- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- 2-1503/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00164-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Informo“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SV statyba“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Informo“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1064-513/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SV statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Informo“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „SV statyba“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Informo“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 187 945,69 Lt skolos, 4 735,08 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1594 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones 194 274,77 Lt sumai, į kurią įskaitytos ir jau patirtos bylinėjimosi išlaidos, areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, nesant tokio turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, suteikiant teisę atsakovui atsiskaityti tik su ieškovu. Ieškovas nurodo, kad ieškinio suma yra labai didelė ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, atsakovas prievolės nevykdo ilgą laiką, jo finansinė padėtis neaiški, nekilnojamasis turtas įkeistas. Be to, atsakovas su ieškovu atsiskaitydavo nereguliariai, už atsakovą mokėdavo kiti subjektai, kartais fiziniai asmenys, nurodytu buveinės adresu atsakovo rasti nepavyko. Todėl priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Areštavo atsakovui UAB „Informo“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų – 192 680,77 Lt, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau atsakovui leisti atsiskaityti su ieškovu. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimo suma yra didelė, duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra, todėl atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pateikė duomenis, tikėtinai pagrindžiančius ieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų – 192 680,77 Lt (CPK 145 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., 145 str. 2 d.). Nurodė, kad ieškovo prašoma taikyti atsakovo turto arešto suma – 194 274,77 Lt – viršija pareikšto reikalavimo sumą – 192 680,77 Lt, nes į arešto sumą įskaičiuotos ir bylinėjimosi išlaidas, kurios nėra savarankiškas materialinės teisės reikalavimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo ir jį argumentai
Atsakovas UAB „Informo“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti; skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos priteisiant atsakovo naudai, o kitą pusę – valstybės naudai (b.l. 21-25). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Tarp šalių Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. L2-17579-889/2012, kurioje apelianto atžvilgiu taip pat pritaikytos laikinosios apsaugos priemones – areštuotas turtas 188 891,21 Lt sumai. Apeliantas nurodo, kad netikslinga jo atžvilgiu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pačiu pagrindu, nes apelianto turtas jau yra areštuotas, todėl nekyla grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir nepagrįstai apriboja apelianto teises.
2. Dėl nepagrįsto dvigubo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendrai 381 571,98 Lt sumai, apeliantas patirs nuostolius, nes yra trukdoma jo ūkinei veiklai. Apelianto teigimu, dėl dvigubų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jis per metus netenka realios galimybės užsidirbti mažiausiai 7707,23 Lt.
3. Ieškovas nesąžiningai pareiškė reikalavimą dėl dvigubų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto atžvilgiu, todėl veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Apelianto teigimu, dėl to ieškovui turi būti skiriama 20 000 Lt bauda (CPK 95 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „SV statyba “ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį palikti galioti (b.l. 31-35). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Apelianto atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. L2-17579-889/2012 yra panaikintos. Be to, pasikeitė reikalavimo dydis, kuris nuo pareiškimo išduoti teismo įsakymą padidėjo, todėl ieškovo pareikšto reikalavimo negalima laikyti tapačiu ir pareikštu du kartus.
2. Apelianto kredito unijos „Memelio taikomoji kasa“ sąskaitos likutis yra 198 865,37 Lt, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad nėra grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui. Ieškovas nurodo, kad tik iš 198 865,37 Lt sąskaitos likučio bus galima patenkinti ieškovo reikalavimus, nes kito turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, antstolis nenustatė. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, iškils reali grėsmė, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas ir bus pažeista ieškovo ir apelianto tarpusavio interesų pusiausvyra bei prarasta galimybė ateityje įvykdyti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
3. Apelianto argumentai dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos ieškovui skyrimo yra nepagrįsti, todėl negali būti tenkinami.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį teigdamas, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Tačiau ši prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Pažymėtina, kad atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, taip pat gali paneigti šią prezumpciją, pateikiant duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio materialinių reikalavimų, kurių suma sudaro 192 680,77 Lt, užtikrinimui pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas laikinųjų apsaugos priemonių rūšis – apelianto nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštus. Kaip pagrindinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvą tiek ieškovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas nurodė didelę ieškinio sumą. Kaip jau minėta, vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t.y. ar apelianto turtinė padėtis yra tokia gera, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui finansinės atskaitomybės ar kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą bei įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturint duomenų apie apeliantui nuosavybės teise priklausantį turtą, negalima spręsti, kad jo turtinė padėtis yra gera ir netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas.
Apelianto argumentas, kad jo atžvilgiu ieškovo reikalavimų užtikrinimui yra pritaikytos dvigubos laikinosios apsaugos priemonės, laikytinas nepagrįstu. Tiek iš Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tiek iš ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2013 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-17579-889/2012 panaikino laikinąsias apsaugos priemones UAB „Informo“ priklausančio turto atžvilgiu areštą 188 891,21 Lt sumai (b.l. 4). Atsižvelgiant į tai, kad minėta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra įsiteisėjusi, todėl apelianto argumentai dėl dvigubai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atmestini.
Kitų argumentų dėl grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo apeliantas teismui nepateikė. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inter alia paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, minimaliomis sąnaudomis (CPK 3 str. 1 d.). Apeliantas, siekdamas išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmiausia turi pareigą nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, paneigiančius teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Taigi, būtent apeliantas, siekdamas įrodyti savo mokumą, ir taip išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2010).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kurie leistų įvertinti jo finansinę padėtį bei paneigti prezumpciją, kad 192 680,77 Lt dydžio ieškinio suma apelianto finansinės padėties atžvilgiu yra didelė (CPK 12 str., 178 str.). Todėl atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantas įrodinėja, kad nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, atmestini kaip neįrodyti ir nepaneigiantys būtinybės jo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12, 144 str. 1 d., 178 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, todėl apelianto argumentai dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui skyrimo, atmestini kaip neįrodyti. Pažymėtina, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, juo labiau, kad ieškovo pareikštas prašymas yra patenkintas. Todėl nesant teisinio pagrindo konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nėra ir pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį bei skirti baudą.
Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka tiek interesų pusiausvyros, tiek ir lygiateisiškumo, ekonomiškumo bei proporcingumo principus. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Uždarosios akcinės bendrovės „Informo“ prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.