Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Zita Gavėnienė Teisėjas Arūnas Nevardauskis 1 S-371-350/2011

2011 m. balandžio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant prokurorei Loretai Simaitytei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs G. K. skundą dėl 2011-03-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė G. K. 2011-03-16 skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-03-10 nutarimo, kuriuo atmestas jo skundas dėl Panevėžio apskrities VPK nusikaltimų tyrimo biuro smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjos R. S. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad prokurorės nutarimas teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti nėra.

G. K. skundžia 2011-03-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, prašo ją, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės bei Panevėžio apskrities VPK nusikaltimų tyrimo biuro smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjos R. S. nutarimus panaikinti. Nurodo, kad teisėjas skundžiama nutartimi įteisina nusikalstamų veikų – genocido, kankinimo ir žalojimo, darymą. Nurodo, kad jis ir kiti suimtieji etapų iš Panevėžio miesto areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių dienomis negauna pietų ir būna nemaitinti, nes į izoliatorių atvežami po pietų laiko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Sutinkamai su BPK 166 str. 1 d. 1 p. viena iš ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadų yra skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis, kada gali būti atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą - kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas

Pareiškėjas skundžiasi, kad suimtieji iš Panevėžio VPK į Šiaulių tardymo izoliatorių etapuojami pietų metu. Iš Panevėžio apskrities VPK areštinės išvežami prieš pietus, o į Šiaulių tardymo izoliatorių nuvežami pasibaigus pietums, todėl suimtieji būna nemaitinti nuo pusryčių iki vakarienės ir tai pareiškėjas vertina kaip kankinimą, žalojimą genocidą suimtųjų atžvilgiu.

Iš teismui pateiktų tikrinant G. K. skundą surinktų duomenų matyti, kad suimtieji Panevėžio apskrities VPK areštinėje maitinami pagal Panevėžio apskrities VPK areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklėse numatytą dienotvarkę, kurioje nurodyta, kad pusryčiai suimtiesiems pateikiami 6-6.45 val., pietūs 12-12.45 val.. Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtieji maitinami pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę, kurioje nurodyta, kad pietūs izoliatoriuje laikomiems asmenims pateikiami nuo 11.30 val. iki 12.30 val. Planiniai etapai iš Panevėžio apskrities VPK areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių išvyksta apie 11-11.30 val., į Šiaulių tardymo izoliatorių etapuojamieji atvyksta 14-15 val.

Iš Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus Areštinės viršininko L. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių dienotvarkę, asmenys išvykstantys iš Panevėžio apskrities VPK areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių neturi galimybės papietauti, nes pietūs dar nebūna prasidėję, o pagal LR teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymo Nr. 1 R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo" 9 skyriaus „Konvojavimo vykdymo tvarka" 98.5 punktą-konvojuojami aprūpinami maisto daviniu tik tada, kada konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) trunka ilgiau kaip 6 val. Kadangi konvojavimas iš areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių trunka tik apie 1 val. 30 min., todėl konvojuojamiesiems maisto davinys neišduodamas.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo" 31 p., asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val.. Tuo tarpu iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pusryčiai Panevėžio apskrities VPK areštinėje pateikiami 6-6.45 val., suimtieji į Šiaulių tardymo izoliatorių atvyksta 14-15 val., tokiu būdu laiko tarpas tarp maitinimų yra ilgesnis nei 6 val.

Pažymėtina, kad suimtų asmenų maitinimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose organizavimo taisyklės, kurių 5 straipsnyje nurodyta, kad kalinamų asmenų maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Iš to seka, kad būtent kalinimo įstaigos administracija turi užtikrinti tinkamą kalinamųjų maitinimą.

Iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad šiuo atveju kyla pagrįstos abejonės dėl tinkamo suimtųjų maitinimo vykdomų etapų metu iš Panevėžio apskrities VPK areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Yra pagrindo manyti, kad neduodant maisto nuo pusryčių iki vakarienės, nepateisinamai pažeidžiamos suimtųjų žmogaus teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei kituose įstatymuose. Taigi būtina nustatyti, ar, organizuojant suimtų asmenų maitinimą už tai atsakingi asmenys tinkamai vykdo savo pareigas, laikosi įstatymų ir kitų jų veiklą reglamentuojančių norminių aktų ir ar šių asmenų veikoje nėra nusikaltimo (pvz. numatyto BK 229 str.) ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Į šiuos klausimus galima atsakyti tik atlikus išsamų pareiškėjo skundo tyrimą.

Kadangi BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, šiuo atveju nėra aiškios, todėl skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis, prokurorės ir ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimai nepagrįsti, todėl naikintini.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panaikinti 2011 m. kovo 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį dėl G. K. skundo ir priimti naują sprendimą:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L.Simaitytės nutarimą dėl Panevėžio apskrities VPK nusikaltimų tyrimo biuro smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjos R. S. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nutartis neskundžiama.