Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-05-25 · Civilinė byla Nr. 2S-320-252/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-25
Bylos Nr.
2S-320-252/2021
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00113-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas
A. B.
Civilinė byla Nr. 2S-320-252/2021Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00113-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021-03-25 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1518-420/2021, kuria atsisakyta priimti A. B. ieškinį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. A. B. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams pateiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad paraiškoje (Priedas 2) veiklos kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas per klaidą ir yra taisytinas; pripažinti, kad paraiška (Priedas 2) paduota keisti veiklai į Teisinę veiklą (kodas (duomenys neskelbtini) ); pripažinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) Pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįsta bei ją panaikinti.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnybai pateikė prašymą – Savarankiško užimtumo rėmimo keičiantis ekonominės veiklos rūšį paraišką, kurioje ketino nurodyti kaip vykdytiną veiklą - (duomenys neskelbtini), tačiau dėl rašymo apsirikimo, klasifikatoriuje pažymėjo panašią veiklos rūšį - (duomenys neskelbtini)). Šio apsirikimo nepastebėjo nei jis, nei Užimtumo tarnyba. (duomenys neskelbtini) gavo raštą įpareigojantį pateikti dokumentus, įrodančius, kad vykdo (duomenys neskelbtini) Savarankiško užimtumo rėmimo keičiantis ekonominės veiklos rūšį sutarties nuostatas, pateikiant individualios veiklos pažymą su naujos veiklos (duomenys neskelbtini) kodu. Nors ir teikė prašymą dėl paraiškos ištaisymo ir individualios veiklos pažymą su kodu (duomenys neskelbtini), tačiau gavo pretenziją dėl minėtos sutarties nutraukimo ir subsidijos grąžinimo.

3. Mano, kad Užimtumo tarnyba sudariusi sutartį turėjo pastebėti klaidą, nes individuali teisminė veikla negalima.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2021-03-25 nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriui, dėl sutarties nutraukimo.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimų pataisyti paraiškoje per klaidą nurodytą ne tą veiklos kodą, bei reikalavimo pripažinti Pretenziją nepagrįsta bei ją panaikinti, tenkinimas, savaime nesukels ieškovui materialinių teisinių pasekmių.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškiniu siekiama ne materialinių teisinių, o procesinių pasekmių – nuginčyti aplinkybes/faktus, kuriais atsakovas galėtų pagrįsti ieškinį dėl subsidijos grąžinimo. Ieškinyje nurodytas aplinkybes A. B. galėtų nurodyti civilinėje byloje kaip savo nesutikimų su Užimtumo tarnybos ieškiniu dėl subsidijos grąžinimo, pagrindą.

7. Teismas pasisakė, kad pareikšto reikalavimo patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai.

8. Teismas konstatavo, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantys reikalavimai negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu A. B. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021-03-25 nutartį ir grąžinti ieškinį nagrinėjimui iš esmės.

10. Nurodo, kad ginčijama nutartis nepagrįsta. Užimtumo tarnybos pretenzija yra materialinis reikalavimas grąžinti subsidiją. Apeliantas cituoja asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą.

11. Pabrėžia, kad ieškiniu siekia materialinių teisinių, o ne procesinių pasekmių, nes nesutinka su Užimtumo tarnybos reikalavimais dėl subsidijos grąžinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Sutiktina su apeliantu, kad asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

14. Ieškinio dalykas yra atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, konkrečiai nukreiptas į asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai įsiformuluotas reikalavimas. Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti.

15. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pasisakė, kad ieškiniu suformuluotų reikalavimų tenkinimas savaime nesukels ieškovui materialinių teisinių pasekmių. Sutiktina ir su ginčijamos nutarties išvada, kad pareikšto reikalavimo tenkinimas reikštų prejudicinio fakto galimai kitai civilinei bylai nustatymą, o kol Užimtumo tarnyba nėra pasikreipusi į teismą dėl subsidijos grąžinimo, spręsti apie A. B. teisių pažeidimą taip pat nėra pagrindo. Vien subjektyvus apelianto įsitikinimas, kad ieškiniu siekiama materialinių teisinių pasekmių ar Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendime atsisakyti priimti skundą nagrinėjimui išaiškinimas apeliantui, kad atsisakymas priimti jo skundą komisijoje, neužkerta kelio kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, nekeičia pirmiau aptarto vertinimo, kad tokio pobūdžio reikalavimai nenagrinėtini teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

16. Pagal kasacinio teismo praktiką materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priešingai nei vertina apeliantas, tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamos teismo nutarties teisėtumo, todėl jie nevertinami.

18. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį, tinkamai pritaikydamas procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021-03-25 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė