- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- I-1672-484/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06423-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- A. E., G. G., V. K., I. R., R. P., I. S., A. M., R. K., D. Č., D. K., M. B., V. P., S. M., A. V., R. Ž., J. V., E. L., L. G., K. M., D. G., G. D., D. S., D. Ž., D. B., L. J., M. N., E. A., O. O., V. M., G. M., R. E., I. Ž., M. S., G. Č., L. B., A. Z., J. P., S. B., V. T., E. D., V. R., A. P., A. I., L. M., R. I., R. S., E. G., T. P., S. K., D. F., Ž. S., A. D., V. B., R. T., E. K., J. Č., A. K., D. N.
- Atsakovas
- Muitinės kriminalinei tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės kriminalinės tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. E., G. G., V. K., I. R., R. P., I. S., A. M., R. K., D. Č., D. K., I. S., M. B., V. P., S. M., V. K. (V. K.), A. V., R. Ž., V. P. (V. P.), J. V. (J. V.), E. L., L. G., K. M., D. G., G. D., D. S., D. Ž. (D. Ž.), D. B., V. P., L. J., M. N., E. A., R. K., O. O. (O. O.), J. V., V. M., G. M., D. S., R. E., I. Ž., M. S. (M. S.), M. S., A. V. (A. V.), G. Č., L. B., A. Z., J. P., S. B., V. T., E. D., V. R., V. K. (V. K.), A. P., A. I., L. M., R. I. (R. I.), R. S., E. G., T. P., S. K., D. F., Ž. S., A. D., V. B., R. T., E. L., E. K., A. M., S. K., V. R., V. M., J. Č., D. S., A. K., D. N., D. Ž. (D. Ž.) ir A. K. skundą atsakovams Muitinės kriminalinei tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės kriminalinės tarnybos, dėl neišmokėtos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai A. E., G. G., V. K., I. R., R. P., I. S., A. M., R. K., D. Č., D. K., I. S., M. B., V. P., S. M., V. K., A. V., R. Ž., V. P., J. V., E. L., L. G., K. M., D. G., G. D., D. S., D. Ž., D. B., V. P., L. J., M. N., E. A., R. K., O. O., V., V. M., G. M., D. S.. R. E., I. Ž., M. S., M. S., A. V., G. Č., L. B., A. Z., J. P., S. B., V. T., E. D. V. R., V. K., A. P., A. I., L. M., R. I., R. S., E. G., T. P., S. K., D. F., Ž. S., A. D., V. B., R. T., E. L., E. K., A. M., S. K., V. R., V. M., J. Č., D. S., A. K., D. N., D. Ž. ir A. K. (toliau – pareiškėjai) padavė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovių Muitinės kriminalinės tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės kriminalinės tarnybos, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento taikymo nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad jie yra Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, kurių darbo apmokėjimo tvarką nustato Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ). Seimas 2009-04-23 ir 2009-07-17 priėmė VTĮ pakeitimus, kurių pagrindu buvo sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarimu teisinį reguliavimą, kurio pagrindu buvo neproporcingai sumažintas valstybės tarnautojų darbo užmokestis, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.
Nurodė, kad tarnybos metu jie atliko savo, kaip valstybės tarnautojų pareigas, tačiau dėl atsakovo Konstitucijai prieštaraujančiu įstatymu sumažinto pareiginės algos koeficiento, jiems buvo neteisėtai nesumokėtas visas priklausantis daro užmokestis laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01. A. M. kriminalinė tarnyba 2013-10-23 raštu atsisakė sumokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (I t. , b. l. 1-10).
Atsiliepimas
A. M. kriminalinė tarnyba, atstovaujanti ir atsakovui Lietuvos valstybei, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad mokėdama pareiškėjams darbo užmokestį veikė teisėtai, pagal galiojusius teisės aktus. Akcentavo, kad neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmą turi nustatyti įstatymų leidėjas.
Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai daliai reikalavimų praleido Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų senaties terminą (I t., b. l. 92-93).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjų skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjams teisėtai buvo taikomi sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, o dėl Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo taikymo valstybės tarnautojų patirtų praradimų kompensavimo mechaizmą turėtų nustatyti įstatymų leidėjas. Muitinės departamentas taip pat nurodė, kad pareiškėjai daliai reikalavimų yra praleidę Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų senaties terminą, kuris yra naikinamasis (I t., b. l. 98-99).
Proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai yra Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, kurių darbo apmokėjimą reglamtnuoja Tarnybos Lietuvos muitinėje statytas ir VTĮ. Seimui priėmus VTĮ pakeitimus, nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases. Atitinkamai, Muitinės kriminalinė tarnyba, vadovaudamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais, laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-10-01 pareiškėjams mokėjo sumažintą darbo užmokestį. Pareiškėjai, manydami, kad jų teisė gauti teisingą atlygį už atliktą darbą yra pažeista, kreipėsi į teismą ir prašo jiems priteisti visą darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nagrinėjamu atveju prašo taikyti ieškinio senaties terminą, o pareiškėjai nenurodė aplinkybių, dėl kurių jie delsė kreiptis į teismą – ieškinio senaties terminas šioje byloje taikytinas. Pareiškėjai prašo teismo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką nuo 2009-05-01, tačiau į teismą kreipėsi 2013-11-05, t. y. praleidę terminą kreiptis į teismą iki 2010-11-05. Pareiškėjai nepateikė teismui prašymų atnaujinti ieškinio senaties terminą ir objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjų skundo reikalavimai nurodyta apimtimi atmestini (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).
Šioje byloje aktualus Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, kuriuo buvo neproporcingai nustatyti sumažinti pareiginių algų koeficientai, prieštaravo Konstitucijai, taip pat konstatuota, kad, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to valstybei negalint visa apimtimi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų visuomenės nariams, konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja proporcingą dėl tokios padėties patiriamų praradimų paskirstymą visuomenės nariams. Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, be kita ko, nurodė, kad Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijai, iš Konstitucijos 23 str. įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.
Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatų išaiškinimo, kuriame pažymėjo, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia, susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia, konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje A669-602/2016, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatas, padarė išvadą, kad įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja, inter alia, Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014-12-22 nutarime nustatė analogišką įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Todėl teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį 2015-09-01. Grąžinimo įstatymo nuostatos taikomas ir statutiniams valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.
Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Grąžinimo įstatymo nuostatas, daro išvadą, kad pareiškėjų dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – Muitinės kriminalinei tarnybai – Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmo taikymas atitinka ir LVAT formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A668-602/2016, Nr. A669-602/2016, kuriose LVAT nurodė, kad, įstatyme esant nustatytam patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad, galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmui, pareiškėjų reikalavimas priteisti jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjų A. E., G. G., V. K., I. R., R. P., I. S., A. M., R. K., D. Č., D. K., I. S., M. B., V. P., S. M., V. K. (V. K.), A. V., R. Ž., V. P. (V. P.), J. V. (J. V.), E. L., L. G., K. M., D. G., G. D., D. S., D. Ž. (D. Ž.), D. B., V. P., L. J., M. N., E. A., R. K., O. O. (O. O.), J. V., V. M., G. M., D. S., R. E., I. Ž., M. S. (M. S.), M. S., A. V. (A. V.), G. Č., L. B., A. Z., J. P., S. B., V. T., E. D., V. R., V. K. (V. K.), A. P., A. I., L. M., R. I. (R. I.), R. S., E. G., T. P., S. K., D. F., Ž. S., A. D., V. B., R. T., E. L., E. K., A. M., S. K., V. R., V. M., J. Č., D. S., A. K., D. N., D. Ž. (D. Ž.) ir A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.