertės L. R. turtą, tarp jų asmens tapatybės kortelę, kurios naujos išdavimas kainavo 10 Lt, vairuotojo pažymėjimą, kurio naujo išdavimas kainavo 110 litų, bei 20 litų vertės SEB Vilniaus banko mokėjimo kortelę (teismas nurodydamas 690 Lt pagrobto turto vertę, matyt, neįvertino 30 litų piniginės vertės, todėl skirtumas tarp teismo nustatyto ir kaltinime nurodyto pagrobto turto vertės yra ne 140 Lt, bet 110 Lt). Tačiau grobimo dalykas gali būti tik materialinę vertę turintis turtas. Dokumentai, patys savaime neturintys materialinės vertės, negali būti laikomi grobimo, kaip nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, dalyku. Atsakomybę už dokumentų pagrobimą numato speciali BK norma, išdėstyta BK 302 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 2, 3, 4 punktai). Apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje L. R. asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo ir SEB Vilniaus banko mokėjimo kortelės pagrobimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 1 p. nuostatas, nepagrįstai traktavo kaip 140 litų vertės svetimo turto vagystę. Todėl ši nuosprendžio dalis keistina, iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalinant nuorodą, kad K. C. pagrobė L. R. priklausančio turto už 690 litų, ir laikant, jog nustatyta, kad nuteistasis vagystės būdu užvaldė L. R. priklausančio turto už 580 litus.

Kolegija taip pat sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai iš kaltinimo pašalino svetimo L. R. mokėjimo instrumento, AB banko „Snoras“ mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimą finansinei operacijai inicijuoti AB DnB NORD banko bankomate (duomenys neskelbtini), ir pasikėsinimą paimti 500 Lt. K. C. parodė, kad 2007 m. sausio 11 d., apie 18 val. 10 min., jis ėjo pro UAB ,,Rainlita“, adresu (duomenys neskelbtini), norėjo sužinoti, kuo jie užsiima, todėl užėjo į vidų. Radęs atrakintą kabinetą, užėjo į jį, kabinete nieko nebuvo. Ant stalo pamatęs rankinę, ją atsegė ir pažiūrėjo, kas yra viduje. Radęs rankinėje odinę piniginę, ją pasiėmė, kas joje tiksliai buvo ir kokia tiksli ten buvo pinigų suma, pasakyti negali, nes neatsimena. Toje piniginėje buvo ir AB SEB Vilniaus banko ir banko ,,Snoras” mokėjimų kortelės, kurias jis nusinešė prie AB DnB NORD banko bankomato. Nukentėjusiosios piniginėje buvo visokių lapelių, ant kurių buvo prirašyta įvairių skaičių, todėl jis pagalvojęs, kad tai gali būti kortelių PIN kodai, bandė juos suvesti, tačiau tie kodai buvo neteisingi, todėl bankomatas mokėjimo korteles užblokavo ir jam nebegrąžino. Iš abiejų kortelių bandęs paimti po 500 litų. Šiuos nuteistojo parodymus apie pagrobtus daiktus patvirtino ir teisme perskaityti nukentėjusiosios L. R. parodymai. Iš AB SEB Vilniaus banko pateikto mokėjimo kortelės Nr. 4797 0941 0069 4076, išduotos L. R., išrašo matyti, kad šia kortele buvo bandyta pasinaudoti 2007-01-11 18.40 val. bankomate, tačiau buvo suvestas neteisingas PIN kodas (t. 1, b. l. 15.). Iš AB banko „Snoras“ pateikto pranešimo matyti, jog L. R. priklausančia kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bandyta 2007-01-11 18.41 val. iš DnB NORD banko bankomato (ATM T-MARKET parduotuvė Klaipėdoje) paimti 500 Lt, tačiau neteisingai surinkus PIN kodą pinigų paimti nepavyko (t. 1, b. l. 24). Iš AB DnB NORD banko pateiktų nuotraukų, padarytų iš vaizdo stebėjimo sistemų bankomate adresu (duomenys neskelbtini) mieste, matyti, kad jose 2007-01-11 18.40 val. ir 18.41 val. yra užfiksuotas kaltinamojo K. C. atvaizdas (t. 1, b. l. 17-22). Taigi kolegijai nekyla abejonių, jog nuteistasis K. C., pasinaudojęs L. R. priklausančia AB banko „Snoras“ kortele, taip pat pasikėsino apgaule įgyti 500 Lt vertės jos turto. Dėl netinkamai nustatytų bylos aplinkybių nuosprendis keistinas, papildant nuosprendžio aprašomąją dalį, kuria nustatytos įvykio aplinkybės dėl neteisėto iš L. R. pagrobtų mokėjimo kortelių panaudojimo ir pasikėsinimo įgyti svetimą turtą apgaule, nuoroda, jog K. C. 2007-01-11 18.41 val., pasinaudodamas pagrobta svetima L. R. priklausančia AB banko ,,Snoras“ mokėjimo kortele Nr. 6763 8020 3362 1510, surinkęs PIN kodą AB DnB NORD banko bankomate (duomenys neskelbtini), pasikėsino paimti 500 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes PIN kodai buvo neteisingi ir kortelės buvo užblokuotos, taip pat pašalinant iš šios nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, jog K. C. taip pasikėsino panaudodamas svetimus mokėjimo instrumentus apgaule savo naudai įgyti L. R. priklausančio 500 litų vertės turto, ir laikant, jog nustatyta, kad K. C. taip pasikėsino, panaudodamas svetimus mokėjimo instrumentus, apgaule savo naudai įgyti 1000 litų vertės L. R. priklausančio turto.

Prokuroras teisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodydamas pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 214 str.) redakcijos pažeidė BPK 307 str. 1 d. 3 p. reikalavimus. Kolegija, visiškai sutikdama su prokuroro argumentais ir jų neatkartodama, ištaiso šią pirmosios instancijos klaidą ir papildo skundžiamo nuosprendžio rezoliucinę dalį, nustatydama, kad K. C. pripažintas kaltu pagal 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 BK 214 str. l d. redakciją.

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes netinkamai taikė BK 63 str. nuostatas. BK 63 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 str. 5 d. nustato, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika kvalifikuojant tokio pobūdžio nusikalstamus veiksmus laikoma, kad BK 214 str. l d. ir 182 str. l d. (ar 22 str. l d. ir 182 str. l d.) kvalifikuojama kaip nusikaltimai, padaryti esant idealiajai sutapčiai. Šie veiksmai turto pagrobimo (BK 178 str.) atžvilgiu laikytini padarytais esant realiajai veikų sutapčiai. Todėl bausmės, paskirtos už veikas, padarytas esant idealiajai veikų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. l p.), o bausmės paskirtos, už veikas, padarytas esant realiajai sutapčiai,- sudėjimo būdu (dalinio arba visiško). Kita vertus, visos nuteistojo veikos yra tyčinio pobūdžio ir priklauso tai pačiai arba gretimoms kategorijoms (BK 178 str. l d. ir 22 str. l d. ir 182 str. l d. - nesunkūs nusikaltimai, BK 178 str. 2 d. ir 214 str. l d. - apysunkiai nusikaltimai), todėl nėra pagrindo už minėtus nusikaltimus paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu taikant BK 63 str. 5 d. 2 p. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. l d. bei 22 str. 1 d. ir 182 str. l d. (už E. M. turto vagystę įsibrovus į patalpas ir pasikėsinimą panaudojus svetimą mokėjimo instrumentą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą) ir pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. l d. ir 182 str. l d. (už L. M. turto vagystę įsibrovus į patalpas ir panaudojus svetimą mokėjimo instrumentą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą) paskirtas bausmes subendrindamas apėmimo būdu, pažeidė BK 63 str. 5 d. nuostatas. Todėl nuosprendžio dalys dėl BK 63 str. nuostatų taikymo nuteistajam naikinamos ir bausmės bendrinamos iš naujo.

Spręsdama skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimo klausimą, kolegija atkreipia tiek prokuroro, tiek pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad pagal 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 pakeistą BK 63 str. 6 d. redakciją (įsigaliojusią nuo 2007-07-21) tuo atveju, kai skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas visas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu vieną kartą, t. y. nebeliko reikalavimo pirmiau taikyti bausmių apėmimą, ir tik po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudėti su kitomis paskirtomis bausmėmis. Šią išvadą patvirtina ir pagal naujas BK 63 str. 6 d. nustatytas taisykles formuojama teismų praktika (2007-10-09 LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-472/2007). Beje, kaip jau minėta, prokuroras nenurodė jokių motyvų, kurie leistų daryti išvadą, jog nuteistajam apylinkės teismas už atskirus nusikaltimus paskyrė neteisingas bausmes, todėl kolegija bendrina tarpusavyje skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes. Taigi vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. už šešis nusikaltimus pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 182 str. 1 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, o už tris nusikaltimus pagal BK 214 str. 1 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės apimamos, nustatant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nustatė bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pagal šią nuostatą nuteistajam į bausmės laiką bus įskaičiuotas ir suėmime nuo 2007-12-06 iki nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtas laikas, todėl prokuroro prašymą minėtą laikotarpį įskaičiuoti į bausmės laiką nėra pagrindo.

Prokuroras taip pat neteisus, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė dokumento (leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje) grąžinimo klausimą. 2007-06-14 prokuroro nutarimu K. C. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, paimant iš K. C. leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė šį dokumentą grąžinti nuosprendžiui įsiteisėjus, ir būtent taip išspręsdamas šios kardomosios priemonės klausimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, iš esmės BPK 307 str. 1 d. 6 p. reikalavimų nepažeidė. Kolegija atkreipia prokuroro dėmesį į tai, jog pagal Kardomojo kalinimo įstatymo 1 priedėlio „Kalinamiesiems draudžiamų turėti daiktų ir reikmenų sąrašas“ 15 p. ir pagal Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašas“ 15 p., kardomojo kalinimo vietose suimti asmenys ir laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji negali turėti dokumentų, todėl K. C. leidimas nuolat gyventi bus grąžintas tik jį paleidžiant iš įkalinimo įstaigos, vadovaujantis jau minėtų teisės aktų normomis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kuria nustatytos įvykio aplinkybės dėl L. R. turto pagrobimo, nuorodą, kad K. C. pagrobė L. R. priklausančio turto už 690 litų, ir laikyti, jog nustatyta, kad K. C. pagrobė L. R. priklausančio turto už 580 litų.

Papildyti nuosprendžio aprašomąją dalį, kuria nustatytos įvykio aplinkybės dėl neteisėto iš L. R. pagrobtų mokėjimo kortelių panaudojimo ir pasikėsinimo įgyti svetimą turtą apgaule, nuoroda, kad K. C. 2007-01-11 18.41 val. pasinaudodamas pagrobta svetima L. R. priklausančia AB banko „Snoras“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), surinkęs PIN kodą AB DnB NORD banko bankomate (duomenys neskelbtini), pasikėsino paimti 500 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes PIN kodai buvo neteisingi ir kortelė buvo užblokuota. Pašalinti iš šios nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, kad K. C. taip pasikėsino, panaudodamas svetimus mokėjimo instrumentus, apgaule savo naudai įgyti 500 litų vertės L. R. priklausančio turto, ir laikyti, jog nustatyta, kad K. C. taip pasikėsino, panaudodamas svetimus mokėjimo instrumentus, apgaule savo naudai įgyti 1000 litų vertės L. R. priklausančio turto.

Papildyti nuosprendžio rezoliucinę dalį ir nustatyti, kad K. C. pripažintas kaltu pagal 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 BK 214 str. l d. redakciją.

Panaikinti nuosprendžio dalis dėl BK 63 str. nuostatų taikymo nuteistajam K. C..

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., už šešis nusikaltimus pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 182 str. 1 d. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, o už tris nusikaltimus pagal BK 214 str. 1 d. paskirtas laisvės atėmimo bausmes apimti ir galutinę bausmę nustatyti trejus metus laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo K. C. apeliacinį skundą atmesti.