Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2022 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių teismo rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 30 (trisdešimt) parų arešto, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausta vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d., arešto bausmę atlikęs, 2022 m. spalio 21 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. 2023 m. lapkričio 19 d., apie 13:10 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,73 prom.), asmeninio konflikto metu, smurtavo prieš savo artimą giminaitį – motiną V. K., tai yra, tyčia jai vieną kartą delnu sudavė į kairį skruostą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. J. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Jo mama V. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Jis gyvena atskirai nuo jos, gyvena patėvio name, (duomenys neskelbtini). Su motina V. dažnai konfliktuoja, nes ji kišasi į jo gyvenimą, jam nuolat aiškina, ką ir kaip daryti, pyksta, kad jis vartoja alkoholį. Jis šeimos neturi, gyvena vienas, nedirba – todėl su draugais ir geria. Jo motinai nepatinka jo draugai, ji galvoja, kad draugai veda jį iš kelio, nors taip nėra. Įtarime nurodyta dieną, tai yra 2023 m. lapkričio 19 d., pas jį iš ryto į namus atėjo draugai, jis su jais gėrė alų ir degtinę. Per pietus paskambino motina, ji suprato, kad jis yra girtas. Telefonu liepė visiems draugams išsinešdinti, pagrasino, kad tuoj pati atvažiuos ir padarys tvarką. Draugai greitai išėjo namo, netrukus prisistatė ir motina. Nežino, kiek buvo tiksliai valandų, galėjo būti 13:10 val., kaip nurodyta įtarime, virtuvėje jis su motina V. pradėjo konfliktuoti. Pripažįsta, kad jis ją išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, o po to, išvestas iš kantrybės, dar delnu sudavė jai per veidą. Tiki, kad dėl to jo motinai tikrai skaudėjo, nes buvo piktas, davė iš visos jėgos. Tada motina išlėkė į lauką ir iškvietė jam policijos pareigūnus. Kaltu prisipažįsta visiškai dėl nusikaltimo padarymo, nuoširdžiai gailisi. Jo tokius veiksmus įtakojo išgertas didelis kiekis alkoholio. Blaivus su mama sutaria gerai. Jis mamos V. atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, jie pasikalbėjo. Mama jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Patikslina, kad įvykio metu virtuvėje buvo tik dviese su mama, daugiau niekas įvykio nematė. Neprieštarautų, kad esant galimybei, ikiteisminis tyrimas byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka su paskirta arešto bausme (e. b. l. 100-103).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad ji su sutuoktiniu V. K. gyvena (duomenys neskelbtini), o jos sūnus M. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus M. šeimos neturi, gyvena vienas, dažnai vartoja alkoholį, turi draugų, kurie veda jį iš kelio. Todėl tarp jų su sūnumi M. dėl to ilgą laiką vyksta konfliktai. Ji sūnui M. nori tik gero, liepia negerti, nesivesti draugų, susirasti darbą, tačiau sūnus vis tiek jos neklauso. Todėl su sūnumi konfliktuoja, tačiau iki vakar dienos tie konfliktai būdavo tik žodiniai. Vakar, 2023 m. lapkričio 19 d. per pietus, jai būnant namuose su svečiais, ji paskambino sūnui M., patikrinti, ar jis ir vėl negeria, nes pirmadienį turėjo eiti į seniūniją, atidirbti viešuosius darbus. Iš kalbos iš karto suprato, kad sūnus M. ir vėl geria, pas jį namuose draugų kompanija. Paprašė kaimyno, kad nuvežtų iki sūnaus M.. Jis gyvena už 15 km nuo jų namų. Kuomet atvažiavo, sūnaus M. draugų nebuvo. Jie suprato, kad ji atvažiuoja, todėl išėjo. Jai tik įėjus į namus, virtuvę, sūnus M. iš karto pradėjo agresyviai elgtis, pradėjo ją plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Sūnus turbūt pyko, kad ji nutraukė gėrimus su draugais. Tada sūnus M. priėjęs prie jos, vieną kartą iš jėgos delnu sudavė jai į kairį skruostą. Dėl to tikrai ji juto fizinį skausmą, visas žandas užkaito. Skausmą vertina 5 balais iš dešimt. Pamačiusi, kad sūnus M. visiškai nesivaldo, bijodama, kad daugiau jos nemuštų, išbėgo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus. Patikslina, kad įvykio metu virtuvėje buvo tik dviese, daugiau įvykio niekas nematė. Kaimynas sėdėjo savo automobilyje, vyras buvo kieme, į vidų nėjo. Pas med. ekspertų nevyks, šiuo metu paraudimo jau nėra ant skruosto, nepageidauja, kad būtų atliktas tyrimas dėl sužalojimo. Turtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia. Papildo, kad sūnus M. jos atsiprašė, gailėjosi taip pasielgęs, paaiškino, kad dėl visko kaltas alkoholis. Ji sūnui M. atleido, pretenzijų neturi, nori, kad ikiteisminis tyrimas kuo greičiau būtų užbaigtas (e. b. l. 62-65).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (e. b. l. 35-37, 38-45).

2023 m. lapkričio 19 d. asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad paprašius nukentėjusios V. K. nurodyti skaudamas vietas, ši nurodė kairįjį skruostą. Vizualiai apžiūrint nukentėjusios kairės pusės skruostą jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė (e. b. l. 1-3, 32-34).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Inkriminuojant fizinio skausmo sukėlimą kvalifikuojantį artimojo giminaičio ar šeimos nario požymį, vadovaujamasi BK 248 straipsnyje pateiktu sąvokų išaiškinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-699/2015, 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K-525/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia vieną kartą delnu sudavė į kairį skruostą artimam giminaičiui – mamai, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą, todėl kaltinamojo M. J. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 30 parų arešto bausmę. Į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – 1 parą.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (e. b. l. 96-99).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, būdamas neblaivus, teistas (e. b. l. 122-130), administracinių nusižengimų teisena nebaustas (e. b. l. 131-132), nedirbantis (e. b. l. 133-134), registruotas Užimtumo tarnyboje (e. b. l. 135), sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bei prokuroro siūlytą 45 parų arešto bausmę. Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

M. J. arešto bausme baudžiamas ne pirmą kartą, todėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo klausimas nespręstinas.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 19 d. 13 val. 30 min. iki 2023 m. lapkričio 20 d. 11 val. 32 min. (e. b. l. 17-20, 111-113) – viena para, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 118-121) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 1 papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 19 d. 13 val. 30 min. iki 2023 m. lapkričio 20 d. 11 val. 32 min. – vieną parą, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai, laikyti, kad kaltinamasis atliko vieną arešto parą.

M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti M. J., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalį jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kai suėmimas nevykdomas, privalo pats atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai 76286, tel. 8 414 35502) darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.