Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Dianos Vileikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-45029-18, kurioje

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams; 2) Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų; 3) Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant per 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. L. 2018 m. rugsėjo 17 d. apie 11 val. 50 min (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus kumščiu sudavė į veidą savo sugyventinei D. N. ir suėmęs rankomis jai už kaklo spaudė, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. L., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 57-58), kad gyvena (duomenys neskelbtini), sugyventinei D. N. priklausančiame bute. Su sugyventine kartu pragyveno apie 15 metų. Sutarė gerai, kartais pasipykdavo dėl vaikų, dėl nemokėjimo elgtis su pinigais. Su Daiva sugyveno tris vaikus – S. N., R. L. ir R. N.. Vaikai kartu negyvena, jie iš D. N. atimti, nes ji geria alkoholį. Sandra yra įvaikinta, Rokas augo Vijurkų globos namuose ir bus išvežtas į Švediją, nes jau turi globėjus, o Romas – dar kūdikis, auga Šiaulių kūdikių namuose. Su Daiva gyvena kartu, viskuo bendrai dalijasi. 2018 m. rugsėjo 17 d. namuose buvo abu girti. Naktį jis buvo gėręs pas draugą Zigmą, pavardės nežino, o Daiva gėrė pas į Kęstą, pavardės nežino. Ryte su Daiva susitiko namuose. Apie 11 val. 30 min namuose tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes jis nenorėjo, kad girta Daiva, kur nors išeitų. Būnant vieniems namuose, konflikto metu, Daiva pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia“, kurį jis buvo jai nupirkęs, skambino policijai. Jis susinervino, kad Daiva be reikalo skambina policijai, atėmė iš rankų mobiliojo ryšio telefoną ir du kartus kumščiu sudavė jai į veidą. Ar Daivai ant veido tuo metu buvo kokių kraujo žymių, nebeprisimena. Sugyventinė, kiek pamena, kai jai sudavė į veidą, stovėjo. Kiek pamena, nuo suduotų smūgių, ji nenugriuvo. Po to jis suėmė sugyventinei rankomis už kaklo ir paspaudė. Konfliktas truko apie minutę laiko. Tada jis nuėjo į kambarį ir atsigulė. Konflikto metu Daivai negrasino, tik pasakė, kad niekur iš namų nebeišeis, kad yra namuose alkoholio ir gali gerti. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kuriuos jis įleido. Niekur nesislapstė. Gailisi, kad mušė D. N.. Nebe pirmas kartas, kai ją mušė. Įvykio metu jis nenukentėjo, žala jokia nepadaryta, pareiškimo nerašys.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. L. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji D. N. parodė, kad sutinka duoti parodymus prieš savo sugyventinį R. L.. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), bute, kurį jai skyrė Kelmės savivaldybė. Gyvena kartu su sugyventiniu R. L.. Su Romu kartu pragyveno apie 15 metų. Sutarė gerai. Gyveno ir gyvena bendrai. Sugyveno tris vaikus – S. N., gimusią 2013 m., R. L., gimusį 2011 m., ir R. N., gimusį 2018 m. Vaikai kartu negyvena, yra atimti iš jų šeimos, nes ji su Romu vartoja alkoholį. 2018 m. rugsėjo 17 d. su Romu buvo namuose. Abu buvo išgėrę alkoholio. Ji buvo iš vakaro vartojusi alkoholį pas savo draugą K. S., o kur Romas vartojo alkoholį, nežino. 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 11 val. 50 min, namuose jie apsipyko, nes ji norėjo išeiti pas draugus, o Romas nenorėjo, kad ji eitų. Todėl ji nusprendė paskambinti policijai, nes sugyventinis triukšmavo. Kalbant mobiliojo ryšio telefonu ,,Nokia“, kurį buvo nupirkęs sugyventinis, R. L. atėmė iš jos telefoną ir du kartus kumščiu sudavė jai į veidą. Dėl to juto didelį skausmą veide, iš nosies bėgo kraujas. Po to sugyventinis sugriebė rankomis jai už kaklo ir paspaudė kelias sekundes. Dėl to taip pat juto didelį skausmą. Jo ranką atitraukė nuo savęs ir sugyventinis jai nebespaudė kaklo. Tuo konfliktas ir baigėsi. Romas nuėjo į kitą kambarį, atsigulė. Greitai atvyko policija. Įvykio metu Romui ji smūgių nesudavė, negrasino jam ir sugyventinis jai negrasino. Į medikus nesikreipė, nesikreips, nenori būti medikų apžiūrėta, jokių sužalojimų nei ant kaklo, nei ant veido nėra, pas medicinos ekspertus atsisako vykti. Šiuo metu jaučiasi gerai. Nors ir nebe pirmas kartas, kai ją Romas sumušė, tai buvo 2017 metais ir buvo tyrimas policijoje, ji sugyventiniui atleidžia. Jokio civilinio ieškinio nereikš, žala nepadaryta, pareiškimo nerašė ir nerašys. Taip pat pareiškimo nerašys ir dėl to, kad Romas buvo atėmęs jos mobiliojo ryšio telefoną, nes telefonas nesugadintas. Atvykus pareigūnams, sugyventinis atidavė telefoną ir ji jokių pretenzijų neturi. Prašo tyrimą nutraukti ir neuždrausti R. L. bendrauti su ja ir kartu pas ją gyventi (b. l. 37-38).

Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų (b. l. 7-11) ir tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 12) matyti, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. 12 val. 11 min D. S. (taip nurodyta pranešime, nors bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji yra N.), paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, nurodė, kad ją skriaudžia sugyventinis, pokalbis nutrūko, nes iš jos atėmė telefoną. Perskambinus atsiliepė vyriškis, kuris nesutiko perduoti telefono moteriai, pasakė, kad tai jo telefonas ir kad jį policija žino. Dar kelis kartus perskambinus, atsiliepė tas pats vyras, fone rėkavo moteris, kuri sakė, kad ją vėl vyras ruošiasi mušti. Paskui telefonas buvo išjungtas. Daugiau informacijos nežinoma. Nežinoma dėl vaikų buvimo ir GMP reikalingumo. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 11 val. 50 min, (duomenys neskelbtini), namuose, R. L., kuris akivaizdžiai neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas ir nerišliai kalbėjo, tačiau nusistatyti girtumą kategoriškai atsisakė, tyčia ne mažiau du kartus kumščiu sudavė lovoje gulinčiai sugyventinei D. N., kuriai nustatytas 1,97 promilių girtumas, į veidą, dėl ko iš nosies bėgo kraujas, o taip pat rankomis suėmė už kaklo ir spaudė, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, niekas nepaimta. Nukentėjusioji medikų pagalbos atsisakė. R. L. laikinai sulaikytas.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Ievos Baškytės tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 14-17) nurodoma, kad D. N. paaiškino, jog 2018 m. rugsėjo 17 d., 11 val. 30 min, (duomenys neskelbtini), namuose, R. L. tyčia du kartus kumščiu sudavė jai lovoje gulinčiai į veidą, dėl ko iš nosies bėgo kraujas, o taip pat rankomis suėmė už kaklo ir spaudė, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. R. L. daugiau nebemušė, nes ji pasakė, kad kvies policiją. R. L. nurodė, kad sugyventinei D. N. tik ranka kelis kartus sudavė per veidą, daugiau konkrečių įvyko detalių atsisakė papasakoti. D. N. veide užfiksuoti sužalojimai – kraujosruva (mėlynė), skundėsi nosies sumušimu, matėsi, kad iš nosies bėgo kraujas.

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse (b. l. 18, 21-22) užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), buto kambario, kuriame buvo smurtaujama, apžiūra. Apžiūros metu jokių tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. L. tyčia du kartus kumščiu sudavė į veidą sugyventinei D. N., t. y. šeimos narei ir suėmęs rankomis jai už kaklo spaudė, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (nors tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, tačiau šią aplinkybę patvirtino pats kaltinamasis apklausos metu) ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis R. L. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą savo sugyventinės atžvilgiu, abiem esant neblaiviems, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi, turtinė ir neturtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai (b. l. 57-58), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 69, 71-73).

R. L. yra teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (b. l. 59-61), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 64-65), niekur nedirba (b. l. 66), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 67), nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, todėl kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Įvertinus visumą kaltinamąjį charakterizuojančių ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jam skiriama didesnio dydžio nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis – 1 metų 6 mėnesių – laisvės apribojimo bausmė.

R. L. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoje BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kaltinamasis smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo šeimos narę – sugyventinę, namuose, todėl tikslinga skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris, tikėtina, gali padaryti teigiamą įtaką R. L. elgesiui (BK 48 straipsnis, 54 straipsnis, 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. 12 val. 34 min iki 2018 m. rugsėjo 18 d. 11 val. 47 min (b. l. 46, 50), t. y. 1 diena, santykiu 1:2, 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi ir 72² straipsniu, įpareigoti R. L. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 (aštuonis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., t. y. 1 (vieną) dieną, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti R. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.