- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- 1-1023-946/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58961-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- R. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį 10 MGL bauda, bausmės neatlikęs (bauda nesumokėta),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. A. 2018 metų gruodžio 13 dieną, apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, D. S. atidarius buto duris, adresu (duomenys neskelbtini), tarpduryje tyčia panaudojo prieš ją fizinį smurtą, t. y. sudavė vieną smūgį koja nukentėjusiajai D. S. į kairės kojos šlaunį, taip padarydamas nukentėjusiajai D. S. kraujosruvas kairėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad nuėjo pas nukentėjusiosios D. S. vyrą tik paprašyti cigaretės. Kadangio jo nebuvo namuose, tai D. S. jį stumtelėjo nuo durų. Tuo metu jis jai ir spyrė į koją. Pataikė į šlaunį. Daugiau smurtinių veiksmų nesiėmė. Nukentėjusioji iš karto užsidarė duris, o jis nuėjo namo. Nukentėjusiosios po įvykio atsiprašė, supranta, kad pasielgė blogai, labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo kaltu, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji D. S. parodė, kad 2018 m. gruodžio 13 d., apie 20 val., jai būnant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), suskambo durų skambutis. Atidarius buto duris pamatė prie durų stovintį kaimyną R. A., kuris jai ėmė reikšti pretenzijas dėl kirpimo mašinėlės ir tuo metu vieną kartą koja spyrė jai į kairės kojos šlaunį. Viskas įvyko prie jos buto durų, tarpduryje. Šio įvykio metu patyrė sužalojimus ir fizinį skausmą. Atvykę medikai konstatavo kairės kojos šlaunies vidinės pusės minkštųjų audinių sužalojimus (hematomą). (b. l. 2, 23-24).
Liudytojas P. Ž. parodė, kad jo sugyventinė D. S. jam pasakė, kad 2018 m. gruodžio 13 d. buvo atėjęs neblaivus R. A. ir šaukdamas ant jos, kad ji apkeitė A. K. plaukų kirpimo mašinėlę, spyrė vieną kartą jai į kairę koją, į šlaunį. Po to išėjo. Ant sugyventinės kojos šlaunies matė mėlynę. (b. l. 33-34).
Akistatos tarp nukentėjusiosios D. S. ir įtariamojo R. A. metu R. A. nurodė, jog spyrė D. S. vieną kartą į kairę koją, tuo metu, kai ji stovėjo savo buto tarpduryje. (b. l. 30-31).
Specialisto išvadoje Nr. G 36/2019(02) nurodyta, kad D. S. nustatyta kraujosruvos kairėje šlaunyje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 43).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktoje informacijoje nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 13 d. 20.10 val. informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas dėl kūno sužalojimo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-22)
2018 m. gruodžio 13 d. įvykio vietoje darytoje nuotraukoje užfiksuota ant nukentėjusiosios D. S. kairės kojos vidinės šlaunies pusės matoma hematoma. (b. l. 8).
2018 m. gruodžio 13 d., 21.16 val., alkotesteriu R. A. nustatytas 1,98 promilių girtumas. (b. l. 45-46).
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. A. kilusio konflikto su kaimyne D. S. metu tyčia smurtavo jos atžvilgiu ir koja spyrė vieną kartą jai į kairės kojos šlaunį, ko pasėkoje padarė jai kraujosruvas kairės kojos šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tiek kaltinamasis parodė, tiek ir kiti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo spirta vieną kartą, kas ir sukėlė nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus, kurie, kaip nustatė specialistas, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo laipsnį. Taigi, ištirti ir išanalizuoti įrodymai neleidžia abejoti nei dėl kaltinime nurodytos vietos, laiko, nei dėl kaltinime nurodyto asmens ir jo padarytos veikos, nei dėl tokia veika, objektyviai pasireiškusia akivaizdžiu smurtavimu, sukeltų ir specialisto nustatytų pasekmių – nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Tai, kad R. A. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš D. S. smurtavo faktiškai be jokios dingsties, o savo smurtinį elgėsi bandė pateisinti pačios nukentėjusiosios tariamai neteisėtu elgesiu jo atžvilgiu, kas patvirtina tai, kad kaltinamasis suvokė, kad veikia pavojingai ir neteisėtai. Tiesioginę tyčia rodo ir tai, kad fizinis poveikis nukentėjusiajai padarytas spiriant koja, kas rodo pakankamai didelį fizinio poveikio (smūgio) stiprumą, ką patvirtina ir sukelti padariniai. Tai rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai, turint tikslą tik sužaloti. Tokia veika buvo aiškiai pavojinga ir tai rodo, kad kaltinamasis buvo aiškiai neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš D. S., dėl ko smurtaudamas jos atžvilgiu turėjo aiškų tikslą ją sužaloti, kas ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Veikos pobūdis, kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato savo veikos pavojingumą, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė.
Taigi konstatuotina, kad kaltinamasis nukentėjusiajai D. S. jai spirdamas koja vieną kartą į kairės kojos šlaunį, jos atžvilgiu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra nusikaltimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Todėl visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą R. A. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą, labai gailėjosi, o jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
R. A. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, smurtavo prieš moterį, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas, neatlikęs jam anksčiau teismo paskirtos bausmės (nesumokėjęs baudos), šiuo metu nedirbantis, nevedęs, dėl ko darytina išvada, kad R. A. būtų pagrindas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausme, tačiau savo rūšimi griežtesnę nei ta bausmės rūšis (bauda), kurios jis iki dabar nėra atlikęs.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Bausmės dydis nustatytinas artimas minimaliam tokios bausmės rūšies dydžiui. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kadangi R. A. naują nusikaltimą padarė būdamas neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, tai yra nesumokėjęs Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nuosprendžiu jam paskirtos 10 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (1300 litų) baudos, tai bausmė, paskirta jam nauju nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnyje nurodytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, privalo būti subendrinama su visa neatlikta bausme pagal ankstesnį nuosprendį. Kadangi ankstesniu nuosprendžiu paskirta bauda buvo nustatyta dar galiojant litui, tai šiuo atveju bendrinant bausmes yra reikalinga perskaičiuoti anksčiau nustatytą baudos dydį litais į atitinkamą dydį eurais pagal oficialų lito ir euro pakeitimo kursą euro įvedimo dieną (1 euras = 3,4528 lito). Todėl laikytina, kad šiandien R. A. neatlikta 10 MGL baudos bausmė yra 376,51 eurų.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jeigu šis laikas nėra susijęs su darbu ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. A. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jeigu šis laikas nėra susijęs su darbu ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nuosprendžiu R. A. paskirta ir iki dabar neatlikta bausme – nesumokėta bauda, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėti visą neatliktą bausmę - 10 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio baudą (376,51 eurų) ir paskirti R. A. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jeigu šis laikas nėra susijęs su darbu ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 10 MGL dydžio (376,51 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti R. A. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
Išaiškinti R. A., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
R. A. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktinį įrodymą byloje – elektroninę laikmeną su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.