- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-24
- Bylos Nr.
- T-689-158/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Romanovaitė
- Nuteistasis
- M. L.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Valdas Grabauskas, teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, prašymą peržiūrėti baudžiamąją bylą ir pagal naujai priimtus teisės aktus sušvelninti paskirtas bausmes,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta laisvės atėmimo trejiems metams ir trejiems mėnesiams.
2015-07-10 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo M. L. prašymas peržiūrėti baudžiamąją bylą ir pagal naujai priimtus teisės aktus sušvelninti paskirtą bausmę, vadovaujantis tuo, kad 2015-03-24 įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75 straipsnių pataisos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, taikyti 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymą Nr. XII-1481 priimtą baudžiamąjį įstatymą, įsigaliojusį nuo 2015 m. sausio 1 d., bei sušvelninti paskirtą bausmę arba atidėti bausmės vykdymą. Prašyme M. L. nurodo, kad yra atlikęs du metus ir keturis mėnesius bausmės.
Prokuroras nurodė, kad M. L. yra teistas trylika kartų, t. y. daro naujus nusikaltimus, išvadų nedaro, todėl prašė M. L. prašymą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
M. L. prašymas atmestinas.
Lietuvos Respublikos 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1481 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo“ buvo pakeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis, nustatantis, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės vykdymo atlikimo. Šis įstatymas įsigaliojo 2015-03-24.
2013-12-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams ir trejiems mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama (2K-197-976/2015). Nagrinėjamoje byloje reali laisvės atėmimo bausmė M. L. buvo paskirta nenustačius pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, toks pagrindas neatsirado ir nuteistojo prašymo nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad net ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir panašiai. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).
M. L. teistas trylika kartų, naują sunkų nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui. M. L. prašyme nurodytos aplinkybės (atlikęs du metus ir keturis mėnesius bausmės) negali būti laikomomis pakankamu pagrindu sušvelninti bausmę ar atidėti bausmės vykdymą.
Šios aplinkybės liudija, kad M. L. savo elgesiu nesiekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir, kad jo nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo M. L. prašymą pritaikyti Lietuvos Respublikos 2015-03-19 įstatymą Nr. XII-1481 ir sušvelninti 2013-12-18 nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.