Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-29 · Administracinė byla Nr. I-702-331/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
I-702-331/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
G. Č.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 37.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-702-331/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03586-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjui G. Č.,

viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktorius 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 28-550(1) pareiškėjui paskyrė nuobaudą - 15 parų kamerų tipo patalpas (b. 1. 19).

2. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 2S-6015 jo skundą atmetė (b. l. 27-28).

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti: 1) Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 2S-6015; 2) Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 28-550(1), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda (b. 1. 1–3).

3.1. Paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. vakarinio patikrinimo metu Vilniaus PN 1-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamojoje patalpoje Nr. 414 buvo atlikta krata. Pareigūnų teigimu, jiems įėjus į gyvenamąją patalpą pareiškėjas iš kelnių kišenės ištraukė juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną ir numetė jį į bendro naudojimo spintą. Už šį bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda - perkėlimas 15 parų į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas nesutinka su paskirta nuobauda, teigdamas, kad tai buvo ne jo telefonas, jis jo iš kišenės netraukė, todėl nuobauda paskirta nepagrįstai. Mano, kad Vilniaus PN pareigūnai kratos metu privalėjo būti su įjungtais vaizdo registratoriais, filmuoti nustatytus nuteistųjų pažeidimus, privalėjo nuo telefono nuimti pirštų antspaudus, tačiau to nebuvo padaryta. Kalėjimų departamentas išnagrinėjęs jo skundą nepagrįstai jo netenkino, paskirtos nuobaudos nepanaikino.

3.2. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti, palaikė skundo argumentus.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Vilniaus PN nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. 1. 29–32) paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. 21.10 val. I-o gyvenamojo korpuso gyvenamosios patalpos Nr. 414 atliekamos kratos metu buvo pastebėta, kad pareiškėjas iš kelnių kišenės ištraukė juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną ir numetė į bendro naudojimo spintą. Patikrinus spintą ant krepšio buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA“ (IMEL359363001053007) su „PILDYK“ SIM kortele. Šį faktą patvirtina byloje esantis 2017 m. rugpjūčio 8 d. tarnybinis pranešimas Nr. 43- 883(1), 2017 m. rugpjūčio 8 d. protokolas dėl nuteistojo asmens kratos (patalpos apžiūros) Nr. 51-1994(1), todėl pareiškėjo skundo teiginiai, jog jis jokio telefono neturėjo yra niekuo nepagrįsti. Iš 2017 m. rugpjūčio 8 d. protokolo Nr.51-1993 „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“ matyti, kad pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu jokių paaiškinimų dėl minėto įvykio nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo abejoti pareigūnų surašytais pažeidimo faktą fiksuojančiais dokumentais. Be to, nenustatyta jokių duomenų, jog pareigūnai būtų šališki, siektų jį nubausti, tokių aplinkybių nepateikė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 28-550(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ buvo nubaustas ne vien už mobilaus ryšio telefono su SIM kortele neteisėtą turėjimą, bet taip pat ir už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. vykusio Vilniaus PN Drausmės komisijos posėdžio metu (kurio metu buvo svarstomas pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 8 d. padarytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas), svarstant pareiškėjo padarytą pažeidimą, jis sužinojęs drausmės komisijos sprendimą dėl nubaudimo be komisijos pirmininko leidimo išėjo iš patalpos. Pareiškėjas buvo kviestas grįžti, tačiau kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą, teigęs, kad nėra apie ką kalbėti, t. y. šiais veiksmais jis pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 124 (toliau – ir PĮ VTT, Taisyklės) 73.2 punkte nuteistiesiems nustatytą pareigą „eiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus“. Todėl pareiškėjui nuobaudą paskirta teisėtai ir pagrįstai, nuobaudos rūšis parinkta tinkamai, nėra per griežta, ginčijamas nutarimas priimtas atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis pateiktu pareigūno tarnybiniu pranešimu, nutarime nurodytos pareiškėjo pažeistų teisės aktų nuostatos.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. 1. 13–15) paaiškino, kad Vilniaus PN direktorius 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 28-550(1) nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų - pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjui padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 143 straipsnio 8 dalimi (aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam), Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 28-550(1) pareiškėjui skirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

6. Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu, liudytojas, budinčios pamainos vyresnysis L. M. paaiškino, kad jis turėjo vaizdo registratorių, tačiau vaizdo neregistravo. Liudytojas, vyriausiasis prižiūrėtojas V. R. nurodė, kad matė, kaip pareiškėjas ištraukė telefoną iš kišenės ir įmetė į spintą. Liudytojas, budintysis padėjėjas G. S. nurodė, kad asmeniškai nematė kaip pareiškėjas ištraukė telefoną, tačiau matė, kaip V. R. spintoje rado telefoną.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

8. Šioje byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda (15 parų kamerų tipo patalpas), teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Nustatyta, kad Vilniaus PN prižiūrėtojas V. R. 2017 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime teigia, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. 21.10 val. kartu su padėjėju ir pareiškėju, įėjus į 1-ojo gyvenamojo korpuso 414-ą gyvenamąją patalpą, kur turėjo būti atliekama krata, pastebėjo, kad pareiškėjas iš kelnių kišenės ištraukė juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną ir numetė į bendro naudojimo spintą. Patikrinus spintą ant krepšio buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA“ (IMEI:359363001053007) su „PILDYK“ SIM kortele. Savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 112 straipsnio 4 dalies reikalavimus, PĮ VTT 76 punktą bei 18 priedo reikalavimus (b. 1. 22). 2017 m. rugpjūčio 8 d. pareigūnas G. S. ir APS vyr. prižiūrėtojas V. R. surašė protokolą „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“ Nr. 51- 1993(1), kuriame pažymėta, kad pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti raštu, tačiau žodžiu teigė, jog „nieko nerašys“ (b. 1. 24). Taip pat pareigūnai 2017 m. rugpjūčio 8 d. surašė protokolą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas iš kelnių kišenės ištraukė juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną ir numetė į bendro naudojimo spintą, kurioje rastas minėtas telefonas (b. 1. 25). Vilniaus PN Drausmės komisija 2017 m. rugpjūčio 9 d. posėdyje svarstė pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, kurio metu pareiškėjas sužinojęs Drausmės komisijos sprendimą dėl nubaudimo be komisijos pirmininko leidimo išėjo iš patalpos, kviestas grįžti atgal, nepakluso, pasakęs, kad nėra apie ką šnekėti. Drausmės komisija įvertinusi pareiškėjo veiksmus konstatavo, kad jis pažeidė BVK 112 straipsnio 4 dalį, PĮ VTT 76 punktą bei 18 priedo reikalavimus, taip pat BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, PĮ VTT 73.2 punkto reikalavimus. Komisija pasiūlė pareiškėjui skirti nuobaudą - perkėlimą 15 parų į kamerų tipo patalpas (b. 1. 21). 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo surašytas Vilniaus PN Drausmės komisijos teikimas dėl pareiškėjo nubaudimo, kuriuo komisija siūlė pataisos įstaigos direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą — perkėlimą 15 parų į kamerų tipo patalpas (b. 1. 20). Todėl Vilniaus PN direktorius, vadovaudamasis teisės aktais, įvertinęs surinktą medžiagą, 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu skyrė pareiškėjui nuobaudą - perkėlimą 15 parų į kamerų tipo patalpas (b. 1. 4). Tačiau pareiškėjas nesutikdamas su minėtu nutarimu, 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui (b. 1. 17–18), kuris 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu jo skundą atmetė (b. 1. 5–6).

10. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 112 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami. Taisyklių 76 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus apgyvendintus už pataisos įstaigos ribų, laikomus atvirosiose kolonijose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jei gydymo trukmė neviršija 60 dienų, leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Taisyklių 18 priede nurodytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausiu reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Daiktai, kurie nepatenka į minėtą sąrašą, yra draudžiami. Taisyklių 205 punktas, reglamentuojantis nuobaudų skyrimo bei vykdymo nuteistiesiems ypatumus, numato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Taisyklių 206 punktas numato, kad jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas). Taisyklių 73.2 punktas numato, kad įėjus pataisos įstaigos administracijos atstovui į patalpą, nuteistieji privalo atsistoti ir pasisveikinti, įeiti ir išeiti iš patalpos, kurioje yra pataisos įstaigos atstovas, tik jam leidus, kreiptis į pataisos įstaigos administracijos atstovą, pasakydami savo pavardę.

11. Teismas pažymi, jog ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje Nr. A-560-602/2016). Be to pareiškėjo abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai nėra ir negali būti laikomi tam tikrą aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.

12. Pareiškėjo teigimu, rastas telefonas jam nepriklauso, jis jo iš kišenės netraukė, nuobauda paskirta nepagrįstai, pareigūnai kratos metu privalėjo būti su įjungtais vaizdo registratoriais, filmuoti nustatytus nuteistųjų pažeidimus, privalėjo nuo telefono nuimti pirštų antspaudus, tačiau to nebuvo padaryta.

13. Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais sutikti negali, nes liudytojas V. R. teismo posėdyje paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. akivaizdžiai matė kaip pareiškėjas įeidamas į 414-ąją gyvenamąją patalpą ištraukė telefoną iš kišenės ir įmetė į spintą. Šias aplinkybes taip pat patvirtina šio liudytojo 2017 m. rugpjūčio 8 d. tarnybinis pranešimas (b. 1. 22), taip pat liudytojo L. M. 2017 m. rugpjūčio 8 d. tarnybinis pranešimas (b. 1. 25). Teismo posėdyje liudytojas L. M. paaiškino, kad jis turėjo vaizdo registratorių, tačiau minėtą dieną liko koridoriuje kartu su kitais nuteistaisiais, registratoriaus nenaudojo kai pareiškėją į 414-ąją patalpą vedė jo kolega V. R.. Telefono suradimą spintoje matė liudytojai V. R., L. M., G. S., kurie teismo posėdyje patvirtino šias aplinkybes. Taip pat pareiškėjo nepaklusimą Drausmės komisijos vadovui, patvirtina komisijos teikimas (b. l. 20). Todėl atsakovo surinkti įrodymai aiškiai patvirtina pareiškėjo padarytą pažeidimą, jo teiginiai nesudaro pagrindo abejoti byloje pateiktais tarnybiniais pranešimais, liudytojų paaiškinimais. Taip pat pareiškėjo padarytam pažeidimui įtakos neturi aplinkybė, kad nebuvo paimti telefono pirštų antspaudai, nes byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent pareiškėjas turėjo su savimi mobilaus ryšio telefoną (t .y. daiktą kuris nepatenka į leidžiamų maisto produktų, būtiniausiu reikmenų ir kitų daiktų sąrašą) ir ištraukęs jį iš kišenės įmetė į bendro naudojimo spintą.

14. LVAT laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

15. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas Nr. 28-550(1), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda (15 parų kamerų tipo patalpose), yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išanalizavus faktinės aplinkybes, pareiškėjo argumentus, surinktus įrodymus, todėl pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas (mobilaus telefono turėjimas) tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus visas pažeidimo padarymo aplinkybes, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.).

16. Teismui pripažinus, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas Nr. 28-550(1) yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 2S-6015, nes Kalėjimų departamentas, pareiškėjo skundą nagrinėjo kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija.

17. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiJolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas