Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2104-1131/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-07-07
Bylos Nr.
e1-2104-1131/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12398-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
A. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2104-1131/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12398-2022-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Julijos Jolitos Kryževičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: 2017 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka. 2021 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į – 90 parų arešto bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui: jis, 2022 m. balandžio 11 d. apie 18.25 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – 1,94 prom., kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia šluotos kotu bei kumščiais sudavė sugyventinei V. V. ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai V. V. fizinį skausmą bei padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniajame paakyje, nosies dešinės pusės nubrozdinimą, kas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. A. prisipažino, kad sudavė vieną smūgį šluota V. V. į galvos sritį ir du smūgius kumščiu į veidą ir kūną, nes V. V. savo elgesiu jį išprovokavo. Paaiškino, kad yra gydytas psichiatrinėje ligoninėje dėl alkoholizmo, narkologiniame dispanseryje įrašytas įskaitoje. Gyvena 3-jų kambarių bute, kuris priklauso jo broliui, bet brolis šiame bute negyvena. Šiame bute jis su V. gyvena apie 11 mėnesių. V. jo sugyventinė, kartu jie veda bendrą ūkį. Nuo sekmadienio kartu su V. vartojo alkoholį. V. atnešė 4 butelius vyno, vieną butelį davė jam, o likusius pasiliko sau ir išėjo į savo kambarį. Po to grįžo ir ji pradėjo prie jo kabinėtis, sakė, kad sutiko savo buvusį draugą ir išeis pas jį gyventi. Jis pasakė jai eiti, tik tegul palieka buto raktus ir ji metė į jį minėtus raktus. Daugiau jis į jos kalbas nereagavo, tai ją labai siutino. Jis tylėjo, žiūrėjo televizorių savo kambaryje, gėrė vyną. Ji atbėgo į jo kambarį, pradėjo šluota mosikuoti jam prie veido. Jis atėmė šluotą ir pastatė savo kambaryje. Ji išsigando ir pabėgo į savo kambarį, išsigandusi uždarė duris. Kažkiek laiko buvo ramu, bet po to vėl ji žodžiais pradėjo kabinėtis prie jo, jis toliau nereagavo, tada ji pradėjo į jį mėtyti puodukus, po kažkiek laiko nusiramino, atsisėdo šalia. Po to vėl pradėjo jį provokuoti, sakė, kad negyvens pas jį, išeis pas kitą vyrą ir pan. Ji pagriebė šluotą ir pradėjo vėl mosikuoti šluota prie veido, jis atėmė šluotą ir ta pačia šluota sudavė jai vieną smūgį į pakaušį. Ji nusiramino, jis nuėjo miegoti. Ji vėl jį pažadino, jis supyko ir kumščiu sudavė du smūgius – vieną į galvą, kitą į kūną. Jai pradėjo bėgti kraujas, iš kur, neprisimena. Ji nubėgo į vonią, o jis kambaryje žiūrėjo televizorių. Ji atėjo iš vonios, jos veidas buvo išteptas krauju, jis jai liepė nuplauti veidą. Ji nusiplovė veidą, grįžo į kambarį ir jie kartu gėrė alkoholį, bet alkoholio pritrūko, ji jam davė pinigus, jis nuėjo į kioską ir nupirko 4 butelius po 0,5 l talpos dantų skalavimo skysčio. Grįžo namo, pradėjo kartu gerti, išgėrė tik pusę butelio, jai vėl kažkas atsitiko, ji išėjo į savo kambarį ir su savimi paėmė likusius 3 butelius. Po kažkiek laiko vėl atbėgo, apipylė jį maistu ir išbėgo į savo kambarį. Ten nusiramino, grįžo, sutvarkė kambarį. Jie dar pakalbėjo, ji nusiramino, jis prigulė ir užmigo. Ji jį pažadino, atnešė atgal dantų skalavimo skystį, norėjo kartu gerti. Kažkas pradėjo stipriai baladotis į duris, nes skambutis neveikia. V. atsikėlė, pažiūrėjo į durų akutę, ir tyliai jam pasakė, kad atvyko policija. Jis paklausė kas iškvietė, V. atsakė, kad ji. Jis pasakė, kad reikia įleisti ir ji atsakė, kad jis atėmė jos raktus, todėl ji pradėjo prie durų rėkti „laužkit duris, jis atėmė raktus“. Policija išlaužė duris ir pateko į butą.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis A. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nuoširdžiai gailėjosi, tiesiog nesusivaldė. Atsiprašė V. V., ji jam atleido.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. V. paaiškino, kad A. A. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena apie 11 mėnesių. Gyvena dviese A. broliui priklausančiame bute. 2022 m. balandžio 11 d. nuo pietų namuose pradėjo kartu vartoti alkoholį. Ji nupirko penkis butelius vyno. A. išgėrė vyno ir tapo agresyvus, be priežasties, jam prasidėjo „baltoji karštligė“. Jo agresija buvo nukreipta į ją. Jis paėmė šluotą ir pradėjo ją daužyti, sudavė apie penkiolika smūgių į įvairias kūno vietas. Pataikė į nugarą, rankas, galvą, veidą. Po to pradėjo ją mušti kumščiais, sudavė apie dešimt smūgių į įvairias kūno vietas. Nuo smūgių ji buvo nukritusi ant grindų, pradėjo iš nosies bėgti kraujas, jautė stiprų fizinį skausmą. Jai pavyko ištrūkti, nuėjo į savo kambarį ir paskambino pagalbos telefonu. Jis girdėjo kaip ji skambino policijai. Tada jis atsigulė ir miegojo, neva nieko nebuvo. Atvyko policijos pareigūnai, jie išlaužė buto duris, nes ji neturėjo raktų nuo buto, sugyventinis paslėpė. Įvykio metu ji buvo stipriai neblaivi. Buvo iškviesta greitoji pagalba, bet ji atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Ji nori pažiūrėti savo sugyventiniui į akis, paklausti kodėl ir už ką jis taip elgiasi. Kitos gyvenamosios vietos neturi. Įvykio metu bute daugiau nieko nebuvo.

Be A. A. prisipažinimo jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2022 m. balandžio 11 d. Vilniaus AVPK pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, Lietuvos policijos alkotesterio duomenų šaknele, kurioje matyti, kad 2022 m. balandžio 11 d. 21.05 val. A. A. buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas, 2022 m. balandžio 11 d. Policijos registruojamų įvykių registro užregistruotu pranešimu, 2022 m. balandžio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu, 2022 m. balandžio 13 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele Nr. 1, GMP kvietimo kortele, 2022 m. balandžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu, 2022 m. balandžio 13 d. Respublikiniu priklausomybės ligų centro pranešimu dėl informacijos pateikimo, 2022 m. gegužės 9 d. apžiūros protokolu.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. A. 2022 m. balandžio 11 d. apie 18.25 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – 1,94 promilėmis, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia šluotos kotu bei kumščiais sudavė sugyventinei V. V. ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai V. V. fizinį skausmą bei padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniajame paakyje, nosies dešinės pusės nubrozdinimą, kas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad jog A. A. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo sugyventinei V. V. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. A. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. A. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. A. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo sugyventinei.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos kaltininko neadekvačiam elgesiui ir nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka nebaustas, registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad asmuo buvo gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. VšĮ Vilniaus miesto Psichikos centre nesigydė.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, t. y. A. A. skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

A. A. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kiti klausimai

A. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

A. A. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 11 d. 18.50 val. iki 2022 m. balandžio 13 d. 13.08 val. Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.

Daiktas, turintis reikšmės bylos nagrinėjimui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus: 1 CD, saugomas byloje (prisegtas prie galinio 1 t. bylos viršelio), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies b punktu, į bausmės laiką įskaityti A. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. balandžio 11 d. 18.50 val. iki 2022 m. balandžio 13 d. 13.08 val. (dvi dienas), dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktas, turintis reikšmės bylos nagrinėjimui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus: 1 CD, saugomas byloje (prisegtas prie galinio 1 t. bylos viršelio), paliktinas saugoti byloje.

A. A. išaiškinti, kad:

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

4) Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

5) Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

A. A. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Asta Benetytė