Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam V. B. ir nukentėjusiajai L. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2016-01-03 apie 23 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, vieną kartą spyrė buvusiai sutuoktinei L. B. į kairę ranką, taip jai padarydamas kairės plaštakos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu kartu gyvenančiai buvusiai savo šeimos narei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016-01-03 jis grįžo namo, persirengė ir ieškojo savo kompaktinių diskų. Paprašė savo buvusios sutuoktinės L. B., su kuria jie gyvena bendrame bute, tačiau atskiruose kambariuose, paieškoti jų ten, kur jie turėjo būti, tačiau ji, net neužėjusi į kambarį, pažiūrėjo į sekciją ir pasakė, kad jų ten nebuvo. Tada jis pasakė, kad spintoje turi būti jo juodas paltas, kadangi kaltinamojo spintoje jo nebuvo, o jis jo nepametęs. Kambaryje gulėjo uošvienė ir jis atsisėdo šalia jos ir paklausė, kaip jos sveikata, o L. B. pradėjo isterikuoti, „biesintis“, kad jis išeitų, pradėjo ant jo pulti. Jis atsigulė ant lovos krašto, kad buvusi sutuoktinė jo neišprovokuotų ją pastumti ir nepultų nagais, sakė jai atstoti. Ji sakė jam išeiti, tampė už kojų. Jis atsigulė ant nugaros, sakė, kad ją nufotografuos, išsitraukė mobilųjį telefoną ir, kol jį atrakino, L. B. išėjo iš kambario ir išjungė šviesą. Tada ir jis išėjo į savo kambarį. Jokio fizinio kontakto su L. B. nebuvo, jis neleido jai jo pulti, atsigulė ant nugaros, o su kojomis davė, sakydamas jai nuo jo atstoti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. ir 4 d., byloje esantiems įrodymams patikrinti, perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad jis su sutuoktine L. B. gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis butas yra jų bendra nuosavybė, kadangi jį įsigijo jau būdami santuokoje. Šiame bute jie gyvena dviese skirtinguose kambariuose. 2016-01-03 vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis grįžo namo, buvo neblaivus, ir buvusios sutuoktinės paklausė, gal jos kambaryje sekcijoje buvo jo kompaktiniai diskai, sudėti į vieną voką, kadangi jie jam buvo reikalingi darbui. Ji pasakė, kad sekcijoje kompaktinių diskų nėra. Nukentėjusiosios kambaryje tuo metu buvo ir jo anyta J. K. ir visa tai matė bei girdėjo. Kadangi kaltinamasis norėjo su anyta pasikalbėti, atsisėdo ant lovos L. B. kambaryje. Tada L. B. pradėjo isterikuoti, rėkauti. Ką tiksliai ji sakė, neprisimena, pradėjo pirma jam tampyti už kojų. Jis pradėjo nuo jos gintis, ir, nenorėdamas, kad ji nagais apdraskytų jam veidą, atsigulė ant nugaros. Nesileisdamas nutraukiamas nuo lovos jis atitraukinėjo nuo jos rankų savo kojas ir galėjo netyčia jai įspirti. Jokio smūgio tyčia jai nesudavė ir net neužfiksavo jai įspyręs ir, jei netyčia įspyręs, tai kur pataikęs. Patvirtina, kad tyčia L. B. sužaloti jis nenorėjo, nenorėjo jai sukelti jokio fizinio skausmo, tik pats nuo jos gynėsi ir, jeigu gindamasis jai įspyrė, tai buvo netyčia (b. l. 69 – 70). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji pirma pradėjo prie jo eiti, tampė jį už treningo kelnių ir jis galėjo kojomis atsispirti. Po to nukentėjusioji išėjo į virtuvę ar į koridorių, išjungė kambaryje šviesą ir jis išėjo ir savo kambaryje žiūrėjo televizorių. Po kiek laiko atvažiavo policija ir nurodė jį išvedanti į policijos komisariatą dėl to, kad jis įspyrė L. B.. Policijoje jam buvo patikrintas blaivumas. Nuo 2016-01-04 jis su nukentėjusiąja nesišneka, jie gyvena skirtinguose kambariuose, tačiau L. B. jį provokuoja buityje, o su ja kalbant, ji pradeda isterikuoti. Ar nukentėjusioji įvykio vakarą buvo blaivi, jis nežino.

Nukentėjusioji L. B. parodė, kad V. B. yra jos buvęs sutuoktinis, kartu išgyveno santuokoje beveik 30 metų. 2015-11-07 jų santuoka buvo nutraukta oficialiai, tačiau kartu jie negyveno jau tris metus. Ji su mama gyveno viename kambaryje, o kaltinamasis – kitame. 2016-01-03 vakare jis atėjo ir paprašė jos pažiūrėti kompaktinių diskų. Ji atsakė, kad jokių jo daiktų jos kambaryje nebuvo, nes jie visi buvo pernešti į jo kambarį. Tada jis išėjo į savo kambarį, išgėrė, grįžo ir pradėjo kalbėti apie skyrybas, kad jis niekur nepasirašė, nieko nežino ir nėjo į teismą, kai vyko skyrybų byla. Kadangi jai reikėjo anksti keltis, ji paprašė kaltinamojo išeiti, tačiau jis atėjo į jos kambarį ir atsisėdo į fotelį. Ji jam pasakė, kad jis neturi teisės būti jos kambaryje, prašė išeiti, kadangi jai reikėjo anksti keltis. Ji mamą vedė į tualetą, V. B. prišoko padėti, atvedė mamą iki lovos. Po to nukentėjusioji grįžo į kambarį persirengusi ir vėl prašė kaltinamojo išeiti ir leisti jai miegoti, tačiau jis neišėjo, susinervino ir spyrė jai į ranką. Jos pirštai užsivertė, išniro sąnarys, pamėlynavo, ištino. Po to jis greitai išlėkė į savo kambarį, o ji iškvietė policiją. Atvykusi policija pamatė, kad jos ranka buvo ištinusi, iškvietė greitąją, kuri ją apžiūrėjo, tačiau, kadangi buvo naktis, pas medikus į Panemunėje esantį traumatologijos punktą ji nuvažiavo kitą dieną, gavo nedarbingumo pažymą, savaitę negalėjo dirbti. Ji yra siuvėja, jai iki šiol skauda ranką, negali dirbti. Įvykio dieną ji nebuvo vartojusi alkoholio. Po šio įvykio kaltinamasis nutilo, o anksčiau ateidavo viduryje nakties ir ją terorizuodavo, vykdavo psichologinis smurtas, tačiau fizinio smurto nebuvo. Kaltinamasis po šio įvykio susitaikyti ar jos atsiprašyti nebandė.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, V. B. jam yra kažkur matytas, tačiau 2016-01-03 įvykio jis neprisimena, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. ir 4 d., byloje esantiems įrodymams patikrinti, perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Ž. parodė, kad 2016-01-03 apie 23val. jam dirbant radijo šaukiniu 453, iš budėtojo buvo gautas nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini), kur vyras spyrė žmonai į ranką. Atvykus nurodytu adresu, paaiškėjo, kad policiją kvietė L. B., kuri paaiškino, kad šiame bute atskiruose kambariuose ji gyvena su savo buvusiu sutuoktiniu V. B.. 2016-01-03 apie 22.50 val. jos buvęs neblaivus sutuoktinis atėjo į jos kambarį ir, kai ji paprašė jo išeiti, šis pagrasino išmesiąs ją iš buto ir įspyrė jai į ranką. Tai pasakodama L. B. buvo susijaudinusi, verkė, ant jos kairės rankos plaštakos akivaizdžiai matėsi kraujosruva. Bute buvęs V. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Paklausus jo, kodėl spyrė savo buvusiai sutuoktinei, jis atsakė, kad ji viską išsigalvojo (b. l. 36 – 37). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad atvykus jie matė V. B., kuris buvo labai neblaivus, neaiškiai kalbėjo. Kiek suprato, nukentėjusioji verkė ir buvo susijaudinusi dėl to, kad V. B. ne pirmą kartą atėjo į jos kambarį ir grasino ją ir jos motiną išmesti iš buto. Ji buvo akivaizdžiai susijaudinusi ir akivaizdžiai matėsi kraujosruva ant jos rankos.

Motyvuojamoji dalis

2016-01-03 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad pareiškėja L. B. nurodė, kad 2016-01-03 apie 23 val. tarp jos ir buvusio sutuoktinio V. B. kilo konfliktas, kurio metu jis vieną kartą spyrė jai į ranką ir pataikė į plaštaką, sukeldamas jai fizinį skausmą. Buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti Ba(duomenys neskelbtini), kuri užfiksuota pateiktoje fotolentelėje, taip pat joje užfiksuota nukentėjusiosios kairė ranka (b. l. 4 – 7).

2016-01-03 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas nukentėjusiajai padarytas sužalojimas kairės rankos plaštakoje. V. B. nurodė, kad buvusi žmona viską išsigalvojo (b. l. 8 -11).

ROIK (duomenys neskelbtini) duomenimis įvykis registruotas 2016-01-03 22. 57 val., pareiškėja L. B. nurodė, kad atėjęs neblaivus buvęs sutuoktinis V. B. prašomas neišeina, spyrė pranešėjai į ranką, policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą laikas 23.09 val. (b. l. 12).

2016-01-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G7/2016(02) patvirtina, kad L. B. konstatuotas kairės rankos plaštakos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį, galėjo būti padarytas 2016-01-03, suduodant smūgius kumščiais, spiriant ar kitu kietu panašaus pobūdžio daiktu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 18).

2016-02-05 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas iš Klaipėdos bendrojo pagalbos centro gautas 2016-02-05 garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 112 paskambinusi moteris verkdama pasakė, kad neblaivus jos buvęs sutuoktinis neišeina iš namų, spardosi, terorizuoja jos mamą, jo paprašius išeiti, spyrė jai į ranką (b. l. 25 – 27).

2016-01-04 00:44:27 val. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 3508 patvirtina, kad V. B. nustatytas 2,55 promilių girtumas (b. l. 65).

Kaltinamasis V. B. savo kaltės dėl nežymaus savo buvusios sutuoktinės sveikatos sutrikdymo nepripažino, teigė prieš ją nevartojęs fizinio smurto, ir, jeigu ir įspyręs jai į ranką, tai tik gindamasis nuo L. B. puolimo, kuri, bandydama jį išstumti iš savo kambario, traukė jį už kojų. Tokiems kaltinamojo parodymams prieštarauja nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios parodymai. Ji iš karto po įvykio paskambino bendrojo pagalbos centro telefonu. Byloje pateiktame apžiūros protokole esanti jos skambučio telefono numeriu 112 garso įrašo stenograma patvirtina, kad ji verkdama atsiliepusiai operatorei nurodė, jog jos buvęs sutuoktinis įspyrė jai į ranką. Byloje esančiais ROIK duomenimis, nukentėjusioji apie įvykį pranešė 22.57 val., o policijos pareigūnams 23.09 val. nuvykus į įvykio vietą ji detaliai papasakojo analogiškas įvykio aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas A. Ž. parodė atvykęs iš karto po įvykio bendravęs su nukentėjusiąja, ji buvo akivaizdžiai susijaudinusi, verkė, ant jos kairės rankos buvo aiškiai matyti kraujosruva, o sulaikytas kaltinamasis neigė savo kaltę, nurodė, kad nukentėjusioji viską išsigalvojo. Šie duomenys užfiksuoti ir byloje esančiuose pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Kaltinamajam konstatuotas 2,55 promilių girtumas, šio fakto neginčija ir pats kaltinamasis, tačiau jis teigia atėjęs į L. B. kambarį, norėdamas surasti jam darbui reikalingus kompaktinius diskus, taip pat pakalbėti su nukentėjusiosios mama, kas, be kita ko atsižvelgiant ir į įvykio laiką – apie 23 val., vertintina kritiškai. Jau po įvykio atvykę policijos pareigūnai matė jį neblaivų, liudytojas A. Ž. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis buvo labai neblaivus, neaiškiai kalbėjo. Tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusioji parodė, kad jie yra išsituokę, abu gyvena tame pačiame jiems abiems bendra nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau atskiruose kambariuose. Iš kaltinamojo duotų parodymų matyti, kad jis akivaizdžiai suprato, kad nukentėjusioji nepageidavo, jog jis būtų jos kambaryje, kadangi turėjo kitą rytą anksti keltis ir norėjo eiti miegoti, tačiau, jo žodžiais tariant, jam nepasišalinus ir nukentėjusiajai pradėjus „isterikuoti“, „biesintis“, kad jis išeitų, vis tiek iš nukentėjusiosios kambario neišėjo. Nelogiška, kad kaltinamasis, kaip asmuo, kuris jautėsi nukentėjusiosios puolamas ir turėjo nuo jos gintis, vis tiek kategoriškai liko nukentėjusiosios kambaryje, net ir turėdamas realią ir nevaržomą galimybę iš jo išeiti. Tai rodo, kad net ir tariamas nukentėjusiosios puolimas jam neatrodė toks pavojingas, nuo kurio jis turėtų gintis, todėl kaltinamojo teiginiai, kad jis nukentėjusiajai įspyrė gindamasis nuo jos puolimo, vertintini kritiškai, kaip jo bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaltinamajam nepadaryti jokie sužalojimai, o nukentėjusiajai specialisto išvadoje konstatuotas sužalojimas atitinka nukentėjusiosios pasakojimo aplinkybes. Kadangi kaltinamieji bute gyveno dviese su nukentėjusiosios motina, kuri, kaip matyti iš bylos medžiagos, savarankiškai negali savimi pasirūpinti, akivaizdu, kad nukentėjusiajai sužalojimas buvo padarytas būtent kaltinamojo veiksmais. Tai, kad sužalojimas buvo akivaizdžiai matomas, patvirtino ir policijos pareigūnas liudytojas A. Ž., į įvykio vietą su kolega nuvykęs per maždaug 9 minutes nuo iškvietimo užregistravimo. Netikėti šiais bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo ir nuosekliais bei išsamiais per visą ikiteisminį tyrimą bei bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį nekitusiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, o kaltinamojo versija nepaneigia jo kaltės dėl nusikaltimo padarymo, todėl vertintina kritiškai, kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis savo veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo buvusiai sutuoktinei, su kuria jis iki šiol gyvena bendrame bute, kas pagal susiformavusią teismų praktiką pripažintina kaip smurtas prieš savo šeimos narį, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais.

Kaltinamasis V. B. neteistas (b. l. 60), administracine tvarka baustas (b. l. 57 - 59), jis dirba, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 62), VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 64). Skiriant bausmę V. B., atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, todėl už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą jam skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su Klaipėdos bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, saugomas prie apžiūros protokolo baudžiamojoje byloje (b. l. 28), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu ir 307 straipsniu,

nusprendė:

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d. ir 2 d. 9 p., paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 65 str. ir 66 str., į bausmės laiką įskaityti V. B. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-01-03 23.20 val. iki 2016-01-04 16.07 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su Klaipėdos bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, saugomą prie apžiūros protokolo baudžiamojoje byloje (b. l. 28), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.