- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- ATP-52-491/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03199-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. J. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 150 Lt bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 str., apylinkės teismas skyrė Pažeidėjui galutinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 metams.
Pažeidėjas nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 ir 231 punktų reikalavimus, t. y. 2011 m. lapkričio 16 d., apie 8.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš dešiniojo šono ir kliudė stovintį automobilį. Buvo apgadinti abu automobiliai. Pažeidėjas iš įvykio vietos pasišalino. Apylinkės teismas įvertino Pažeidėjo, nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimus, policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, fotonuotraukas bei kitus duomenis apie eismo įvykį. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimus, o ją sunkinančia aplinkybe tai, kad Pažeidėjas metų bėgyje buvo baustas už tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas neigia padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir prašo: skundžiamą nutarimą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti nesant pažeidimo sudėties; panaikinti nuobaudų subendrinimą pagal ATPK 33 str. Jis dėsto teismų praktiką vertinant byloje esančius įrodymus ir nustatant pažeidimo sudėties požymius, pažeidimų padarymo aplinkybes ir nurodo, kad apylinkės teismas neanalizavo byloje esančių įrodymų ir skundžiamame nutarime nenurodė, kokie iš jų patvirtina, kad jis tyčia padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, t. y. kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodyta, kad jis KET pažeidimus padarė 2011-11-16, tačiau tądien eismo įvykio vietoje jis nebuvo. Bylą nagrinėjusi teisėja apie įvykio aplinkybes nieko neklausinėjo, tik paklausė, kaip jis norėtų būti nubaustas už pažeidimus – ar pinigine bauda, ar areštu. Be to, jo vairuojamas automobilis yra daugiau kaip 8 metrų ilgio, 23 metų senumo, pravažiavęs beveik 1000000 km, jis varomas dyzeliniu varikliu, skleidžiančiu nemažą vibraciją ir sukeliančiu didelį išorinį triukšmą, automobilis apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jo vairuojamo automobilio galinio vaizdo veidrodėliai vizualiai dar labiau sumažina ir atitolina vaizdą, jis nebuvo gerai įgudęs vairuoti tokius automobilius, nes teisę vairuoti juos įgijo prieš 3 mėnesius iki eismo įvykio. Pažeidėjas atkreipia dėmesį į tai, kad ant jo vairuoto automobilio nematyti jokių pėdsakų, patvirtinančių, kokia automobilio dalimi jis kliudė kitą automobilį. Taip pat, kliudęs kitą automobilį jis nenuvažiavo iš eismo įvykio vietos, o išlipęs iš savo automobilio ir perėjęs į kitoje gatvės pusėje esančią degalinę, nusipirko kelių naudotojo mokesčio vinjetę. Grįžęs prie savo automobilio jis nei savo, nei apgadinto automobilių neapžiūrėjo, todėl nesuvokdamas, kad apgadino kitą automobilį, jis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo link Pakruojo. Visos šios aplinkybės, Pažeidėjo manymu, patvirtina, kad jis nejuto ir nepastebėjo, jog jo vairuojamas automobilis kliudė kitą automobilį, todėl išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos jis nesistengė išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį, t. y. nepažeidė KET reikalavimų ir nepadarė ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) – nesutinka su apeliaciniu skundu ir mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti ar naikinti nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 127 str. 2 d. numato atsakomybę asmeniui, padariusiam KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinta atsakomybė asmeniui, kuris, pažeisdamas KET reikalavimus, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos.
ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 257 str. nurodyta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn <...>, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuojama nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą organo (pareigūno) teisė pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. ATPK 286 str. 2 d. įtvirtinta, kad nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas <...>.
Sistemiškai aiškinant aukščiau išvardytas teisės normas matyti, kad nutarimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Pažeidėjas apeliaciniame skunde iš esmės neigia savo kaltę tik dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, tačiau netiesiogiai nurodo, kad byloje neįrodyta jo kaltė ir dėl kito jam inkriminuoto ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo.
Pirmiausiai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole Pažeidėjas kaltinamas, tiek ir apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nustatė, kad abu pažeidimus jis padarė 2011-11-16 (5, 12, 28–29 b.l.). Tačiau iš kitos bylos medžiagos – eismo įvykio vietos schemos, Pažeidėjo, nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimų – matyti, kad eismo įvykis įvyko ir nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas gerokai anksčiau, t. y. 2011-11-08 (13, 19–21 b.l.). Taip pat, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ir skundžiamo nutarimo nustatomojoje dalyje teigiama, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, tačiau iš byloje esančių fotonuotraukų ir papildomų duomenų apie eismo įvykį seka, kad Pažeidėjo vairuotas automobilis nebuvo apgadintas (14, 16–18 b.l.). Todėl vien tik tai, kad šios administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos duomenų, ATPK 284 str. 2 d. prasme, sudaro savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir perduoti bylą Institucijai tirti iš naujo.
Kita vertus, iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas Pažeidėjo kaltę grindžia administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, Pažeidėjo ir liudytojų paaiškinimais. Tačiau Pažeidėjas savo paaiškinime nurodė, kad 2011-11-08 jis buvo sustojęs eismo įvykio vietoje ir tik padarė prielaidą, kad vairuotu automobiliu galėjo kliudyti nukentėjusiosios automobilį, tačiau konkrečiai nepatvirtino, kad tai padarė būtent jis ir kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalino sąmoningai (19 b.l.). Skirtingai, nei apylinkės teismas dėsto skundžiamame nutarime, byloje yra ne kelių, o vieno policijos pareigūno – vyresniojo patrulio M. B. – tarnybinis pranešimas (12 b.l.). Kaip jau iš dalies buvo paminėta aukščiau, byloje nebuvo nustatyta Pažeidėjo vairuoto automobilio galimo sąlyčio su nukentėjusiosios automobiliu taškų (14, 16–18 b.l.). Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad tiksliai nurodžiusi nukentėjusiosios automobilio markę ir valstybinį numerį, liudytoja M. Š. negalėjo nurodyti, kad šį automobilį apgadino būtent Pažeidėjo vairuotas automobilis. Be to, nukentėjusiosios automobilį apgadinusį automobilį vairavusio asmens ji nematė (21 b.l.).
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas mano, kad tiek apylinkės teismo išvados, tiek ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja aukščiau išdėstytiems įrodymams, todėl šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Šiuo metu byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti ne tik apie Pažeidėjo ginčijamo, bet ir apie abiejų Pažeidėjui inkriminuotų pažeidimų padarymą. Nutarimas negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais. Nagrinėdamas šią bylą ir priimdamas skundžiamą nutarimą apylinkės teismas nesilaikė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. ir 286 str. 2 d. reikalavimų, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų. Tokiu būdu skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus ir tikslinti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, ko nei apeliacinės instancijos teisme, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama Institucijai tirti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ATPK 302¹¹ str. nustatyta, jog nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo apygardos teismas patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens <...> padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens <...> padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Iš to seka, kad teismo teisę bloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį riboja apeliacinio skundo ribos, tačiau teisė gerinti ją nėra apribota. Tokiu būdu, Pažeidėjui ginčijant savo kaltę tik dėl vieno iš dviejų jam inkriminuotų pažeidimų, o apygardos teismui nusprendus panaikinti visą skundžiamą nutarimą, apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos nebus peržengtos.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Institucija, o esant reikalui ir apylinkės teismas, tirdami ir nagrinėdami šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 3 p., teismas
NUTARĖ:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarimą A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), byloje ir šią bylą grąžinti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui tirti iš naujo.
Ši nutartis neskundžiama.