Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2071-1109/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
1-2071-1109/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11342-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
J. A.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-2071-1109/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11342-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.14.10.3; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui,kaltinamajam J. A., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, Gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) 2009 m. balandžio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikaltimai), laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

2) 2009 m. gegužės 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) 2009 m. liepos 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 2 dalį galutine, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, su 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme;

4) 2009 m. rugsėjo 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, galutine, su 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme;

5) 2010 m. kovo 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis subendrinta su 2009 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;

6) 2010 m. liepos 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį galutine, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi subendrinta su 2009 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, areštu 45 paroms;

7) 2011 m. gegužės 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį galutine, su 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausme;

8) 2011 m. rugsėjo 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du nusikaltimai), BK 180 straipsnio 1 dalį galutine, subendrinta su 2011 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

9) 2017 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) 2019 m. birželio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (2 nusikaltimai), subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas trejiems metams, 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti bausmę,

11) 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme; 2019 m birželio 26 d. ir 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiais paskirtų bausmių neatlikęs, suimtas kitoje byloje;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

J. A. sugadino svetimą nedidelės vertės turtą: 2020 m. kovo 9 d. apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini), bandydamas pasišalinti iš parduotuvės, sugadino užblokuotų durų slankiojamos dalies abiejų pusių bėgelius, variklio dirželį, elektrinę hidraulinę durų pavarą, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 230 eurų vertės žalą.

Šiais veiksmais J. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.

Įrodymai

Kaltinamasis J. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, tikslios datos nepamena, galimai 2020 m. kovo 9 d. vakare išeidamas iš parduotuvės (duomenys neskelbtini)“ ir turėdamas su savimi prekių, už kurias buvo neatsiskaitęs, norėdamas pasišalinti iš parduotuvės, rankomis bandė atidaryti automatines slankiojančias duris. Persistengė. Duris bandė atidaryti rankomis stumdamas, tačiau nepavyko. Kai durų nepavyko atidaryti, stovėjo ir laukė, kol priėjo apsaugos darbuotojas, kuris pasakė, kad jis apsivogęs ir už tai jį sulaikė. Tada kartu nuėjo į kambariuką, kur vėliau apsaugos darbuotojas pasakė, kad neina atidaryti durų. Jis durų sugadinti nesiekė. Tyčinės kaltės dėl to nepripažįsta. Suvokia, kad jėga bandant atidaryti duris, kurios reguliuojamos automatiškai, jos gali būti sugadinamos, tačiau šį kartą apie tai nepagalvojo. Pripažįsta, kad savo veiksmais padarė žalos parduotuvei.

Kaltinamajam pareiškus, kad jis savo kaltę pripažįsta, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodo kaltinamojo parodymai ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kad (duomenys neskelbtini), dirbant apsaugos darbuotoju per vaizdo stebėjimo kameras prekybos centro viduje pastebėjo įtratinai besielgiantį asmenį. Norėdamas įsitikinti ar asmuo neįvykdė vagystės, 2020 m. kovo 9 d. 21.20 val. šį asmenį išeinantį iš prekybos centro bandė sustabdyti užrakindamas paradines duris. Tada asmuo jėga bandė jas atidaryti ir tokiais savo veiksmais sugadino slankiojančias duris. Asmuo buvo sulaikytas ir perduotas policijos pareigūnams. Atvykusiems policijos pareigūnams asmuo save pasivadino J. A.. Policijos pareigūnai J. A. surašė administracinių nusižengimų protokolą dėl pavogtų prekių. Bandant išlaužti užblokuotas duris buvo sugadinti durų slankiojamos dalies abiejų pusių bėgeliai, nutrauktas variklio dirželis, sugadinta elektrinė hidraulinė durų pavara. Tuo padarytas (duomenys neskelbtini) 230 eurų nuostolis. Durys šiuo metu suremontuotos, tvarkymo darbus atliko meistrai, tačiau sąskaitos yra išrašytos bendros už visus prekybos centre (duomenys neskelbtini) atliktus remonto darbus, todėl sąskaitoje neatsispindi padarytų darbų būtent dėl šių durų suma, dėl šios priežasties ji nėra pateikiama. Civilinio ieškinio šioje byloje UAB (duomenys neskelbtini) neteiks (1t., b. l. 8–11, 60–63).

Iš 2020 m. kovo 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apsaugos darbuotojas V. S. pranešė apie tai, kad 2020 m. kovo 9 d. 21.20 val. iš (duomenys neskelbtini) pasišalinti mėginęs pažeidėjas sugadino varstomas paradines duris. Turtas draustas, teritorija yra stebima vaizdo kameromis. Apie nuostolio dydį (duomenys neskelbtini) informuos papildomai. Užfiksuoti liudytojo V. S. parodymai (1 t., b. l. 8–11).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m kovo 18 d. pareiškimo matyti, kad 2020 m kovo 9 d. sulaikant J. A., kuris norėjo iš prekybos centro pasišalinti ir pasisavinti prekes, sugadino užblokuotas lauko duris, buvo sugadintas slankiojamos dalies abiejų pusių bėgeliai, nutrauktas variklio dirželis, sugadinta hidraulinė durų pavara. Dėl to patirtas 230 eurų nuostolis. (1 t., b. l. 50).

Iš 2020 m. kovo 18 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2020 m. kovo 9 d. V. S. pareiškimo ir UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 18 d. pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 1).

Iš 2020 m. kovo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – prekybos centras, esantis (duomenys neskelbtini), įėjimo durys. Apžiūros metu ant durų vidinių pusių, ties viduriu daktiloskopiniais milteliais išryškinti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant dviejų daktiloskopinių plokštelių, supakuoti į voką. (1 t., b. l. b. l. 16–18).

Iš 2020 m. kovo 19 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota kaip apie 21 val. J. A., ignoruodamas apsaugos darbuotojo kvietimą, praeiną pro jį link išėjimo durų. Atsidarius pirmoms išėjimo durims, kaltinamasis pro jas praeina link antrų išėjimo durų, kurios neatsidaro. Iš pradžių kaltinamasis kaire ranka bando atidaryti vieną durų dalį, o nepavykus to padaryti, abiem rankomis laikydamas kitą durų dalį ir siūbuodamas savo kūno svoriu bando atidaryti kitą durų dalį. Durys šiek tiek prasiveria. Nepavykus atidaryti durų kaltinamasis lieka stovėti prie jų (b. l. 69–70).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. A. tyčia sugadinus svetimą nedidelės vertės turtą pasitvirtino.

Pagal BK 187 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą nedidelės vertės turtą.

Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę tyčia sugadinus svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, nedidelės vertės turtą patvirtina paties kaltinamojo parodymai, liudytojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose užfiksuoti duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Visi aukščiau išdėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltės įrodymais.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, jog su savimi turėdamas prekių, už kurias neatsiskaitė, siekdamas pasišalinti iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 9 d. vakare apie 21.20 val. jėga bandė atidaryti automatines slankiojančias išėjimo duris. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo apsaugos darbuotojo V. S. parodymai bei pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytos aplinkybės, o taip pat ir vaizdo stebėjimo kamerų įrašai.

Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jam dirbant apsaugos darbuotoju 2020 m. kovo 9 d. vakare apie 21 val. bandant sustabdyti galimai apsivogusį asmenį, kaip vėliau paaiškėjo J. A., buvo užblokuotos išėjimo durys, tačiau asmuo, ketindamas pasišalinti, bandė jėga jas atidaryti. Dėl tokių veiksmų durys buvo sugadintos – nebeatsidarinėjo, nes buvo sugadinti durų slankiojančios dalies bėgeliai, nutrauktas variklio dirželis, sugadinta elektrinė hidraulinė durų pavara. Dėl to UAB (duomenys neskelbtini) padaryta 230 eurų dydžio turtinė žala.

Liudytojo bei kaltinamojo parodymus dėl bandymo jėga atidaryti automatines duris, patvirtina ir vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip J. A., nekreipdamas dėmesio į apsaugos darbuotojo kvietimą, praeina pro jį link išėjimo durų. Praėjus pro pirmas duris, sustoja ties antromis durimis, kurios, matyti, kad yra uždarytos, ir jėga bando jas atidaryti – iš pradžių įsirėžęs visu kūnu į grindis stumia vieną durų dalį kaire ranka, po to abiem rankomis paėmęs kitos durų dalies kraštą siūbuodamas visu kūnu bando jas patraukti į kitą pusę ir taip atidaryti, tačiau durys neatsidaro, prasiveria tik nedidelis plyšys.

UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 18 d. pareiškimu, liudytojo V. S. parodymais nustatyta ir įrodyta, jog dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo sugadintos slankiojančios durys – sugadinti durų slankiojančios dalies bėgeliai, nutrauktas variklio dirželis, sugadinta elektrinė hidraulinė durų pavara, dėl durų remonto UAB (duomenys neskelbtini) turėjo 230 eurų išlaidų, kai durų bendra vertė 3800 eurų.

Visa tai patvirtina, jog durys buvo sugadintos dėl kaltinamojo veiksmų – bandymo jėga jas atidaryti, todėl jo veiksmai – automatiškai atsidarančių durų stūmimas jėga, kai jos uždarytos, tiesiogiai susijęs priežastiniu ryšiu su pasekmėmis – durų sugadinimu ir dėl to atsiradusia žala UAB (duomenys neskelbtini).

BK 190 straipsnyje nustatyta, jog turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 5 MGL (250 eurų). Kaip nurodyta aukščiau, nustatyta, jog kaltinamojo veiksmais sugadinta UAB (duomenys neskelbtini) turto už 230 eurų ir tai atitinka BK 187 straipsnio 4 dalyje numatytą nedidelės vertės turto požymį.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo neabejotinai suvokė, kad jėga bandydamas paveikti automatiškai reguliuojamą daiktą, gali jį sugadinti, be to, atlikdamas aktyvius fizinės jėgos veiksmus suvokė, kad daiktą gali sugadinti ir nors to nenorėjo, tikslo sugadinti duris neturėjo, tačiau savo veiksmais leido tokioms pasekmėms kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Apibendrinant konstatuojama, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad J. A. 2020 m. kovo 9 d. apie 21.20 val. UAB (duomenys neskelbtini) tyčia, bandydamas pasišalinti iš parduotuvės, sugadino užblokuotų durų slankiojamos dalies abiejų pusių bėgelius, variklio dirželį, elektrinę hidraulinę durų pavarą, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) 230 eurų vertės žalą.

Kaltinamojo veikoje nustatyti ir įrodyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio svetimo nedidelės vertės turto sugadinimo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 187 straipsnio 4 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvė apribojimo arba arešto bausmes.

J. A. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nedirbo, realaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare negydytas, nesilankė (b. l. 170), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje nuo (duomenys neskelbtini) lankosi pagal probacijos skyriaus nukreipimą (b. l. 169), specialisto išvadoje konstatuota, jog skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 175).

Vertinant kaltinamojo pavojingumą taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis baustas administracine tvarka, anksčiau teistas 11 kartų, daugiausia už vagystes, ne kartą buvo skirta ir reali laivės atėmimo bausmė. Pažymėtina, jog šią nusikalstamą veiką jis padarė siekdamas nuslėpti ir išvengti atsakomybės už kitą neteisėtą veikimą – smulkiąją turto vagystę iš tos pačios parduotuvės, už ką buvo nubaustas administracine tvarka. Be to, šią naują nusikalstamą veiką bei administracinį nusižengimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. 2020 m. rugsėjo 2 d. įsiteisėjusia nutartimi už probacijos sąlygų pažeidimą J. A. buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Visa tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir rodo, jog toks nusikalstamas kaltinamojo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, o susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška ir jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus bei nusikaltimus, todėl jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas 30 parų. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, J. A. kaltu prisipažino, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio nuostatomis, mažintina 1/3 ir J. A. skiriama sumažinta bausmė – 20 parų arešto.

Kadangi kaltinamojo nusikalstama veika padaryta prieš priimant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendį, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, subendrinama su 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, visiškai jas sudedant, ir paskiriant subendrintą bausmę – 50 parų arešto. Ši bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies1 punkto a papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimą (50 dienų), vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, subendrinama su 2019 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta neatlikta laisvės atėmimo bausme, visiškai jas sudedant, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui 20 (dvidešimčiai) dienų. Visiško bausmių sudėjimo būdas pasirinktas atsižvelgiant į neigiamai charakterizuojamą kaltinamojo asmenybę, polinkį nepaistyti visuomenėje priimtinų gyvenimo taisyklių ir pažeidinėti įstatymus, o taip pat siekiant užtikrinti teisingumo, proporcingumo ir bausmės neišvengiamumo principus. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendį.

Dėl proceso išlaidų

2020 m. lapkričio 3 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, atitinkančių 99 eurus ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą suimtam kaltinamajam J. A..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, kadangi kaltinamasis yra suimtas, jo laisvė suvaržyta, todėl teismas ėmėsi priemonių užtikrinti gynėjo dalyvavimą, nes kaltinamasis savo gynėjo nebuvo pasisamdęs. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio, atsižvelgia į tai, kad byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, asmuo kaltinamas baudžiamojo nusižengimo padarymu, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, byla išnagrinėta per vieną posėdį, kuris truko nepilną valandą, be to, kaltinamasis nedirba, duomenų, kad turėtų turto nėra, tačiau yra darbingas ir turės galimybę ateityje atlyginti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamojo valstybės naudai priteisiant 50 eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Kiti klausimai

Kaltinamajam J. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai, esantys byloje (b. l. 55, 68), paliktini saugoti byloje; vokas su dviem daktiloskopinėmis kortelėmis su rankų pėdsakais, perduoti saugoti į Kauno miesto Panemunės PK daiktų saugyklą (b. l. 41–42), sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. A. sumažintą bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, visiškai jas sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – 50 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šią subendrintą arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pakeitus laisvės atėmimu (50 dienų), subendrinti su 2019 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta neatlikta laisvės atėmimo bausme, visiškai jas sudedant, ir paskirti J. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui 20 (dvidešimčiai) dienų.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 3 d. nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Priteisti iš J. A. valstybei 50 (penkiasdešimt) eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus, esančius byloje (b. l. 55, 68), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; voką su dviem daktiloskopinėmis kortelėmis su rankų pėdsakais, perduotus saugoti į Kauno miesto Panemunės PK daiktų saugyklą (b. l. 41–42), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė