Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjai E. N., trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčus tarp asmens (jo atstovo) ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija, kuri yra ginčus dėl darbingumo lygio ne teismo tvarka sprendžianti institucija. Pastarajai nesuteikta kompetencija priimti sprendimus dėl darbingumo lygio.

Darbingumo lygis gali būti nustatomas tik tais atvejais, kai asmenį gydantis gydytojas nustato, kad po asmeniui taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas.

Tarnyba yra institucija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl neįgalumo ir darbingumo lygio, specialiojo nuolatinės slaugos poreikio, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnis).

Tarnyba, vykdydama ikiteisminių ginčų nagrinėjimo institucijos Ginčų komisijos sprendimą, privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais, o ne Ginčų komisijos sprendime nurodytais argumentais.

Ginčų komisijos sprendimas traktuotinas tik kaip ginčas dėl teisės, jis negali būti vertinamas kaip individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo iš esmės ir galutinai išsprendžiamas individualus ginčas dėl darbingumo lygio ir nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai santykiai, t. y. nustatomas kitoks darbingumo lygis, nei buvo nustatytas Tarnyboje, ar išvis nenustatomas.

Motyvuojamoji dalis

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 13 dalis numato, kad Komisija priima vieną iš šių sprendimų: 1) skundą (prašymą) atmesti Tarnybos sprendimą paliekant nepakeistą; 2) skundą (prašymą) patenkinti įpareigojant Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą. Tačiau Ginčų komisijai nesuteikta teisė priimti sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas, o administracinis aktas, priimtas viešojo administravimo subjekto viršijus įstatyminės kompetencijos ribas (ultra vires), yra besąlygiškai neteisėtas ir naikintinas (LVAT 2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1-04/2005, 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-14-800/2007, 2007 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-14-1052/2007, 2009 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-383/2009, 2009 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-72/2009).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas nustato, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Skundžiamas Ginčų komisijos sprendimas taip pat neatitinka šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų.

Pareiškėja E. N. atsiliepimo į atsakovės (skundą padavusios institucijos) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą nepateikė.

Teismas konst at uoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl Ginčų komisijos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. S-95 „Dėl E. N. skundo“, kuriuo Tarnyba buvo įpareigota pakeisti 2023 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. SS-66 „Dėl E. N. darbingumo lygio“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad Tarnybos Alytaus teritorinio skyriaus 2023 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. STS-588 pareiškėjai E. N. buvo nustatytas 80 proc. darbingumo lygis nuo 2023 m. sausio 3 d.

Tarnybos Alytaus teritorinis skyrius 2023 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. STS-588 E. N. bazinį darbingumo lygį įvertino pagal nustatytas diagnozes, medicininius tyrimus, specialistų ir konsultantų išvadas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus 14.1 papunkčiu, neatstatančiu 90 proc. bazinį darbingumo lygį, XIV skyriaus 80.2.2.1. papunkčiu, nustatančiu 85 proc. bazinį darbingumo lygį, XIV skyriaus 80.17.3.1 papunkčiu, nustatančiu 75 proc. bazinį darbingumo lygį (dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų). Taip pat vadovavosi Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatomis, nustatančiomis 75 proc. bazinį darbingumo lygį, ir, įvertinęs Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną pagal patvirtintą Kriterijų aprašo 2 priedą, nustatė 21 balus, kurie, vadovaujantis minėto kriterijų aprašo 10 punktu, buvo prilyginti koeficientui 1.1.

Tarnybos Alytaus teritorinis skyrius, atlikęs nurodytą vertinimą pagal medicininius bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, nustatė pareiškėjai E. N. 80 proc. darbingumo lygį nuo 2023 m. sausio 3 d.

Pareiškėja E. N., nesutikdama su Tarnybos Alytaus teritorinio skyriaus 2023 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. STS-588, 2023 m. vasario 8 d. pateikė skundą Tarnybos direktoriui.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą ir, pakartotinai įvertinęs E. N. darbingumo lygį, vadovaudamasis 2023 m. kovo 2 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-416, priėmė 2023 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. SS-664 „Dėl E. N. darbingumo lygio“, kuriuo paliko galioti Tarnybos Alytaus teritorinio skyriaus sprendimą dėl E. N. nustatyto 80 proc. darbingumo lygio.

Pareiškėja E. N., nesutikdama su jai nustatytu 80 proc. darbingumo lygiu, 2023 m. kovo 29 d. pateikė skundą Ginčų komisijai.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Ginčų komisijos sprendimu E. N. skundas dėl darbingumo lygio buvo patenkintas ir Tarnyba buvo įpareigota pakeisti 2023 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. SS-664 „Dėl E. N. darbingumo lygio“.

Ginčų komisija skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, jog Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nepagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.2.2.1 papunkčiu dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kodas), nurodė, kad (duomenys neskelbtini), todėl bazinis darbingumas vertintinas vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.2.2.2 papunkčiu. Ginčų komisija atkreipė dėmesį, jog kiekvieno peties funkcija vertinama atskirai, Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.2.2.2 papunktis taikytinas (duomenys neskelbtini), todėl atsiranda pagrindas taikyti įtakos koeficientą. Ginčų komisija, vadovaudamasi Kriterijų aprašo 5 punktu, kuriame numatyta, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, konstatavo, jog Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nepagrįstai nustatė, kad mažiausia bazinio darbingumo vertė yra 75 procentai, tačiau nustatytina mažiausia bazinio darbingumo vertė – 70 procentų.

Nagrinėjamo ginčo atveju Tarnyba Ginčų komisijos sprendimo neteisėtumą grindė tuo, jog Ginčų komisijai nėra suteikta teisė vertinti ir nustatyti darbingumo lygį. Ginčų komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, viršijo savo kompetenciją, nes skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, koks konkrečiai turi būti nustatytas Kriterijų aprašo punktas dėl E. N. gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini). Tarnybos teigimu, Ginčų komisija, įpareigodama pakeisti Tarnybos 2023 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. SS-664, neturėjo teisės Tarnybai nurodyti taikyti konkretų Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.2.2.2 papunktį.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją, įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 4 dalis).

Pagal Kriterijų aprašo 3 punktą, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą, ir asmens veiklos bei gebėjimo dalyvauti kriterijus. Remiantis diagnozes ir organizmo funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į Tarnybą, nustatomas bazinis darbingumo lygis. Atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują ir būti savarankiškam, įvertinama asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti (socialiniai kriterijai). Gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai padauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų aprašo 11 punktas).

Bendroji taisyklė yra ta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (Kriterijų aprašo 1 priedas); asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (Kriterijų aprašo 2 priedas). Tvarkos aprašo 6.1 papunktis apibrėžia, kad bazinis darbingumas – asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais. Pagal Kriterijų aprašą, medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 punktas).

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog darbingumo lygio vertinimas yra kompleksinis asmens sveikatos funkcinių sutrikimų ir psichosocialinių faktorių vertinimas, kurio tikslas – atsižvelgiant į diagnozuotų organizmo funkcinių sutrikimų laipsnį, ligos eigą ir taikomą gydymą nustatyti, kiek asmuo pajėgus įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygio vertinimas atliekamas remiantis objektyviais duomenimis: asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotu siuntimu į Tarnybą, išrašais iš medicininių dokumentų, atliktų medicininių tyrimų išvadomis, gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis, paciento kortelėje identifikuotais įrašais ir paties asmens pateikiama informacija.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustato darbingumo lygį, o ginčus dėl darbingumo lygio nustatymo nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, Tvarkos aprašo 41 punktas).

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Komisijos sprendimas turi būti pagrįstas išnagrinėtais dokumentais ir įstatymų bei kitų teisės aktų normomis (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 12 dalis). Komisija priima vieną iš šių sprendimų: 1) skundą (prašymą) atmesti Tarnybos sprendimą paliekant nepakeistą; 2) skundą (prašymą) patenkinti įpareigojant Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 13 dalis). Šio įstatymo 23 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad Komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Taip pat Ginčų komisijos funkcijos ir įgalinimai nustatyti ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2 (toliau – ir Nuostatai), 1 ir 7 punktuose.

Iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad Ginčų komisija, kaip privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, įpareigota įvertinti Tarnybos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei priimti dėl jo atitinkamą Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 13 dalyje ir Nuostatų 8.1.1–8.1.2 papunkčiuose numatytą sprendimą, t. y. skundą (prašymą) atmesti Tarnybos sprendimą paliekant nepakeistą arba skundą (prašymą) patenkinti ir įpareigoti Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą, tačiau pati nustatyti asmens darbingumo lygio nėra įgaliota.

Nagrinėjamo ginčo atveju Ginčų komisija nenustatė pareiškėjos konkretaus darbingumo lygio, tačiau įvertino skundžiamo Tarnybos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą dėl neįgalumo lygio nustatymo E. N.

Ginčų komisijos sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti argumentai, jog Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nepagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.2.2.1 papunkčiu dėl pareiškėjos gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kodas), nereiškia, kad Ginčų komisija E. N. nustatė konkretų darbingumo lygį. Ginčų komisija nurodytus argumentus grindė ortopedo-traumatologo 2022 m. gruodžio 2 d. konsultacijos duomenimis, jog (duomenys neskelbtini), ir atkreipė dėmesį, kad dėl to bazinis darbingumas vertintinas vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus 80.2.2.2 papunkčiu, taikant įtakos koeficientą.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamo sprendimo turinys, jo motyvuojamoji dalis patvirtina, jog Ginčų komisija, įpareigodama Tarnybą pakeisti sprendimą, sprendimą motyvavo, savo išvadas pagrindė išnagrinėtais medicininiais dokumentais ir teisės aktų normomis.

Teismas neturi pagrindo spręsti, jog Ginčų komisija priimdama skundžiamą sprendimą viršijo savo kompetenciją, apibrėžtą pirmiau minėtuose teisės aktuose.

Pažymėtina, kad nustatant darbingumo lygį, vertinamos ne atskiros ligos, užšifruotos tam tikrais (duomenys neskelbtini) kodais, ir nustatomas ne sveikatos, o darbingumo lygis, kuriam įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto nustatomas darbingumo lygis.

Nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia išimtinai tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (LVAT 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-328/2012, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-847-602/2019). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, administracinės bylos Nr. A-502-22/2013 2013 m. kovo 7 d. nutartyje yra pažymėjęs, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai, todėl administracinis teismas iš esmės neprivalo pasisakyti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba ir Ginčų komisija atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu, jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios jau nustatytų.

Kaip jau buvo pirmiau minėta, Tvarkos aprašo normos aiškiai įtvirtina, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis sveikatos priežiūros įstaigos parengtais dokumentais. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta sveikatos priežiūros įstaigų specialistų medicininių išvadų, kurios paneigtų Ginčų komisijos vertinimą apie pareiškėjos sveikatos būklę. Abejoti administracinėje byloje esančiais medicininiais duomenimis bei pareiškėjai atliktų ir aprašytų medicininių tyrimų dokumentais, tarp jų ir ortopedo-traumatologo 2022 m. gruodžio 2 d. konsultacijos duomenimis, kuriuose nurodyta jos sveikatos būklė ir kuriais vadovavosi Ginčų komisija priimdama ginčijamą sprendimą, teismas neturi jokio pagrindo.

Ginčų komisija, išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka vertindama Tarnybos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl darbingumo lygio nustatymo atitikties procedūros reikalavimams, vadovavosi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, veikė pagal savo kompetenciją, nustatytą minėtuose teisės aktuose.

Tarnyba skunde nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodomų, kurie paneigtų Ginčų komisijos atliktą vertinimą ir priimto sprendimo išsamumą ar pagrįstumą, todėl ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundžiamas Ginčų komisijos sprendimas yra aiškus ir suprantamas, pakankamai motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Teismas, įvertinęs anksčiau minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs skundžiamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, konstatuoja, kad skundžiamas Ginčų komisijos sprendimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra teisinių pagrindų, todėl atsakovės skundas dėl sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.