Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei – E. S.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. I. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse; suinteresuoti asmenys R. I., K. I., išvadą teikianti institucija Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateiktų medicininių dokumentų (b. l. 6) duomenimis nustatyta, kad K. I. diagnozuotas (duomenys neskelbtini).

2022 m. vasario 7 – 8 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 48-50) išvadoje nurodyta, kad K. I. konstatuojama (duomenys neskelbtini). K. I. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose savo turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. K. I. gali dalyvauti teismo posėdyje, tačiau dėl jos (duomenys neskelbtini) negalės būti pilnaverte teismo posėdžio dalyve, nesupras teismo proceso, jo prasmės bei negebės duoti paaiškinimų.

Pareiškėjos, suinteresuoto asmens R. I. paaiškinimais, socialinio darbuotojo išvada, 2022 m. vasario 7 – 8 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad yra pakankamas medicininis ir teisinis pagrindas pripažinti K. I. neveiksnia Teismo psichiatrijos ekspertizės akte išvardintose srityse, nes jai konstatuota (duomenys neskelbtini), dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ekspertizės išvadoje nurodytose srityse, todėl pareiškimas tenkintinas ir K. I. pripažintina neveiksnia Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytose visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 185, 218 straipsniai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d įsakymas Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo).

Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui yra išaiškintina, kad pasikeitus neveiksnaus asmens tam tikroje srityje būklei, įstatymo nustatyta tvarka CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo turi teisę kreiptis į savivaldybėje sudarytą nepriklausomą Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisiją dėl neveiksnaus asmens tam tikroje srityje būklės peržiūrėjimo (CK 2.10¹ straipsnis).

Dėl globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Pripažinus K. I. neveiksnia tam tikrose turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, tuo pačiu teismo sprendimu gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis). Pareiškėja tuo pačiu pareiškimu prašo nustatyti K. I. globą, o jos globėja paskirti pareiškėją. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje taip pat rekomenduoja paskirti neveiksnaus asmens globėja jos motiną D. I..

Pilnamečių asmenų globos ir rūpybos nustatymo pagrindai ir tvarka nustatyti CPK 505-508 straipsniuose ir CK 3.277-3.278 straipsniuose. Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikrose srityse fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

K. I. dėl savo sveikatos būklės negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, todėl siekiant užtikrinti jos teises ir interesus, jai nustatytina globa turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose ji yra pripažintina neveiksnia (CK 3.277 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja D. I. ir R. I. kartu su K. I. ir dar trimis nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), abu sutuoktiniai dirba. Pareiškėja D. I. yra K. I. mama, kuri dukrą augina ir globoja nuo vaikystės. Ji sutinka ir būti dukros globėja. Suinteresuotas asmuo R. I., kuris yra K. I. tėvas, sutinka, kad jo sutuoktinė D. I. būtų jų dukros K. I. globėja. 2021 m. spalio 14 d. medicinos dokumentų išrašu (b. l. 22) nustatyta, kad D. I. globoti kitą asmenį gali. Kitų asmenų, pageidaujančių globoti neveiksnų asmenį, nėra.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis D. I. neteista. Administracinių nusižengimų registro išrašu nustatoma, kad D. I. Administracinių nusižengimų kodekso tvarka bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau atsižvelgiant į padarytų nusižengimų nepavojingą poveikį ir mažareikšmiškumą, ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant globėjo paskyrimo klausimą.

Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateiktus duomenis apie D. I. santykius su K. I., daro išvadą, kad D. I. yra tinkamas asmuo globoti dukrą, todėl ji skirtina K. I. globėja srityse, kuriose ši yra pripažintina neveiksnia (CK 3.242 straipsnis).

CK 3.238 straipsnio 2 dalis numato, jog asmens globa apima ir asmens turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti skiriamas ir turto administratorius (CPK 508 straipsnio 2 dalis). K. I. neturi nekilnojamojo turto, tačiau jai mokama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, todėl įgyvendinant neveiksnaus asmens tam tikrose srityse teisių ir teisėtų interesų gynimo ir apsaugos principus, taip pat siekiant neveiksnaus asmens tam tikrose srityse turtinių interesų tinkamo įgyvendinimo ateityje, D. I. skirtina ir K. I. turto administratore (CPK 508 straipsnio 3 dalis).

Teismo paskirtai globėjai D. I. išaiškintos globėjos teisės ir pareigos, numatytos CK 3.240, 3.244 ir 3.246 straipsniuose.

Bylinėjimosi išlaidos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 468 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468, 493, 496, 508 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti K. I., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose srityse:

1. turtinių santykių srityse: a) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); b) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; c) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); d) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); e) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); f) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

2. asmeninių neturtinių santykių srityse: a) savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, asmens higiena ir pan.); b) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); c) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); d) asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; e) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.), f) politinių (pilietinių) teisių sritis ir asmens gebėjimas palaikyti socialinius ryšius su kitais asmenimis.

Nustatyti K. I., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose K. I. pripažinta neveiksnia šiuo teismo sprendimu.

K. I., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja bei turto administratore paskirti D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad pasikeitus neveiksnaus asmens tam tikroje srityje būklei, įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo turi teisę kreiptis savivaldybėje sudarytą nepriklausomą Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisiją dėl neveiksnaus asmens tam tikroje srityje būklės peržiūrėjimo.

Išaiškinti D. I., jog globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius. Globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimas giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis atlyginimą iš neveiksnaus asmens turto. Šių išlaidų dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą. Globėjai privalo informuoti globos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo. Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė nei 1500 Eur, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių. Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų.

Teismo ir ekspertizės išlaidas padengti iš valstybės lėšų.

Sprendimą dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.