Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-73-517/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-27
Bylos Nr.
1-73-517/2011
Teisminio proceso Nr.
1-88-1-01014-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
P. R.
Baudž. byla Nr. 1-73-517/2011m.
(Proceso Nr. 1-88-1-01014-2010-7)
Bylos kategorija Nr. 14.2.2
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.1.4.2, 1.2.14.1.2.2 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2011m. balandžio 27d.Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis
sekretoriaujant K. Stamulienei,dalyvaujant prokurorui G. Vaičiūnui,gynėjai D. Giedraitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), turintis 10 kl. išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, iki suėmimo niekur oficialiai nedirbęs, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas: 1) 2009m. balandžio 23d. Kėdainių raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.-areštu 65(šešiasdešimt penkioms) paroms, 2009m. balandžio 29d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d. 178 str. 2d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. R. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, o būtent:

2010m. gruodžio 05d., apie 11⁰⁰ val., kaltinamasis P. R., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro langą įsibrovė į pil. S. L. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį negyvenamoje sodyboje adresu: Rasališkių km., Želvos sen., Ukmergės raj., iš kurio, apžiūrinėdamas ir kraustydamas viduje esančius baldus bei ieškodamas pinigų bei kitų vertingų daiktų, pasikėsino slapta pagrobti svetimą turtą, t.y. name buvusias materialines vertybes(muzikinį centrą, laikrodį-žadintuvą, piniginę, dvi antikvarines žibalines lempas ir kt.), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes paties nukentėjusiojo R. L. buvo užkluptas nusikaltimo darymo vietoje ir sulaikytas.

Kaltinamasis P. R. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, iš esmės prisipažino ir parodė, kad 2010m. vasarą jis iš Kėdainių buvo nuvykęs pas Švenčionių rajone gyvenančią merginą, kur prabuvo apie pusę metų. Merginai išvykus uždarbiauti į užsienį, jis, neapsikentęs jo merginos šeimos narių nuolatinio girtavimo, nutarė grįžti į Kėdainius, nes migracijos tarnyboje turėjo pasiimti gyvenamosios vietos deklaraciją, kurią ketino pateikti Ukrainos Respublikos ambasadai dėl paso pasikeitimo, kurio galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Kadangi jis neturėjo pinigų, į Kėdainius ėjo pėsčiomis. Eidamas keliu Molėtai-Ukmergė, pakeliui pamatė sodybą, link kurio vedantis keliukas buvo neišmindžiotas ir neapsnigtas. Nutarė užsukti į sodybą pailsėti, nes buvo pavargęs ir sušalęs. Namo durys buvo užrakintos, kabėjo pakabinama spyna. Supratęs, kad sodyba yra negyvenama, o arti nebuvo jokių kitų sodybų, kilo sumanymas įsibrauti į namo vidų ir ten pailsėti. Priėjęs prie lango, atidarė orlaidės langelį ir, per jį įkišęs ranką, iš vidaus atkabino vieną lango kabliuką, po ko, atsidaręs langą, įlindo į vidų. Jau būdamas namo viduje, sugalvojo ką nors vertingo pagrobti. Šalia muzikinio centro buvo dėžutė, kurioje rado piniginę, kurią apžiūrėjo, tikėdamasis rasti pinigų, tačiau piniginėje pinigų nebuvo. Po to, atstūmęs stiklą, apžiūrėjo bufetą, kurio vienos durelės buvo išlūžusios, spintoje ieškojo drabužių, kuriais galėtų apsirengti, kad būtų šilčiau. Rasti drabužiai buvo seni ir moteriški. Toliau buvo kraustomi mažos spintelės stalčiai, tačiau juose nieko vertingo nerado. Pamatęs nuo pagrindinio kelio link sodybos ateinantį vyriškį, išsigando ir užlipo pasislėpti į palėpę, tačiau po to, supratęs, kad nepavyks pabėgti, nutarė pasiduoti ir nulipo žemyn. Jis buvo sulaikytas ir perduotas iškviestiems policijos pareigūnams.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis P. R. iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais nukentėjusiojo S. L. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 13-14), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 5-6) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 7-11) bei visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo nėra priskirta prie sunkių nusikaltimų, padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis P. R. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme išvardintų nukentėjusiojo P. R. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jam priklausanti sodyba, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), yra apie 200 m. atstumu nuo kelio Molėtai-Ukmergė ir apie 1 km atstumu nuo Žlevos miestelio. Šioje sodyboje jau apie dvejus metus niekas negyvena, tačiau jis dažnai ateina savo sodybos apžiūrėti, paskutinį kartą joje būdamas apsilankęs 2010m. lapkričio 21d. 2010m. gruodžio 05d., apie 11⁴⁰ val., jis, pėsčiomis eidamas link savo sodybos, pamatė, kad nuo pagrindinio kelio link jo sodybos sniege yra palikti vieno žmogaus pėdsakai. Sodybos kieme pėdsakai vedė prie gyvenamojo namo, kurie toliau tęsėsi prie namo durų ir už namo, prie virtuvės lango, nes kiti namo langai yra dvigubi. Apžiūrėjęs virtuvės langą, pamatė, kad yra atidarytas orlaidės langelis, lango viršutinis kabliukas buvo atkabintas , o ant lango palangės buvo sniego. Kadangi nuo namo nebuvo nueinančių pėdsakų, suprato, kad kažkas yra įsibrovęs į namo vidų. Atsirakinęs namo duris, jis įėjo į namo vidų. Buvo atidarytos kambarių durys, rado atstumtą bufeto stiklą, durelės buvo išimtos, buvo atidaryti spintelių stalčiai, matėsi, kad kažko buvo ieškoma spintoje. Akivaizdžiai buvo matyti, kad kažkas po įsibrovimo į namo vidų apžiūrinėjo namo viduje buvusius daiktus, ieškodamas ką nors pavogti. Name neradęs įsibrovėlio, išėjo į kiemą kalbėdamas telefonu, tačiau po to išgirdo brazdesį palėpėje. Eidamas į namo vidų, tarpduryje sutiko nepažįstamą vyriškį, kuris, jį pamatęs, bandė bėgti, tačiau jis jį sulaikė ir uždarė lauko virtuvėje esančiame rūsyje. Buvo iškviesta policija(b.l. 13-14).

Iš teisme išvardinto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra negyvenama sodyba, esanti apie 237 m. atstumu nuo pagrindinio kelio Molėtai-Ukmergė adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas gyvenamasis namas yra medinis. Apžiūros metu, dalyvaujant pačiam nukentėjusiajam S. L., buvo nustatyta, kad lauke, sniege esantys neryškūs batų pėdsakai veda link namo virtuvės lango, kurio orlaidė yra atidaryta. Ant palangės iš vidaus matosi sniego likučiai. Užėjus į namo vidų, iš vidaus buvo apžiūrėtas langas, pro kurį buvo įsibrauta į patalpų vidų, kambariuose rasti išvarttyti daiktai, matosi daiktų ieškojimo pėdsakai, išvartyti daikati buvo rasti ir namo palėpėje. Pasak, įvykio vietos apžiūroje dalyvavusio nukentėjusiojo S. L., iš namo niekas dingę nebuvo. Tęsiant apžiūrą, nukentėjusysis S. L. parodė šalia namo esantį mūrinį ūkinį pastatą, kur jis sulaikytą įsibrovėlį-kaltinamąjį P. R. buvo uždaręs, kol į įvykio vietą neatvažiavo policijos pareigūnais(b.l. 5-11).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010m. gruodžio 05d. pro virtuvės langą buvo įsibrauta į pil. S. L. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį negyvenamoje sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame dėl pinigų ir kitų vertingų daiktų paieškos buvo apžiūrinėjami ir kraustomi viduje esantys baldai. Tą aplinkybę, kad į patalpas buvo įsibrauta tikslu pagrobti svetimą turtą patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu rasti daiktų paieškos pėdsakai(b.l. 5-11), kurie visiškai paneigia paties kaltinamojo P. R. aiškinamas aplinkybes, kad neva jis, būdamas įsitikinęs, kad sodyba yra negyuvenama, į namą įsibrovė, norėdamas tik pasišildyti, nes buvo pavargęs ir sušalęs, ir tik po įsibrovimo jam kilęs sumanymas ką nors vertingo pagrobti. Paties kaltinamojo P. R. byloje duoti parodymai yra labai nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl kaltinamojo aiškinimos turėto tikslo įsibrauti į patalpą aplinkybės yra vertintinos kritiškai ir yra laikytinos tik kaip kaltinamojo gynybos pozicija, kuria yra siekiama ne tik pateisinti savo veiksmus ir sušvelninti atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, bet ir suklaidinti teismą, todėl šiais kaltinamojo parodymais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.

Kadangi kaltinamasis P. R., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, buvo įsibrovęs į pil. S. L. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį negyvenamoje sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamų ketinimų nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes paties nukentėjusiojo R. L. buvo užkluptas nusikaltimo darymo vietoje ir sulaikytas, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo P. R. nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d., požymius, t.y. pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, kaltinime patikslinant pasikėsinto pagrobti svetimo turto apimtį, t.y. vagystės objektą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo P. R. padaryta nusikalstama veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo P. R. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, kuris, jau būdmas teistas už nusikaltimą nuosavybei ir turėdamas neišnykusį teistumą, jokių pozityvių išvadų iš savo ankstesnių nusikalstamų poelgių nepadarė ir vėl nusikalto, padarydamas naują apysunkį nusikaltimą. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu yra atliekami dar keli ikiteisminiai tyrimai ir kituose rajonuose iškeltose baudžiamosiose bylose, vienoje iš kurių kaltinamajam P. R. yra paskirta griežčiausia kardomoji priemonė-suėmimas(b.l. 81, 92). Visa tai rodo kaltinamojo P. R. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo P. R. atžvilgiu byloje nėra. Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis P. R. iš esmės ir pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, tačiau jis, aiškindamas kitokias turėto tikslo įsibrauti į patalpas aplinkybes, buvo nenuoširdus ir siekė suklaidinti teismą, tokiu būdu norėdamas sušvelninti savo atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl toks kaltinamojo prisipažinimas negali būti laikytinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Įstatymas numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę(LR BK 56 str. 1d.). Nors šiuo konkrečiu atveju nusikalstame veika ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o kaltinamojo P. R. nusikalstamais veiksmais reali turtinė žala padaryta ir nebuvo, tačiau, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, į kaltinamojo, kaip paskutiniu metu niekur nedirbusio, neturėjusio pastovios gyvenamosios vietos ir buvusio paieškomo asmens, turinčio Ukrainos Respublikos pilietybę, kurio nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo terminas yra pasibaigęs ir nėra pratęstas, asmenybę ir įvertinus tai, kad kaltinamasis P. R. šiuo metu yra laikomas suimtas kardomosios priemonės taikymo tvarka kitoje ikiteiminio tyrimo eigoje esančioje baudžiamojoje byloje(b.l. 29-38, 41-46, 56, 58-5984-85, 92), teismas laiko, kad kaltinamasis P. R., kaip toliau linkęs nusikalsti asmuo, gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės. Tokiu būdu kaltinamajam P. R., kaip recidyvistui, yra paskirtina tik griežčiausia sankcijoje už padarytą veiką numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, tačiau paskiriant ženkliai mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis(LR BK 50 str. 2d., 61 str. 1-4d.d.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam P. R., kaip buvusiam paieškomam asmeniui, po jo sulaikymo baudžiamojoje byloje buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės-rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje(b.l. 17, 27-28, 39, 56). 2011m. kovo 14d. kaltinamajam P. R. neatvykus į paskirtą teismo posėdį, iš kaltinimą byloje palaikančio prokuroto pateiktų dokumentų paaiškėjo, kad kaltinamasis P. R. sąmoningai suklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus, nurodydamas neva jo paskutinę gyevnamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), nes nurodytu adresu gyvenamosios patalpos niekada nuomojamos nebuvo ir kaltinamasis jose niekada negyveno(b.l. 25, 82). Esant tokioms aplinkybėms, teismo nutartimi kaltinamajam P. R. ikiteisminio tyrimo metu buvusios paskirtos kardomosios priemonės buvo pakeistos į griežčiausią kardomąją priemonę-suėmimą. Kadangi kaltinamasis P. R. šiuo metu jau yra laikomas suimtas kardomosios priemonės taikymo tvarka kitoje baudžiamojoje byloje, todėl, įvertinus nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl griežčiausios bausmės-terminuoto laisvės atėmimo už padarytą veiką paskyrimo, kaltinamajam P. R., kaip toliau linkusiam nusikalsti pastovios gyvenamosios vietos neturinčiam asmeniui, ir šioje baudžiamojoje byloje yra paliktina galioti pakeista kardomoji priemonė-suėmimas(LR BPK 233 str. 5d.).

Kadangi kaltinamajam P. R., kaip suimtam asmeniui, įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), jo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d., ir nuteisti laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011m. balandžio 27d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2010m. gruodžio 05d., 13¹⁰ val., iki 2010m. gruodžio 07d., 13¹⁰ val., t.y. dvi kardomojo kalinimo dienas, kada kaltinamasis P. R. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą.

Kardomąją priemonę-suėmimą palikti nepakeistą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam P. R.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas R. Adamonis