- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- I-5753-811/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Bronius Januška, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- S. V., A. V., B. V.
- Atsakovas
- Lietuvos bankui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjų atstovui E. P., atsakovo atstovams Daivai Safranavičiūtei-Pizzo ir Maksimui Liutenkai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. V., A. V. ir B. V. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-02-10 nutartimi (b. l. 35-36) priimta pareiškėjų skundo dalis, kurioje pareiškėjai prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-11-09 sprendimą Nr. 3R-458(AG-337/04-2015).
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodė, kad 2015-08-25 Lietuvos bankui išdėstę faktus dėl neteisėtų Palangos kredito unijos (toliau – Unija) veiksmų ir teisės aktų pažeidimų vartotojų atžvilgiu. Pareiškėjai nurodo negavę iš Unijos atsakymo į 2014-11-03 prašymą. Teigia nurodę Lietuvos bankui, kad negavo 2 027,34 eurų, todėl neprivalantys jų grąžinti. Išduodama paskolą, Unija nepaaiškino pareiškėjams, kad iš jų paskolos 27 900 Lt pervedė į Unijos pajinį kapitalą, kuris reikalingas Unijos poreikiams tenkinti. Nurodo, kad jiems buvo pasakyta, jog jie turės grąžinti pasiskolintus pinigus ir sumokėti palūkanas. Pareiškėjai nurodo 2014-11-03 grąžinę visą gautą kreditą, kai Unija vykdė Lietuvos banko reikalaujamus kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodiklius, todėl jiems yra nesuprantama, kodėl Unija netenkino jų prašymo pabaigti sutartinių santykių, taip pat nesupranta, kodėl turi dar įnešti 2 027,34 eurų. Nurodo, kad Unija 2012-01-06 buvo neteisėtai užvaldyta konkuruojančios centrinės kredito unijos, neteisėtai perimant Unijos valdymą. Pareiškėjai teigia, jog jiems yra žinoma, kad kitiems Unijos nariams su pajumi už tam tikrą mokestį dengiamos paskolos ir mano, kad Lietuvos bankas privalo imtis veiksmų pašalinti neteisėtus finansų įstaigos veiksmus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 58 str. 2 d. Nurodo, kad Lietuvos bankui pavesta nagrinėti ne tik iš sutartinių santykių kylančius ginčus tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių, tačiau ir dėl su jais susijusių santykių. Teigia, kad ginčas kilęs dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo ir vykdymo, todėl Lietuvos banko pareiga vykdyti priskirtą atitinkamą ginčų nagrinėjimo neteismine tvarka funkciją, tačiau Lietuvos bankas priskirtų pareigų vykdyti nenori, priskirtų funkcijų neatlieka. Mano, kad Unijos veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, todėl mano, kad Lietuvos bankas turėjo įstatyme numatytus įgaliojimus vykdyti Unijos priežiūros funkcijas, tačiau neteisėtai atsisakė imtis priemonių ir įpareigoti Uniją pašalinti teisės aktų pažeidimus. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba atsisakė tinkamai nagrinėti pareiškėjų skundą, todėl pareiškėjai, nesutikdami su Lietuvos banko raštu, kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – VAGK), kuri 2015-11-10 pareiškėjų skundą atmetė. Pareiškėjams nesuprantama ir VAGK pozicija, kuri deklaratyviais teiginiais bando pateisinti Lietuvos banko atsisakymą tinkamai reaguoti į skunduose nurodytus faktus ir teisės aktų pažeidimus. Nurodo, kad Lietuvos bankui ir VAGK neužtenka kaip įrodymų - trijų Unijos narių tvirtinimų, kad jie buvo apgauti. Teigia, kad tai lengva patikrinti stebinti pinigų judėjimą, be to, tai gali patvirtinti paskolą išmokėjusi Unijos darbuotoja. Pareiškėjų teigimu, VAGK vengia atlikti savo pareigą – tinkamai reaguoti į skundą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime (b. l. 43-50) nurodė su pareiškėjų skundu nesutinkantis. Teigia, kad pareiškėjai Lietuvos bankui pateiktame 2015-08-25 skunde prašė sustabdyti neteisėtus ir galbūt nusikalstamus Unijos veiksmus jos narių atžvilgiu, atlikti Unijos patikrinimą, pritaikyti poveikio priemones dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų ir įpareigoti Uniją grąžinti papildomą pajų ir (arba) įskaityti jį paskutinei paskolos sumai padengti. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2015-10-01 rašte Nr. S2015/(21.14-2101)-12-4233 pareiškėjams nurodė, kad nėra pagrindo įtarti, jog Unijos veiksmais buvo pažeisti finansų rinką reguliuojančių teisės aktų reikalavimai, todėl nėra pagrindo pradėti tyrimo dėl Unijos veiksmų. Atsakovas nurodo tuo pačiu išaiškinęs pareiškėjams, kad Lietuvos bankas nuolat pagal savo kompetenciją teisės aktuose nustatytais būdais ir tvarka vykdo Unijos ir kitų finansų rinkos dalyvių priežiūrą ir gaunamos informacijos pagrindu vertina, ar Unija nepažeidžia teisės aktuose nustatytų saugia ir patikimą kredito unijų veiklą užtikrinančių ir kitų finansų rinką reguliuojančių teisės aktų reikalavimų bei normatyvų, įstatymuose numatytais atvejais taiko poveikio priemones, periodiškai inspektuoja ir tikrina kredito unijas. Nurodo neturėjęs pagrindo įtarti, kad Unija, nepadengdama paskolos likučio iš pareiškėjų pajaus, pažeidžia finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl neturėjo pagrindo pradėti tyrimo dėl Unijos veiksmu. Tuo pačiu teigia, kad , kad pareiškėjams buvo paaiškinta, kad nuo 2014-08-05 įsigaliojusioje Kredito unijų įstatymo redakcijoje sugriežtintas kredito unijos narių disponavimas pajiniais įnašais. Teigia nurodęs, kad pareiškėjo S. V. ir Unijos 2007-06-04 sudarytos sutarties Nr. 07-00053 6.3 punkte pareiškėjas S. V. įsipareigojo iki paskolos suteikimo dienos išpirkti papildomą Unijos pajų, kuris bus grąžinamas tada, kai bus visiškai įvykdytos prievolės pagal paskolos sutartį. Teigia įvertinęs, kad tarp pareiškėjų ir Unijos kilęs individualus civilinis ginčas. Teisiniai santykiai tarp kredito unijos ir jos narių yra juridinio asmens ir jo dalyvių teisiniai santykiai, pajinio įnašo sumokėjimas ir grąžinimas nėra finansinė paslauga, kredito unijos narys nelaikytinas vartotoju, todėl Lietuvos bankas nėra įgaliotas nagrinėti ginčo, kilusio dėl pajinio įnašo grąžinimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas A. V. 2014-11-03 kreipėsi į Uniją su pretenzija ne kaip vartojimo sutarties šalis, prašydamas įvykdyti jos, kaip kredito davėjos, iš paskolos sutarties kylančius įsipareigojimus, bet kaip Unijos narys prašė išmokėti papildomą pajų. Pagrįstu laiko ginčijamą VAGK sprendimą, kuriame teisingai konstatuota, kad Lietuvos bankas pagrįstai atsisakė šiuo atveju nagrinėti pareiškėjų ir Unijos ginčą ne teismo tvarka, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimų.
Teismo posėdyje pareiškėjai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas byloje kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-11-09 sprendimo Nr. 3R-458(AG-337/04-2015), kuriuo buvo sprendžiamas Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2015-10-01 rašto Nr. S 2015/(21.14-2101)-12-4233 teisėtumas ir pagrįstumas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjas S. V. ir Unija 2007-06-04 sudarė paskolos sutartį Nr. 07-00053 (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią pareiškėjui suteikta 279 000 Lt paskola būstui pirkti (VAGK b. l. 22-24). Paskolos sutarties 2.12 ir 6.1 p. nustatyta, kad jos grąžinimą užtikrina B. V. ir A. V.. Pareiškėja B. V. ir Unija 2007-06-04 laidavimo sutartimi Nr. 07-00065, taip pat pareiškėjas A. V. ir Unija 2007-06-04 Laidavimo sutartimi Nr. 07-00066 (toliau bendrai – Laidavimo sutartys) įsipareigojo sumokėti Unijai paskolos gavėjo S. V. negrąžintą paskolą ar jos dalį (VAGK b. l. 29-32).
Lietuvos banke 2015-09-07 gautas pareiškėjų skundas dėl Unijos veiksmų, kuriame pareiškėjai prašė sustabdyti neteisėtus Unijos veiksmus, atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Unijos veiksmų ir taikyti Unijai poveikio priemones, taip pat įpareigoti Uniją įskaityti pareiškėjų pajinį įnašą paskolai apmokėti (VAGK b. l. 20-21). Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2015-10-01 raštu Nr. S 2015/(21.14-2101)-12-4233 atsakė pareiškėjams, nurodydama, kad pareiškėjų ir Unijos individualus ginčas dėl pajaus įskaitymo paskolai padengti yra kilęs iš privatinės teisės reguliuojamų santykių, kurie turi būti nagrinėjami Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Tuo pačiu paaiškino poveikio priemonių taikymo finansų rinkos dalyviams tvarką ir nurodė, kad nėra pagrindo įtarti, kad Unijos veiksmais buvo pažeisti finansų rinką reguliuojančių teisės aktų reikalavimai, todėl nėra pagrindo pradėti tyrimo dėl Unijos veiksmų. Atsakovas pranešė pareiškėjams, kad atsižvelgdamas į jų skunde nurodytą aplinkybę, jog Unija iki skundo pateikimo Lietuvos bankui dienos nėra atsakiusi į pareiškėjų pretenzijas, persiuntė skundo kopiją Unijai ir paprašė pateikti atsakymą pareiškėjams per teisės aktuose nustatytus terminus b. l. 53-55).
Nesutikdami su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2015-10-01 raštu Nr. S 2015/(21.14-2101)-12-4233, pareiškėjai dėl jo pateikė skundą VAGK, prašydami jį panaikinti ir įpareigoti Lietuvos banko Priežiūros tarnybą įvertinti, ar Unijos teisės aktų pažeidimai, prašymų netenkinimas, piktnaudžiavimai ir t. t. nepažeidžia Kredito unijų įstatymo 14 str. 1 d. 3 p., 10 p., Vartotojo teisių apsaugos įstatymo 3 str. 5 p. ir kitų straipsnių, o nustačius pažeidimus, imtis teisinių priemonių, kad šie pažeidimai būtų pašalinti ir Unija nereikalautų pinigų, kurių pareiškėjai negavo (VAGK b. l. 1-3). Ginčijamu VAGK sprendimu pareiškėjų skundas atmestas (b. l. 9-12).
Ginčijamame Sprendime VAGK nurodė įvertinusi pareiškėjų skundo Lietuvos bankui turinį ir nustačiusi, kad pareiškėjai į Lietuvos banką kreipėsi dėl Unijos veiksmų (neveikimo), t. y. dėl to, kad Unija nesutinka grąžinti pajaus (pajumi padengti paskolos sumą), ir prašė atlikti tyrimą, sustabdyti šiuos pareiškėjų atžvilgiu vykdomus veiksmus ir taikyti Unijai sankcijas. Tuo pačiu VAGK nurodo įvertinusi skundžiamo Lietuvos banko 2015-10-01 rašto turinį ir nustačiusi, kad Lietuvos bankas atsisakė nagrinėti tarp pareiškėjų ir Unijos kilusį ginčą dėl to, kad pajinio įnašo sumokėjimas ir grąžinimas nėra laikytinas finansine paslauga, o kredito unijos narys nėra laikytinas vartotoju, todėl Lietuvos bankas teisės aktų yra įgaliotas nagrinėti tik tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių kylančius ginčus dėl finansinių paslaugų (netinkamo) suteikimo ir nurodė, kad ginčas nėra susijęs su finansinių paslaugų pareiškėjams, kaip vartotojams, suteikimu. Todėl konstatavo, kad Lietuvos bankas pagrįstai atsisakė spręsti ginčą ikiteismine tvarka. Tuo pačiu nurodė, kad VAGK nekompetentinga vertinti, ar Lietuvos bankas tinkamai veikia kaip priežiūros institucija, bei teikti Lietuvos bankui įpareigojimus šioje srityje.
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjų ginčas su Unija kilęs iš privatinių teisinių santykių ir kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2015-10-01 rašto Nr. S 2015/(21.14-2101)-12-4233 teisėtumas ir pagrįstumas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, nes tai jau yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-27 nutartyje šioje byloje (Nr. AS-43-662/2016), kuria palikta galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-11-30 nutarties dalis šioje administracinėje byloje, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų reikalavimą dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2015-10-01 rašto Nr. S 2015/(21.14-2101)-12-4233, pripažinęs, kad šis raštas yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas (Lietuvos banko įstatymo 47 str. 13 d.), todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, o pareiškėjos su savo reikalavimais turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (b. l. 29-33).
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir AGKĮ) 2 str. 2 d. nustatyta, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje. Tuo pačiu pagal AGKĮ 2 str. 3 d. VAGK, išskyrus Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) arba kituose įstatymuose nustatytas išimtis, sprendžia ginčus, kurie priskirti Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomai kompetencijai. AGKĮ 9 str. 1 d. nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal AGKĮ 9 str. 2 d. 2 p nuostatas, VAGK nesprendžia ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad VAGK kompetencijai nepriskirta nagrinėti ginčų, kurie nagrinėtini civilinio proceso tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir AGKĮ) 2 str. 2 d. nustatyta, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje. Tuo pačiu pagal AGKĮ 2 str. 3 d. VAGK, išskyrus Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) arba kituose įstatymuose nustatytas išimtis, sprendžia ginčus, kurie priskirti Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomai kompetencijai. AGKĮ 9 str. 1 d. nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal AGKĮ 9 str. 2 d. 2 p nuostatas, VAGK nesprendžia ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad VAGK kompetencijai nepriskirta nagrinėti ginčų, kurie nagrinėtini civilinio proceso tvarka.
Pažymėtina tai, kad ginčų dėl civilinių teisinių santykių nenagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas (ABTĮ 1 str. 1 d., 16 str. 1 d.). Taigi, jie nepatenka į VAGK kompetencijos sritį, todėl VAGK negalėjo priimti nagrinėti pareiškėjų skundo.
Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str. 1 d., Teismų įstatymo 9 str. 1 d., konstatuotina, kad VAGK priėmė nagrinėti pareiškėjų skundą ir išnagrinėjo pareiškėjų ginčą, kuris nagrinėtinas civilinio proceso tvarka ir nenagrinėtinas VAGK (AGKĮ 2 str. 2-3 d., 9 str. 2 d. 2 p.). Pagal Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – Nuostatų) 18.2 p. komisijos pirmininkas, įvertinęs Nuostatų 16 p. nurodytus skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, nusprendžia atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti. Tuo atveju, jeigu skundo nagrinėjimo metu nustatoma, kad skundas nepriskirtas komisijos kompetencijai, pagal Nuostatų 44.5 p. VAGK priima sprendimą bylą nutraukti. Šiuo atveju pareiškėjų skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas nesilaikant nurodyto teisinio reglamentavimo.
Esant šioms aplinkybėms, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-11-09 sprendimas Nr. 3R-458(AG-337/04-2015) naikintinas, tačiau ne pareiškėjų skunde nurodytais pagrindais – pagal ABTĮ 88 str. 2, 4 ir 5 p., o pagal ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p., t. y. kaip priimtą nekompetentingo viešojo administravimo subjekto. Teismui konstatavus, kad pareiškėjų skundo Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagal kompetenciją negalėjo nagrinėti, pareiškėjų prašymas įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundą negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 2 p., teismas
nusprendžia:
pareiškėjų skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-11-09 sprendimą Nr. 3R-458(AG-337/04-2015).
Likusios pareiškėjų skundo dalies netekinti.
Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.