Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. T-1579-548/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-26
Bylos Nr.
T-1579-548/2023
Teisminio proceso Nr.
1-59-1-00301-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
M. K.
Kategorijos
Byla Nr. T-1579-548/2023
Teisminio proceso Nr. 1-59-1-00301-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 26 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 6 mėnesių 15 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. gegužės 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė (įskaityti į atliktą bausmę kardomosios priemonės – suėmimo terminą – 6 mėnesius 1 dieną).

Bausmės pradžia – 2012 m. gegužės 28 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 27 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dvidešimt septynis kartus skatintas, anksčiau įkalinimo įstaigoje dirbo, tačiau šiuo metu nedirba, turi sveikatos problemų bei yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su kitais asmenimis, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, M. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog nors M. K. bausmės atlikimo metu nepažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, dvidešimt septynis kartus skatintas, tačiau pagal „OASys“ metodiką M. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Pažymėtina, kad nuteistajam nustatyti nusikalstamą elgesį mažinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y. teigiama darbinė motyvacija; įgytos profesinės kvalifikacijos; neigiamas ankstesnio gyvenimo būdo bei alkoholio vartojimo sukeltų pasekmių vertinimas; reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Tačiau taip pat išlieka ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (nėra objektyvių patvirtinančių gyvenamosios vietos adresą duomenų); turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais bei smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą (laiką leisdavo netinkamoje kompanijoje), piktnaudžiaudavo alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu (ankstesniu); emocijų valdymo problemos, apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, turi labai nekonkrečius tikslus, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek M. K. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad M. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų smurtinių veikų, tame tarpe labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymas), padarymą, nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prieš šių veikų padarymą nuolat smurtaudavo nukentėjusiosios atžvilgiu, buvo baustas administracine tvarka, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad anksčiau nuteistasis neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už brakonieriavimą, įvertinimo metu nurodė, kad baustas buvo du kartus, tačiau tuo pačiu pripažino, kad kitus kartus „tiesiog nebuvo pagautas“. Ankstesniais laikotarpiais teisės pažeidėjas naudojo smurtą prieš savo sugyventinę, vedė asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiu ir šios aplinkybės yra susijusios su jo nusikalstamumu. Teisės pažeidėjui dėl smurtinio elgesio (apsvaigus nuo alkoholio) ne kartą buvo kviesta policija, tačiau net ir žinodamas savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, asmuo buvo linkęs jį menkinti. Dabartinis nusikaltimas įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, tačiau įkalinimo įstaigoje apsvaigimo nuo alkoholio faktų neužfiksuota. Įgyvendindamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistasis 2016 m. dalyvavo Anoniminių alkoholikų atvirame susirinkime, vėliau 2019 m. išklausė Alkoholio vartojimo prevencinių užsiėmimų ciklą. Galima teigti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio istorijoje stebimos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos ir nors šiuo metu, būdamas struktūruotoje aplinkoje nuteistasis išsako neigiamas alkoholio vartojimo atžvilgiu, tačiau vartojimas kaip rizikos veiksnys išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti vėl aktyvintas. Savivertė vidutiniška, geba įvardint tas savybes, kurių savyje nemėgsta, tačiau stokoja kritiškumo tiek savo, tiek savo veiksmų atžvilgiu. Nors ir neišsako nerimo dėl bausmės atlikimo, tačiau turi tam tikrų intraverto bruožų. Apibendrinant galima teigti, kad emocinės gerovės ypatumai yra iš dalies susiję su nusikalstamo elgesio raiška (destruktyvus elgesys nukreipiamas į kitus asmenis). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis kalbėdamas apie nusikalstamą veiką tvirtina, kad jo veiksmai ir elgesys yra „tik reakcija“ į aplinkos stimuliaciją. Siekdamas, kad kiti paklustų, naudojo smurtą ir tą darė ne vieną kartą. Bausmės atlikimo metu nėra baustas už fizinio ir psichinio smurto naudojimą. Neigia, kad turi kokių nors neišsprendžiamų problemų, yra linkęs kaltinti kitus asmenis arba aplinką dėl savo nemalonios esamos padėties. Pripažįsta, kad dažnai neapgalvodavo savo veiksmų pasekmių. Apie savo tikslus kalba nepakankamai konkrečiai. Sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau vis tiek yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Iš dalies supranta alkoholio vartojimo sukelto elgesio problemą savo gyvenime, bet nėra linkęs ypatingai gilintis į tai. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, M. K. neatliktos bausmės dalis (2 metai 6 mėnesiai 15 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis M. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis