Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. T. apeliacinį skundą dėl 2017 m. birželio 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu G. T. buvo nubaustas už tai, kad:2016 m. gegužės 8 d., apie 22.45 val., Šalčininkų r. sav., Skraičionių k., kelyje Šalčininkai -Krakūnai, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17 p. reikalavimus, G. T. vairavo transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas sunkus (2,62 prom.) girtumo laipsnis. Administracinį teisės pažeidimą padarė, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą.2016 m. gegužės 8 d., apie 22.45 val., Šalčininkų r. sav., Skraičionių k., kelyje Šalčininkai-Krakūnai, G. T., vairuodamas transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam VSAT pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.2016 m. gegužės 8 d., apie 22.45 val., Šalčininkų r. sav., Skraičionių k., D. D. namo kieme G. T. nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų ir aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, pastūmė VSAT pareigūną, bandė sukelti muštynes bei pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius.2017 m. birželio 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismas perkvalifikavo G. T. inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir pripažino G. T. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus teismas vertino kritiškai kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės ir konstatavo, kad G. T. kaltė dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų įrodyta byloje surinktais įrodymais. Teismas konstatavo, kad G. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK normas, tačiau atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymą (toliau – ANKPĮĮTĮ) G. T. veikas perkvalifikavo pagal atitinkamas ANK normas.

Apeliacinio skundo argumentai

G. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. birželio 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą, kuriuo G. T. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus numatytus ANK 426 straipsnio 4 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje bei administracinio nusižengimo teiseną dėl šių administracinių nusižengimų nutraukti.Apeliantas skunde nurodė, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kadangi jie prieštarauja administracinio nusižengimo medžiagoje esamiems įrodymams bei suformuotai teismų praktikai. Administracinio nusižengimo medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl G. T. ankstesni pažeidimai bei administracinės nuobaudos buvo paskirtos iki naujo ANK įsigaliojimo, todėl šiuo atveju turėtų būti laikomasi ATPK teisės normų.Iš administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad 2010 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutarimu Nr.A2.6.-6150-865/2010 G. T. pripažintas padaręs ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą ir jam skirta 1332 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 48 mėnesių laikotarpiui. Šis nutarimas buvo apskųstas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą paliko galioti ir nuobaudos nepakeitė. Be to, 2010 m. lapkričio 4 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu Nr.A2.6.-657-419/2010 G. T. pripažintas padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje ir jam skirta 579 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesių laikotarpiui.Apeliantas pabrėžia, jog pagal ATPK 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir atkreipia dėmesį, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių nuo priėmimo dienos termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra suėjęs dvejų metų terminas, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl G. T. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, turėjo nustatyti ar nėra suėję baudos vykdymo senaties terminai. Pirmos instancijos teismo sprendimas nėra motyvuotas ar pagrįstas įrodymais, kurie patvirtintų, kad pastaruosius dvejus metus buvo iš esmės vykdomi realūs vykdomieji veiksmai siekiant išieškoti paskirtas baudas. Taip pat nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais.Apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai D. D. ir E. N. parodymus vertino kritiškai. Šie liudytojai patvirtino, kad automobilį vairavo ne G. T., o E. N., kuris apklausos metu prisipažino vairavęs automobilį. Teismas nepagrįstai teikė pirmenybę VSAT pareigūnų parodymams, kurie prieštarauja prie administracinės teisės pažeidimo bylos prijungtai vaizdo medžiagai. Ištyrus vaizdo medžiagą matyti, kad vaizdo filmavimas vyko nuosekliai, tačiau joje nėra užfiksuotas asmuo įvykio dieną vairavęs automobilį BMW 318D, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Vaizdo kameroje esantis įrašas yra laikytinas objektyviausiu įrodymu, kai tuo tarpu VSAT pareigūnų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Teismas, negalėdamas pagrįsti, jog automobilį vairavo G. T., savo sprendimą grindė spėlionėmis. Aplinkybę, kad pareigūnai negalėjo pastoviai persekioti pažeidėjo automobilio ir pastarasis buvo dingęs jiems iš akiračio, pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, jog automobilyje įrengta stacionari kamera, o pasienio pareigūnai galėjo matyti vaizdą esanti periferijoje. Tačiau tokios teismo išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams – planui schemai, kuri buvo pateikta ir prijungta prie administracinės teisės pažeidimo bylos bei pačių pareigūnų parodymams, kuriuose pastarieji patvirtino, jog kelio ruožas, buvo vingiuotas ir aplinkui augo krūmai bei medžiai. Pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pagal kurias įrodymų vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė (toliau – pareiškėjas) prašo 2017 m. birželio 29 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir G. T. skundo netenkinti. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bei įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir priimtas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas.Nurodo, kad nesutinka su G. T. skundo teiginiais. Apeliantas savo skunde iš esmės tik cituoja teisės aktų nuostatas, klaidingai pateikia faktinius duomenis, kartoja teisminio nagrinėjimo metu išsakytus teiginius ir nepateikia jokių papildomų įrodymų dėl nagrinėjamo įvykio. Nagrinėjamu atveju nekilo jokių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto G. T. veiksmų kvalifikavimo bei jo kaltės, visi neaiškumai buvo pašalinti teismo posėdžio metu, o apeliantas neteisingai interpretavo ir pateikė nustatytas faktines aplinkybes. Pirmos instancijos teisme apklausti VSAT Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnai A. B. ir K. M. parodė, kad buvo stabdomas link Dieveniškių važiuojantis „BMW“ automobilis, automobiliui nesustojus buvo įjungti mėlynos spalvos švyturėliai, buvo rodomas signalas sustoti, o automobiliui nesustojus buvo pradėtas jo persekiojimas. Abu pareigūnai vienareikšmiškai nurodė, kad minėtas automobilis nebuvo dingęs iš jų akiračio, pareigūnai visą laiką matė šį automobilį, nes važiavo maždaug 30 m atstumu. Automobilis užsuko į D. D. kiemą ir iš vairuotojo pusės išlipo vienas asmuo, kuris nubėgo prie sodybos durų. Pareigūnai patvirtino, jog automobilyje buvo tik G. T..Apeliantas savo skunde ginčija aplinkybę, kad teismas priimdamas nutarimą atsižvelgė tik į VSAT pareigūnų parodymus, o pareiškėjo iškviestų liudytojų D. D. ir E. N. parodymus vertino kritiškai. Pareiškėjas pažymi, kad minėti liudytojai yra G. T. draugai, kurie gyvena tame pačiame kaime ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Šie liudytojai yra neigiamai charakterizuojami, nes D. D. atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas dėl šio įvykio metu įvykdyto pasipriešinimo VSAT pareigūnams, o E. N. per metus buvo 20 kartų baustas administracine tvarka. Pareiškėjas mano, kad teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes pagrįstai minėtų liudytojų parodymus vertino kritiškai ir vadovavosi VSAT pareigūnų parodymais, kurie tarpusavyje sutampa, vienas kitą papildo bei yra patvirtini byloje esančiais duomenimis.

Apeliacinis skundas atmestinas, Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas administracinio nusižengimo medžiagoje esančiais įrodymais bei atitinka įstatymus. Apeliantas neteisus interpretuodamas nuostatas, reglamentuojančias nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymo senatį. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Šis 3 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo nutarimo priėmimo dienos iki jo perdavimo vykdyti kompetentingai institucijai dienos. Nutarimą perdavus vykdyti laiku jis turi būti pilnai įvykdytas. Teisėje yra žinomas principas, kad teismų sprendimai turi būti įvykdyti ir kitokių nuostatų įstatymuose nėra. Pats apeliantas nenurodo jokių ATPK ar ANK nuostatų, kurios leistų nevykdyti teismo paskirtos nuobaudos dėl senaties. Apeliantas neteisingai interpretuoja Lietuvos Respublikos BK 96 straipsnio nuostatas, o naudodamasis BK 96 straipsnio 1 dalimi nepasinaudoja BK 96 straipsnio 2 dalimi. Be to, nurodydamas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką apeliantas nenurodė, kokį įstatymą aiškinant išvystyta ši teismų praktika. Apeliantas teisus teigdamas, kad pagal BK 96 straipsnio 1 dalį apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Tačiau BK 96 straipsnio 2 dalis nurodo, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Taigi, tai yra nuostata, analogiška ATPK 308 straipsnio 1 daliai, tik sunkinanti asmens padėtį, nes nustato ilgesnį – 2 metų, terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki jo vykdymo pradžios. Ji jokiu būdu nereiškia, kad per 2 metus neįvykdžius teismo sprendimo jis toliau neturi būti vykdomas. Pradėjus vykdyti nuosprendį galioja tas pats minėtas teisinis principas, kad teismo sprendimai turi būti įvykdyti. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad BK 96 straipsnio 1 dalies nuostatos yra švelnesnės nei ATPK 308 straipsnio 1 dalies nuostatos. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ATPK 308 straipsnio terminas yra praleistas. Savo skunde apeliantas remiasi BK 96 straipsnio 3 dalimi, kuri sako, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Ši nuostata iš dalies paaiškina BK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką ir nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės bei nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Kaip matyti, nevengimas atlikti paskirtos bausmės yra tik viena apkaltinamojo nuosprendžio nevykdymo dėl senaties sąlygų. Kita sąlyga – nuteistasis nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Šios sąlygos taikymas yra paaiškintas BK 96 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo. Visos BK 96 straipsnio nuostatos sudaro vieną sistemą ir šio straipsnio taikymo atvejų reikia taikyti visas nuostatas, o ne pasirinkti norimas. Todėl reikia nustatyti, ar asmuo, po to, kai buvo nubaustas ginčijama bausme (nuobauda) dar buvo baudžiamas.Iš išrašo iš administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad G. T. buvo daug kartų baustas administracine tvarka. Po apeliaciniame skunde minimos 2010 m. lapkričio 4 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu byloje Nr.A2.6.-657-419/2010 paskirtos nuobaudos G. T. (be nagrinėjamo įvykio) buvo baustas 7 kartus, paskutinį kartą 2016 m. balandžio 19 d. VSAT prie LR VRM nutarimu dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 205 straipsnio 2 dalyje. Todėl šiuo atveju, net jei reikėtų taikyti apelianto prašomas BK 96 straipsnio nuostatas, matyti, kad nuosprendžio vykdymo senaties terminai nėra pasibaigę. Kaip vieną iš nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties sąlygų apeliantas nurodo tai, kad vykdymo laikotarpiu turi būti suėjęs dvejų metų terminas, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Tačiau apeliantas nenurodė, kokiu įstatymu remdamasis nurodo tokią sąlygą. Tokios sąlygos nėra nei Lietuvos Respublikos ATPK, nei dabar galiojančiame ANK, nei apelianto prašomame taikyti BK. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų. Teismas pagrįstai rėmėsi VSAT pareigūnų parodymais, byloje esančiais dokumentais ir registratoriaus vaizdo įrašu, nurodė tokio savo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai kritiškai įvertino liudytojų D. D. ir E. N. parodymus ir nurodė tokio sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas irgi visiškai sutinka ir jų nekartoja. Pasirėmęs patikimais įrodymais pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.