- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-22
- Bylos Nr.
- 2A-948-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- A.A.
- Atsakovas
- R.A.
- Išvadą teikia
- Vilniaus
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R.A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A.A. ieškinį atsakovui R.A. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, duodanti išvadą byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A.A. 2009 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996-04-15 sprendimu priteisto išlaikymo formą ir priteisti iš atsakovo R.A. išlaikymą nepilnamečiui A. A., gimusiam 1993-04-13, periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki sūnaus pilnametystės bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996-04-15 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnui A.A. po ¼ atsakovo visų rūšių pajamų. Dėl pasikeitusių įstatymų, išaugusių vaiko poreikių reikalingas didesnis išlaikymas. Ieškovės paskaičiavimu per mėnesį sūnaus išlaikymui reikalinga 900 Lt. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį sūnų, kurį išlaiko, neturi nekilnojamojo turto, ieškovės pajamos sudaro 700 Lt per mėnesį. Ieškovė sutinka padengti 500 Lt išlaidų, o vaiko tėvas turėtų prisidėti po 400 Lt per mėnesį.
Atsakovas R. A. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pablogėjo jos turtinė padėtis ir atsirado papildomų išlaidų, skirtų sūnaus priežiūrai. Atsakovas periodiškai moka vaikui išlaikymą, pagal galimybes jį remia pinigais ir daiktais. Atsakovas yra bedarbis, neturi jokių pajamų, turto, kartu su žmona gyvena iš jos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino - pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996-04-15 sprendimu nepilnamečiui A.A. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo R. A. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. A. po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2009-09-28 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojat kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 404,65 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atsižvelgęs į CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalis, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, ir į tai, kad vaikui augant didėja išlaidos vaiko poreikiams: maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ar kitokiam ugdymui tenkinti, teismas konstatavo, kad šiuo metu teikiamas išlaikymas vaikui akivaizdžiai neatitinka būtinų vaiko poreikių ir yra nepakankamas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į šalių pateiktus duomenis apie jų turtinę padėtį bei į tai, kad atsakovas yra darbingas, ieškovė išlaiko ir kitą nepilnametį vaiką, jos gaunamos pajamos yra nedidelės, į vaiko amžių, ir į tai, kad nuo teismo sprendimo priėmimo padidėjo maisto produktų ir kitų būtinų vartojimo prekių kainos, visos bendrosios pragyvenimo išlaidos, teismas konstatavo, jog yra pagrindas pakeisti teismo 1996-04-15 sprendimu priteistą išlaikymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. A. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996-04-15 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad CK 3.201 straipsnis numato, jog išlaikymo dydis keičiamas iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Tuo tarpu ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jos turtinė padėtis būtų iš esmės pasikeitusi ar atsiradusios papildomos išlaidos vaiko priežiūrai. Teismas, nustatydamas 400 Lt kas mėnesį išlaikymo dydį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 nuostatas, numatančias, jog vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškinyje detalizuotos ir nurodytos išlaikymui reikalingos sumos yra realios. Ieškovės paskaičiuota išlaikymo suma yra abejotina, kadangi sūnus nelanko jokio sporto klubo, nesilanko kas mėnesį teatre ar kine bei nešvenčia draugų gimtadienių. Teismas taip pat klaidingai įvertino ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, kadangi ieškovė yra dirbanti, atsakovas yra bedarbis ir negauna jokių pajamų. Teismas, konstatuodamas, jog atsakovas yra darbingas, neįvertino dabartinės padėties darbo rinkoje. Jis sąžiningai teikia išlaikymą sūnui, papildomai pagal galimybes remia sūnų pinigais ir daiktais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. A. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodomus. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl reikalingo išlaikymo dydžio prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams ir nepilnamečio vaiko interesams. Teismas, priteisdamas išlaikymą po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, įvertino, kad ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, neturi nekilnojamojo turto, o gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 700 Lt.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas apeliacinį skundą palaikė iš dalies ir prašė sūnaus išlaikymui priteisti po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovė ir jos atstovė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo R. A. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų iš esmės nepažeidė.
Ieškovė A. A., prašydama pakeisti priteisto išlaikymo sūnui A. A., gimusiam 1993 m. balandžio 13 d., formą, priteisiant išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, savo reikalavimą dėl pablogėjusios turtinės padėties grindė tuo, jog išaugo sūnaus poreikiai, turi dar vieną nepilnametį vaiką, neturi jokio nekilnojamojo turto, o mėnesio pajamos sudaro 700 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, o taip pat į atsakovo nurodytas aplinkybes (atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė, atsakovas yra bedarbis, neturi jokių pajamų ir turto bei periodiškai po truputį remia vaiką) bei į tai, kad padidėjo vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ar kitokiam ugdymui tenkinti, į šalių turtinę padėtį, bei į tai, kad atsakovas yra darbingas, o ieškovė išlaiko ir kitą nepilnametį vaiką, taip pat į nedideles ieškovės pajamas, vaiko amžių, padidėjusias kainas maistui, vartojimo prekėms, bendrosioms pragyvenimo išlaidoms, ieškovės ieškinį tenkino, konstatavęs, kad teikiamas išlaikymas vaikui akivaizdžiai neatitinka būtinųjų vaiko poreikių ir yra nepakankamas, todėl yra pagrindas pakeisti sprendimu priteistą išlaikymą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos turtinė padėtis iš esmės pasikeitė ir atsirado papildomos išlaidos vaiko priežiūrai, o ieškovės paskaičiuota išlaikymo suma abejotina. Be to teismas klaidingai vertino šalių turtinę padėtį, kadangi ieškovė yra dirbanti, o atsakovas bedarbis. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta.
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio ar išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, vaiko poreikių ir išlaidų vaiko išlaikymui padidėjimą, konstatavo, kad yra pagrindas Vilniaus rajono apylinkės teismo 1996-04-15 sprendimu priteistą išlaikymo formą pakeisti ir priteisė iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį A.A. išlaikymui. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas nevykdytų savo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų, šio fakto nepaneigė ir pati ieškovė, nurodydama, jog atsakovo teikimas išlaikymas sūnui yra minimalus ir šiuo metu nepakankamas. Nors apeliaciniame skunde apeliantas (atsakovas) ir tvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė, kadangi atsakovas yra bedarbis, tačiau tokios išvados daryti nėra pagrindo. Ieškovės gaunamos pajamos sudaro apie 800 Lt per mėnesį, t.y. po teismo 1996-04-15 sprendimo priėmimo gaunamų pajamų dydis iš esmės nepasikeitė (b.l. 8), ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių (b.l. 5, 12), be to, išlaiko dar vieną nepilnametį sūnų D. A., gimusį 2001 m. balandžio 8 d. (b.l. 7, 11). Tačiau, priešingai nei nurodo apeliantas, jog išlaikymą nepilnamečiam sūnui teikia sąžiningai tiek pinigine išraiška, tiek daiktais, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovo teikiamas išlaikymas yra nereguliarus, o išlaikymo įsiskolinimas iki 2006-01-01 sudaro 7475 Lt (b.l. 13). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio formos pakeitimo, tinkamai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, tiek vaiko poreikius, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, o pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių aplinkybių, yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti nepilnametį vaiką, taip pat byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Todėl teisėjų kolegija atsakovo motyvą, kad jis yra bedarbis, vertina tik kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiam vaikui (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.). Taip pat pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnametį vaiką, neatleidžia jo visiškai nuo šios pareigos vykdymo.
CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Taigi nagrinėjamoje byloje yra tikslinga orientuotis į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, t.y. kad tokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas ir jis padalintinas abiems tėvams lygiomis dalimis, t.y. kiekviena iš šalių gali ir turi teikti išlaikymą, skaičiuojant pinigine išraiška po 400 Lt kas mėnesį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuo šių nuostatų taikymo nenukrypo.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo R. A. priteistina 240 Lt advokato išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei A. A. apeliacinės instancijos teisme (Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-04-23 pažyma Nr.(4.22.)-TPA-234-10) ir 9,85 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 240 (du šimtus keturiasdešimt) litų už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir 9 (devynis) litus 85 centus pašto išlaidų.