Utenos apylinkės teismo sprendimas

2018-03-27 · Civilinė byla Nr. 2-118-228/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-27
Bylos Nr.
2-118-228/2018
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00537-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stacevičienė
Ieškovas
D. R.
Atsakovas
L. K.
Advokatai
Vytautas Garla
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-118-228/2018Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00537-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 27 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Irena Stacevičienė,sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei,dalyvaujant ieškovui D. R., jo atstovei advokatei R. Š.,atsakovės L. K. atstovui advokatui Vytautui Garlai,trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. L.,

Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Broniui Varnui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei L. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. L., institucijos, teikiančios išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. R. 2017-03-17 teisme gautame ieškinyje ir teismo posėdžių metu prašė pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimu nustatytą sūnaus M. R. gyvenamąją vietą ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu D. R. bei priteisti iš atsakovės L. K. 100 EUR dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. R., mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. birželio 1 d. iki jo pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą D. R.. Iš ieškovo nutraukti lėšų, priteistų 2010-06-23 teismo sprendimu sūnaus M. R. išlaikymui išieškojimą nuo 2017-06-01.

Taip pat ieškovas prašė nustatyti tokią atsakovės L. K. bendravimo su sūnumi M. tvarką: 1. Antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiima M. iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16 val. 2. Sūnaus M. moksleivio atostogų metu M. ½ dalį vasaros, pavasario, rudens ir žiemos atostogų laiko praleidžia su motina, konkretų atostogų laiką ieškovas ir atsakovė suderina prieš pusę mėnesio iki atostogų pradžios. 3. Valstybinių ir asmeninių švenčių dienomis L. K. bendrauja su vaiku taip: poriniais metais: 1) Kalėdų 2 dieną (gruodžio 26 d.) sūnus švenčia su motina, kuri M. pasiima iš jo namų nuo 9 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 16 val.; 2) Velykų 1 dieną (sekmadienį) sūnus švenčia su motina, kuri M. pasiima iš jo namų ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 18 val. 3) Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) sūnus M. švenčia su motina, kuri pasiima sūnų nuo 9 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20 val.; neporiniais metais: 1) Kūčių ir Kalėdų 1 dieną sūnus švenčia su motina, kuri M. pasiima iš jo namų gruodžio 24 d. nuo 9 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 16 val.; 2) Velykų 1 dieną (sekmadienį) sūnus švenčia su motina, kuri M. pasiima iš jo namų nuo 9 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 18 val.; 3) Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) sūnus M. švenčia su motina, kuri pasiima sūnų nuo 9 val. ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 18 val. 4. L. K. bendravimo su vaiku metu privalo užtikrinti vaikui saugią ir atitinkančią vaiko interesus aplinką, rūpintis jo sveikata, auklėjimu. 5. L. K. privalo informuoti D. R. apie neturėjimą galimybių paimti vaiką nustatytomis bendrauti su vaiku dienomis ne vėliau kaip dieną iki numatyto jos susitikimo su sūnumi. D. R. turi teisę atsisakyti leisti atsakovei susitikti su sūnumi M. ar jį laikinai savaitgaliui pasiimti, jeigu tam yra svarbių priežasčių (vaiko liga ir kt.). Dėl ligos tėvas turi teisę neleisti sergančiam vaikui bendrauti su atsakove tol, kol vaikas pasveiks. 6. L. K. privalo užtikrinti galimybę vaikui susisiekti su tėvu ir tėvui su vaiku telefonu ar kita ryšio priemone, kai vaikas išvyksta iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos daugiau nei dviem dienom. 7. Vaiko tėvui sutinkant, L. K. sūnų M. gali pasiimti bei grąžinti ir kitu laiku, nei nustato ši bendravimo tvarka.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje ir posėdžių metu nurodė, jog jis ir atsakovė L. K. yra M. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu, pagal kurio sąlygas sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina, o iš ieškovo buvo priteistas 72,40 EUR (250 Lt) dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2013 m. ieškovas kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl sūnaus M. gyvenamosios vietos pakeitimo, nes buvo gavęs informaciją, kad atsakovė vaiku nesirūpina, girtauja, tačiau teismas ieškinio netenkino.

Vaikas su motina gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vaikas mokykloje paprašė pagalbos, nes jo motina netinkamai jį prižiūri, namuose girtaujama. Vaikas buvo apgyvendintas pas prosenelę (duomenys neskelbtini), tais pačiais metais vasario 14 d. vykusiame posėdyje Vaikų teisių apsaugos skyriaus vaiko tėvui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, vaikui kol kas leista gyventi su motina.

Po šių įvykių ieškovas pradėjo bendrauti su vaiku, parsivežė į savo gyvenamus namus (duomenys neskelbtini).

Ieškovas pripažino, jog anksčiau girtavo, šiuo metu daugiau nei šeši metai nevartoja alkoholio visiškai. Ieškovas taip pat nurodė, jog jis gyvena faktinėje santuokoje su D. L., jų šeimoje auga D. L. dukra G. iš pirmos santuokos ir jų bendra dukra G. R.. Ieškovas su D. L. gyvena jos broliui priklausančiame dviejų kambarių bute pagal susitarimą, D. L. turi lengvąjį automobilį. D. L. neprieštarauja, kad jų šeimoje gyventų ieškovo sūnus M.. Ieškovas dirba, gauna pakankamas pajamas, taip pat turi geras buitines sąlygas ir gali užtikrinti sūnui tinkamas sąlygas augti ir mokytis. Šeima (duomenys neskelbtini) turi butą, kur yra tinkamos sąlygos poilsiauti.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą kartu ieškovu, jis prašo iš atsakovės priteisti vaiko išlaikymui po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes mano, kad šio amžiaus vaikui išlaikyti 200 EUR mėnesiui pakankama suma.

Taip pat ieškovas prašo nustatyti motinos bendravimo tvarką su vaiku.

Šalies argumentai

Atsakovė L. K. atsiliepimo nepateikė, posėdžių metu su ieškiniu nesutiko, teigė, kad ji gali pati tinkamai prižiūrėti ir auginti vaiką. Atsakovė nurodė, jog ji gyvena santuokoje su A. K., jis šiuo metu niekur nedirba, dažnai būna kaime pas savo motiną, todėl vaikas dažnai būna pas močiutę – atsakovės motiną, atsakovės tėvai gyvena vieno kambario bute (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė teigė, jog vaiko santykiai su jos vyru geri, tačiau pripažino, jog vaikas nenorėjo likti namuose su jos sutuoktiniu, todėl į mokyklą rudenį išeidavo kartu su ja po 6 valandos. Atsakovė pripažino, kad buvo problemų dėl alkoholio, gerti pradėjo gyvendama su ieškovu, taip pat tvirtino, jog šiuo metu (bylos nagrinėjimo eigoje) retai geria. Ji nurodė, jog padeda vaikui ruošti pamokas, porą valandų skiria vaikui, ji stengiasi vaiką suprasti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo D. L. atsiliepime ir posėdžių metu ieškovo ieškinį palaikė visiškai. Ji nurodė, jog su ieškovu gyvena kartu nuo 2011 metų spalio mėnesio. Jie kartu turi dukrą G., gimusią (duomenys neskelbtini), taip pat ji turi dukrą G., gimusią (duomenys neskelbtini) pirmoje santuokoje. D. L. nurodė, jog ji neprieštarauja, kad M. gyventų jų šeimoje, vaikui patinka jų namuose, jis jaučiasi saugus, džiaugiasi tėvo dėmesiu, vaikui, pabuvus jų namuose, pagerėjo M. elgesys, pradėjo keistis jo elgesys tvarkos ir higienos klausimais, su juo jų šeimoje daug bendraujama.

Institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius teikė išvadą, kurią palaikė atstovas posėdžių metu. Skyrius siūlė šalių sūnaus M. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu D. R., suteikiant motinai galimybę dalyvauti sūnaus auklėjime, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams ir priteisti iš motinos išlaikymą vaikui. Tiek išvadoje, tiek atstovas posėdžių metu nurodė, jog atsakovė gyvena nuomojamame vieno kambario bendrabučio tipo bute. Vaikui yra atskirta atskira vieta miegoti ir pamokoms ruošti. Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) nuo 2017 metų vasario mėnesio. Mokytojos bei socialinės pedagogės teigimu vaikas ateina ne visada paruošęs namų darbus, neturi reikiamų mokymo priemonių, dažnai būna neišsimiegojęs, trūksta švaros ir tvarkos, per pamokas nesukaupia dėmesio, pertraukų metu konfliktuoja su bendraamžiais, mama mažai dėmesio skiria sūnaus priežiūrai, menkai domisi vaiko pasiekimais moksle, nesilanko mokykloje.

2017-02-10 skyriuje buvo gautas pranešimas iš Anykščių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus, jog M. R. yra (duomenys neskelbtini), kadangi motina girtauja ir negali užtikrinti sūnui tinkamų gyvenimo sąlygų.

Išvadoje taip pat nurodyta informacija, jog L. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, motinai trūksta įgūdžių tinkamai auginti ir prižiūrėti sūnų, lankantis socialinei darbuotojai namuose, atsakovė buvo pastebėta vartojusi alkoholinius gėrimus.

Institucija, teikianti išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas posėdžiuose nedalyvavo, išvadoje, taip pat pateikdamas nuomonę dėl ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių skyrius nurodė, jog ieškovas gyvena jo draugės D. L. broliui priklausančiame dviejų kambarių bute. Namuose yra visi būtiniausi baldai ir buitinė technika. D. R. dirba ir gauna pastovias pajamas, jis pasiryžęs auginti vaiką, kadangi, jo nuomone, vaiko motina netinkamai rūpinasi vaiku, piktnaudžiauja alkoholiu, jo bendravimas su vaiku yra problematiškas, nes vaiko motina nuolat kliudo tėvo bendravimui su vaiku. D. R. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyrius teikė išvadą, kad galima nustatyti vaiko gyvenamąją vietą pas tėvą, priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui, išlaikymo lėšas pavesti tvarkyti vaiko tėvui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus M. (10 b.l., I t.). Ieškovas prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus M. gyvenamąją vietą kartu su juo, kadangi atsakovė nesugeba tinkamai auginti ir auklėti vaiko, juo pasirūpinti, girtauja.

Atsakovė L. K. nesutiko dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teigė, jog gali tinkamai rūpintis savo vaiku.

LR CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai sprendžiami, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą.

Sprendžiant šį reikalavimą, atsižvelgtina į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., VTAPĮ 4 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu (11-13 b. l., I t.), pagal kurio sąlygas sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina, o iš ieškovo buvo priteistas 72,40 EUR (250 Lt) dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2013 m. ieškovas kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl sūnaus M. gyvenamosios vietos pakeitimo, nes buvo gavęs informaciją, kad atsakovė vaiku nesirūpina, girtauja, tačiau teismas ieškinio netenkino (17-18 b. l., I t.).

Vaikas su motina gyveno (duomenys neskelbtini) pas atsakovės sutuoktinio motiną, 2017 m. vasario 10 d. vaikas mokykloje paprašė pagalbos, nes jo motina netinkamai jį prižiūrėjo, namuose buvo girtaujama. Vaikas buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini), po to pas prosenelę (duomenys neskelbtini), tais pačiais metais vasario 14 d. vykusiame posėdyje Vaikų teisių apsaugos skyriaus vaiko tėvui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, vaikui kol kas buvo leista gyventi su motina.

Po šių įvykių ieškovas pradėjo bendrauti su vaiku, parsivežė jį į savo gyvenamus namus (duomenys neskelbtini).

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog ieškovas gyvena faktinėje santuokoje su D. L., jų šeimoje auga D. L. dukra G. iš pirmos santuokos ir jų bendra dukra G. R. (14 b. l., I t.). D. L. nuosavybės teise priklauso dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas su D. L. gyvena jos broliui priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagal susitarimą, taip pat D. L. turi lengvąjį automobilį (85-87, 98-100, 105, 122-124 b. l., I t.). D. L. neprieštarauja, kad jų šeimoje gyventų ieškovo sūnus M., tai patvirtino ji pati 2017-12-20 posėdžio metu, taip pat byloje yra pateiktas jos raštiškas sutikimas (16 b. l., I t., 132-135 b. l., II t.). Šeima (duomenys neskelbtini) turi 1 kambario butą, nuosavybės teise registruotą G. R. vardu dovanojimo sutarties pagrindu (24-25, 101-104 b. l., I t.), kur yra tinkamos sąlygos poilsiauti.

Ieškovas pripažino, jog anksčiau girtavo, šiuo metu daugiau nei šeši metai nevartoja alkoholio visiškai (33 b. l., I t.).

Ieškovas dirba, jo vidutinės vieno mėnesio pajamos SODROS duomenų bazės duomenimis už laikotarpį nuo 2017-10-01 (neatskaičius mokesčių), sudarė apie (duomenys neskelbtini) EUR, ankstesnės pajamos šioje įmonėje sudarė apie (duomenys neskelbtini) EUR per mėnesį (neatskaičius mokesčių) (28 b. l., I t., 3-5 b. l., II t., 36-37 b. l. III t.), trečiasis asmuo D. L. gauna apie (duomenys neskelbtini) EUR našlių ir našlaičių pensijos, taip pat (duomenys neskelbtini) EUR neįgalumo pensijos bei (duomenys neskelbtini) EUR našlaičių pensijos gauna jos dukra G. (91, 95 b. l., I t. 10-11, 135-136 b. l., II t.).

Institucijos, teikiančios išvadą, duomenimis šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Tiek ieškovas D. R., tiek D. L. abu pasirengę auginti M. savo šeimoje, ieškovas ir šiuo metu rūpinasi vaiko mokymosi, elgesio, taip pat ir jo sveikatos klausimais. Tiek ieškovas, tiek D. L. darboviečių bei bendruomenės charakterizuojami teigiamai (30-32 b. l., I t., 79-81 b. l., II t.). Ieškovas dar bylos nagrinėjimo eigoje teikė duomenis apie tai, jog yra susitarta dėl konkrečios mokyklos vaikui, iš anksto sprendė klausimus dėl galimai psichologinės pagalbos poreikio vaikui, byloje nėra duomenų, kurie keltų abejones dėl to, ar ieškovo šeimoje bus sudarytos tinkamos sąlygos sūnui M. gyventi, mokytis, kad nebus tinkamai rūpinamasi visais jo gyvenimo klausimais.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad atsakovė L. K. nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, kartu su sutuoktiniu A. K. gyvena vieno kambario bendrabučio tipo nuomojamame bute (18-19 b. l., II t.), L. K. laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2017-10-31 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2017-11-16 iki 2018-03-01 dirbo (duomenys neskelbtini), jos vidutinės vieno mėnesio pajamos SODROS duomenų bazės duomenimis už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2018-03-01 (neatskaičius mokesčių), sudarė apie (duomenys neskelbtini) EUR, nuo 2018-03-01 atsakovė nebedirba (6-9 b. l., II t., 38-40 b. l., III t.). Atsakovės sutuoktinis A. K. nuo 2017-07-24 niekur nedirba, šeima pragyveno iš atsakovės gaunamo darbo užmokesčio ir vaiko išlaikymui gaunamų pinigų (92, 109 b. l., II t.). A. K. yra teistas du kartus, paskutinį kartą – 2016-10-20 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. už smurtą prieš sutuoktinę (93 b. l., II t.).

Atsakovės šeima atvyko gyventi į Uteną (duomenys neskelbtini), mokyklą M. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis atsakovės šeimoje yra girtaujama, girtauja tiek pati atsakovė L. K., tiek jos sutuoktinis A. K., šeimoje nustatyti ir smurtavimo atvejai, lankantis šeimoje socialinei darbuotojai rugsėjo – lapkričio mėnesiais, atsakovė buvo pastebėta vartojusi alkoholinius gėrimus, nors tuo metu sūnaus nebuvo. L. K. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos 2017-06-21 Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (126 b. l., I t.) įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimoje lankosi socialinė darbuotoja, ir nors socialinę pagalbą L. K. priima, tačiau susitarimus vykdo iš dalies, primenant socialinei darbuotojai apie tai. Atsakovės šeima dėl girtavimo ir dėl sūnaus M. nepriežiūros buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-22 įsakymu (šeima tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini)) (135 b. l., I t.).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. K. nepakankamai dėmesio skiria vaiko priežiūrai, jo auklėjimui bei jo mokslo klausimams, retai lankėsi mokykloje. Vaikas į mokyklą dažnai ateidavo nešvariais drabužiais, nuo jo sklinda nemalonus kvapas, į mokyklą M. ateidavo ne visada paruošęs namų darbus, ne visada turėjo visas reikiamas priemones, dažnai būdavo neišsimiegojęs, mokykloje atsikalbinėjo, trukdė per pamokas, netinkamai elgėsi su kitais klasės mokiniais, nemokėjo daugybos lentelės, prastai skaitė. Byloje yra duomenys apie tai, jog M. vagiliauja, apie tai yra informuota motina, tačiau ji nesiėmė priemonių, retai lankėsi mokykloje.

Tokią situaciją patvirtino byloje esantys duomenys: mokinio dienyno įrašai, mokinio žinių įvertinimo duomenys bei liudytojų E. S., V. S. parodymai 2017-10-05 posėdyje, D. K. parodymai 2017-11-02 ir 2018-03-07 teismo posėdžiuose (69-72, 171-177 b. l. I t., 15-17, 29-32, 39, 44-45, 55-59 b. l., II t., 43 b. l., III t.). Nurodytų aplinkybių nepaneigė ir liudytoja – atsakovės motina D. D. bei liudytojas –atsakovės sutuoktinis A. K. (45-47, 86-87 b. l., II t.).

2017 m. gruodžio mėnesio 20 d. posėdžiui buvo pateikti duomenys apie šalių sūnaus M. pažymius, jo mokymosi rezultatus bei elgesį, Socialinių paslaugų centro informacija (tame tarpe socialinės darbuotojos 2017 m. rugsėjo – lapkričio mėnesių šeimos aplankymo aktai), mokyklos socialinės pedagogės informacija apie M. (109-116 b. l., II t.). Iš pateiktų duomenų matyti, jog situacija nėra pagerėjusi, priešingai, tuo metu problemos dėl vaiko buvo padidėjusios. Vaikas ir toliau ateidavo į mokyklą ne visada paruošęs pamokas, dažnai neturėjo reikiamų mokymosi priemonių, nesusikaupdavo per pamokas, nedirbo pats ir trukdė dirbti kitiems vaikams, buvo neramus, dažnai piktas mokykloje, per tėvų susirinkimą 2017-11-28 kitų mokinių tėvai piktinosi dėl M. elgesio, socialinės pedagogės teismui pateiktoje informacijoje nurodyta, jog kartais vaikas nakvoja pas močiutę Utenoje, išeiginėmis būna pas promočiutę (duomenys neskelbtini), kai motina nedirba, vaikas nakvoja namuose. Tai rodė, jog vaikas neturi pastovios gyvenamosios vietos.

Netinkamą atsakovės elgesį, girtavimo faktus, nesirūpinimo vaiku, jo nepriežiūros faktus, vaiko netinkamą elgesį mokykloje, ieškovės ir jos sutuoktinio girtavimą šeimoje laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2017 m. vasario mėnesio, patvirtina ir Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017-09-27 pateikta medžiaga, gauta iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (126-177 b. l., I t.).

2018 m. gruodžio 28 d. buvo gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu, priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą vaikui ir nustatyti laikiną motinos bendravimo tvarką su vaiku.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, atsakovės nurodytą poziciją dėl ieškovo prašymo, taip pat Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išreikštą nuomonę dėl ieškovo prašymo, (duomenys neskelbtini) taikė laikinąsias apsaugos priemones ir šalių sūnaus M. gyvenamąją vietą laikinai iki teismo sprendimo priėmimo nustatė kartu su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, taip pat iš atsakovės buvo priteistas laikinas išlaikymas bei buvo nustatyta laikina vaiko motinos bendravimo su vaiku tvarka (138-141, 149-150, 153-158, 164-165, 167-174 b. l., II t.).

Vykdant minėtą teismo nutartį, ieškovas (duomenys neskelbtini)sūnų M. išsivežė į savo gyvenamąją vietą į (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) M. mokosi (duomenys neskelbtini) (14-15, 31 b.l., III t.). 2018 m. kovo 7 d. posėdžiui buvo pateikti papildomi duomenys apie vaiko gyvenimo sąlygas pas tėvą, jo elgesį, mokymosi rezultatus naujoje mokykloje, tėvo rūpinimąsi vaiko sveikata (21-22, 24, 32-34 b. l., III t.).

Iš pateiktų įrodymų (21-22 b. l., III t.) matyti, jog vaikas tėvo namuose jaučiasi gerai, neblogai sutaria su mergaitėmis šeimoje, mokslai sekasi gerai, pamokas jam padeda ruošti tiek tėtis, tiek D. L., vaikas žino savo pareigas. Tiek ieškovas, tiek D. L. lankosi pas psichologę, siekdami gauti kuo daugiau žinių kaip elgtis su paaugliu šeimoje, kuris ilgą laiką buvo stresinėje būsenoje. Tėvo ir D. L. nuomone, vaikui apsigyvenus jų šeimoje, problemų nekyla, kyla sunkumų dėl pamokų ruošimo. M. mokytoja paaiškino, kad vaikas lengvai adaptavosi ir įsijungė į klasės kolektyvą, buvo draugiškai priimtas kitų vaikų, vaikas draugiškas, jo rezultatais nuolat domisi tėvas ir D. L., į mokyklą vaikas ateina visuomet švariai apsirengęs, turi visas reikiamas priemones, vaiko dienyne yra pagyrimų, rūpinamasi jo sveikata.

2018 m. kovo 7 d. teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek D. L. nurodė panašias aplinkybes, nurodė, jog lankytis pas psichologą vaikui kol kas nereikia, kadangi nėra pas vaiką nei pykčio, nei agresyvumo.

Negalima paneigti, jog tarp atsakovės ir jos sūnaus yra ryšys, vaiko motina myli sūnų, tačiau teismui pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad aplinka vaikui atsakovės šeimoje yra nesaugi, kas įtakojo ir neigiamą vaiko elgesį, vaiko motina L. K. nesugebėjo užtikrinti tinkamo vaiko auklėjimo, ji ir jos sutuoktinis girtavo, nepakankamai rūpinosi sūnaus švara, mokymosi rezultatais, mokymuisi reikiamų priemonių poreikiu, nepakankamai rūpinosi vaiko elgesiu mokykloje ir už mokyklos ribų, vaiko elgesys mokykloje buvo blogas, jo mokymosi rezultatai taip pat blogi, vaikas vagiliavo parduotuvėse.

Žemesnės instancijos teismas

Šalių sūnus M. buvo apklaustas 2017-11-29. Vaikas nurodė, jog jis nori gyventi su mama, nurodė, jog jis lankosi ir pas tėtį, vyksta į tėtės kaimą.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad šiuo metu vaiko gyvenamoji vieta laikinai nustatyta kartu su tėvu, ir per šį laiką M. elgesys nepablogėjo, priešingai tiek elgesys, tiek mokymosi rezultatai gerėja, tėvo šeimoje juo rūpinamasi, todėl vadovaujantis vaiko interesais, vaiko norą gyventi su mama vertinant kaip prieštaraujantį vaiko interesams, šalių sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su vaiko tėvu D. R. (LR CK 3.174 str.).

Pažymėtina, jog 2018 m. sausio 2 d. teisme buvo gautas atsakovės prašymas skirti teismo psichologinę ekspertizę vaikui M. R., tačiau teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi šio klausimo išsprendimą atidėjo nutartyje nurodytais motyvais. 2018 m. kovo 7 d. posėdžio metu atsakovės atstovas išreiškė nuomonę, jog ekspertizės skyrimo klausimas šioje situacijoje prarado aktualumą ir nebepalaikė prašymo. Prašymo skirti ekspertizę nepalaikė ir abi institucijos, teikiančios išvadą.

Dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės L. K. 100 EUR dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. R., mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. birželio 1 d. iki jo pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko tėvą D. R.. Iš ieškovo nutraukti lėšų, priteistų 2010-06-23 teismo sprendimu sūnaus M. R. išlaikymui išieškojimą nuo 2017-06-01.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1d.). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės, tėvams išnyksta teisinė pareiga išlaikyti vaiką ( CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Lietuvoje ratifikuota J. T. vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str.1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir fizines galimybes.

Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, koks, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, yra būtinas. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Visada atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai augti, mokytis, socialiai vystytis.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu buvo nutraukta D. R. ir L. R. santuoka, vaiko M. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su vaiko motina, iš atsakovo priteistas 72,40 EUR (250 Lt) dydžio išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovas ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, jog tokio amžiaus vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 200 EUR dydžio suma per mėnesį.

Atsakovė nesutiko su ieškiniu dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo, dėl išlaikymo nepasisakė, atsakovės atstovas paskutinio posėdžio metu dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio – 100 EUR kas mėnesį mokamomis išmokomis neprieštaravo.

Minėta, jog ieškovas gyvena faktinėje santuokoje su D. L., jų šeimoje auga D. L. dukra G. iš pirmos santuokos ir jų bendra dukra G. R. (14 b.l., I t.). D. L. nuosavybės teise priklauso dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas su D. L. gyvena jos broliui priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagal susitarimą, taip pat D. L. turi lengvąjį automobilį (85-87, 98-100, 105, 122-124 b. l., I t.). Šeima (duomenys neskelbtini) turi 1 kambario butą, nuosavybės teise registruotą G. R. vardu dovanojimo sutarties pagrindu (24-25, 101-104 b. l., I t.), kur yra tinkamos sąlygos poilsiauti.

Ieškovas dirba, jo vidutinės vieno mėnesio pajamos SODROS duomenų bazės duomenimis už laikotarpį nuo 2017-10-01 (neatskaičius mokesčių), sudarė apie (duomenys neskelbtini) EUR, ankstesnės pajamos šioje įmonėje sudarė apie (duomenys neskelbtini) EUR per mėnesį (neatskaičius mokesčių) (28 b. l., I t., 3-5 b. l., II t., 36-37 b. l. III t.), trečiasis asmuo D. L. gauna apie (duomenys neskelbtini) EUR našlių ir našlaičių pensijos, taip pat (duomenys neskelbtini) EUR neįgalumo pensijos bei (duomenys neskelbtini) EUR našlaičių pensijos gauna jos dukra G. (91, 95 b. l., I t., 10-11, 135-136 b. l., II t.).

Minėta, kad atsakovė L. K. nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, kartu su sutuoktiniu A. K. gyvena vieno kambario bendrabučio tipo nuomojamame bute (18-19 b. l., II t.), L. K. laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2017-10-31 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2017-11-16 iki 2018-03-01 dirbo (duomenys neskelbtini), jos vidutinės vieno mėnesio pajamos SODROS duomenų bazės duomenimis už laikotarpį nuo 2017-12-01 iki 2018-03-01 (neatskaičius mokesčių), sudarė apie (duomenys neskelbtini) EUR, nuo 2018-03-01 atsakovė nebedirba (6-9 b. l., II t., 38-40 b. l., III t.). Atsakovės sutuoktinis A. K. nuo 2017-07-24 niekur nedirba, šeima pragyveno iš atsakovės gaunamo darbo užmokesčio ir vaiko išlaikymui gaunamų pinigų (92, 109 b. l., II t.).

Šalių sūnui M. šiuo metu (duomenys neskelbtini) metai, jis lanko trečią klasę (10 b. l., I t., 31 b. l., III t.). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui po 100 EUR kas mėnesį mokamomis išmokomis.

Atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, jo gaunamas darbo pajamas, laikytina, kad vaiko poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, ir kad labiausiai nepilnamečio sūnaus poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovė neginčijo ieškovo prašomų priteisti vaiko išlaikymui kasmėnesinių išmokų dydžio.

Byloje esančiais duomenimis atsakovė nuo 2018-03-01 nedirba, tačiau tai neatleidžia jos nuo pareigos teikti sūnui M. išlaikymą.

Ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymas vaikui po 100 EUR kas mėnesį laikytinas pagrįsto dydžio, atsakovė, būdama jauno amžiaus ir sveika, priešingų duomenų byloje nėra, privalo siekti dirbti, kad galėtų vykdyti savo pareigą – išlaikyti vaiką, todėl iš atsakovės L. K. priteistina sūnaus M. išlaikymui po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3. 192 str. 2 d.).

Ieškovas prašė priteisti išlaikymą vaikui nuo 2017 m. birželio 1 d.

Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog sūnus M. kartu su ieškovu gyvena nuo (duomenys neskelbtini) (14 b. l., III t.), todėl išlaikymo priteisimo data sietina su vaiko gyvenimo kartu tėvu pradžia, taigi išlaikymas vaikui iš atsakovės priteistinas nuo (duomenys neskelbtini) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CPK 376 str. 2 d., LR CK 3.200 str.), pavedant vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti ieškovui D. R. uzufrukto teise.

Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, įstatymai suteikia teisę šalims kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo, nes toks teismo sprendimas šalims neįgyja res judicata galios.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nuo sprendimo priėmimo dienos nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Nustačius šalių sūnaus M. gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu, ieškovas prašė nustatyti vaiko motinos bendravimo su sūnumi M. tvarką.

Atsakovė prašomos nustatyti jos bendravimo su vaiku tvarkos neginčijo, jos atstovas posėdžio metu nurodė, jog bandravimo tvarka nėra bloga vaikui.

J. T. vaiko teisių konvencijos 3 str. ir LR CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal LR CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (LR CK 3.156 str.). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 str. 1–2, 4 d.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (LR CK 3.170 str. 3 dalis).

Nors atsakovė L. K. neginčijo ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau sprendžiant šį klausimą, atsižvelgtina į tai, kad dėl bendravimo su vaiku bylos nagrinėjimo eigoje tarp šalių kilo nesusipratimų ir buvo reikalinga Vaikų teisių apsaugos skyriaus pagalba, todėl teismas sprendžia šį klausimą.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus (LR CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas klausimą dėl atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgia į vaiko interesus, į ieškovo prašomą nustatyti motinos bendravimo su vaiku tvarką, į tai, kad šalys gyvena skirtinguose rajonuose, tarp kurių atstumas virš 100 km, todėl laikytina tikslinga nustatyti, jog vaikas su motina per šventes bendrauja visų tų šventinių dienų laiku, bet ne po vieną dieną, taip pat patikslintina vaiko bendravimo su tėvu telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis tvarka bei papildytina vaiko bendravimo telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis su motina tvarka.

Nurodytų aplinkybių pagrindu nustatytina tokia atsakovės L. K. bendravimo su sūnumi M. tvarka:

1. Antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį atsakovė L. K. turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. ir grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.

2. Sūnaus M. moksleivių atostogų metu L. K. turi teisę bendrauti su sūnumi pusę jo atostogų laiko, konkretų laiką tėvai suderina prieš pusę mėnesio iki atostogų pradžios.

3. Valstybinių ir asmeninių švenčių dienomis L. K. bendrauja su vaiku taip: 1) poriniais metais Šv. Velykas (sekmadienis ir pirmadienis) sūnus švenčia su motina, motina vaiką pasiima iš jo namų penktadienį nuo 17 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą pirmadienį 18 val.; 2) neporiniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus švenčia kartu su motina, motina vaiką pasiima Kūčių išvakarėse nuo 17 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną 18 val.; 3) Naujuosius Metus vaikas švenčia su tuo iš tėvų, pas kurį jis tuo metu atsotogauja; 4) Motinos dieną sūnus M. švenčia su motina, kuri pasiima sūnų penktadienį nuo 17 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; 5) poriniais metais motina vaiko gimimo dieną praleidžia su vaiku, prieš dvi dienas su vaiko tėvu suderinus vaiko pasiėmimo iš mokyklos ar jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo į namus laiką, priklausomai nuo savaitės dienos ir nuo vaiko užimtumo mokykloje.

4. L. K. bendravimo su sūnumi metu privalo užtikrinti vaikui saugią ir nepilnamečio vaiko interesus atitinkančią aplinką, rūpintis jo sveikata, auklėjimu.

5. L. K. privalo informuoti vaiko tėvą D. R. apie neturėjimą galimybių paimti vaiką nustatytomis bendrauti su vaiku dienomis ne vėliau kaip dieną iki numatyto jos susitikimo su sūnumi.

6. Tėvas D. R. turi teisę atsisakyti leisti atsakovei susitikti su sūnumi M. ar jį laikinai savaitgaliui pasiimti, jeigu tam yra svarbių priežasčių (vaiko liga ir pan.). Dėl ligos vaiko tėvas turi teisę neleisti sergančiam vaikui bendrauti su atsakove tol, kol vaikas pasveiks.

7. Vaiko motina L. K. privalo vaikui užtikrinti galimybę susisiekti su tėvu ir tėvui su vaiku telefonu ar kita ryšio priemone (bendravimui ne ilgiau kaip 15 min. po 19 val.), kai vaikas išvyksta iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos pas motiną daugiau nei dviem dienom;

8. Vaiko tėvas D. R. privalo vaikui užtikrinti galimybę susisiekti su motina ir motinai susisiekti su vaiku telefonu ar kita ryšio priemone (bendravimui ne ilgiau kaip 15 min. po 19 val. ir ne mažiau kaip tris kartus per savaitę), kai vaikas būna pas tėvą.

9. Vaiko tėvui sutinkant, L. K. gali sūnų pasiimti bei grąžinti ir kitu laiku, nei nustato ši bendravimo tvarka, taip pat tėvai gali nusistatyti kitą bendravimo su vaiku telefonu ar kita ryšio priemone tvarką ir laiką.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ir sąlygoms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Kiti klausimai

Nustačius šalių sūnaus M. gyvenamąją vietą kartu su tėvu ir iš atsakovės priteisus išlaikymą vaikui, iš ieškovo D. R. nutrauktinas išieškojimas 2010-06-23 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu priteistų sūnaus M. R. išlaikymui lėšų išieškojimas nuo 2018 m. sausio 19 d.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, todėl spręstinas klausimas dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovo ieškinys iš dalies patenkintas dėl kitos, nei ieškovas prašė datos, nuo kurios priteisiamas išlaikymas bei dėl bendravimo tvarkos patikslinimo, tačiau bendra prasme laikytina, jog ieškovo ieškinys patenkintas.

Ieškovas, pateikdamas ieškinį, suformulavo tris reikalavimus: du reikalavimai neturtinio pobūdžio: dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, šie reikalavimai susiję tarpusavyje, todėl apmokestinami žyminiu mokesčiu vieną kartą, vienas reikalavimas turtinio pobūdžio – dėl išlaikymo vaikui priteisimo, ieškovas nuo žyminio mokesčio už šį reikalavimą sumokėjimo atleistas pagal LR CPK 83 str. 1 d. 2 p. Ieškinį ieškovas apmokėjo 82 EUR dydžio žyminiu mokesčiu už du neturtinio pobūdžio reikalavimus po 41 EUR pagal ieškinio padavimo metu galiojusios LR CPK redakcijos 80 str. 1 d. 5 p. nuostatas. Laikytina, jog ieškovas sumokėjo perdaug žyminio mokesčio 41 EUR.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas ieškovo sumokėtas 41 EUR dydžio žyminis mokestis.

Ieškovui iš valstybės biudžeto grąžintina 41 EUR perdaug sumokėto žyminio mokesčio (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovui teisines paslaugas teikė advokatė R. Š. pagal 2017-03-06 ir 2017-08-08 atstovavimo sutartis (34, 80 b. l., I t.). Ieškovas šioje byloje patyrė 600 EUR advokato pagalbos išlaidų (38 b. l., I t., 95-98 b. l., II t., 27 b. l., III t.).

Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusios Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Ieškovo atstovė surašė ieškinį, rinko įrodymus, teikė prašymus teismui, teikė nuomonę raštu dėl kitų proceso dalyvių prašymų, atstovavo ieškovą teismo posėdžiuose, kur sugaišo apie 15 valandų.

Remiantis nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusių Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 8.2. p., 8.16. p., 8.17. p., 8.19. p. (maksimalius dydžius atitinkamai apskaičiuojant, taikant nustatytus koeficientus šiose rekomendacijose nustatyta tvarka), ieškovo patirtos advokato pagalbos išlaidos laikytinos pagrįsto dydžio.

Ieškovo ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos ieškovo turėtos advokato pagalbos išlaidos – 600 EUR bei 0,60 EUR žyminio mokesčio aptarnavimo išlaidų (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Teismas byloje patyrė 13,18 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-2037-15681 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų išlaidas (116 b. l., I t.), todėl pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2000 m. kovo 28 d. Nr. VIII-1591 galiojančios redakcijos) 20 str. 1 d. atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, kitų bylinėjimosi išlaidų bei proceso išlaidų mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 14 p.), todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą žyminis mokestis (už turtinio pobūdžio reikalavimą) bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo D. R. ieškinį patenkinti iš dalies.

nustatyti šalių sūnaus M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko tėvu D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovui D. R..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo nuo sprendimo priėmimo dienos nukreipti vykdyti skubiai.

Nutraukti nuo 2018 m. sausio 19 d. iš ieškovo D. R. 2010-06-23 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu priteistų sūnaus M. R. išlaikymui lėšų išieškojimo vykdymą.

Nustatyti tokią vaiko motinos L. K. bendravimo su sūnumi M. R. tvarką:

1. Antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį atsakovė L. K. turi teisę pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. ir grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.

2. Sūnaus M. moksleivių atostogų metu L. K. turi teisę bendrauti su sūnumi pusę jo atostogų laiko, konkretų laiką tėvai suderina prieš pusę mėnesio iki atostogų pradžios.

3. Valstybinių ir asmeninių švenčių dienomis L. K. bendrauja su vaiku taip: 1) poriniais metais Šv. Velykas (sekmadienis ir pirmadienis) sūnus švenčia su motina, motina vaiką pasiima iš jo namų penktadienį nuo 17 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą pirmadienį 18 val.; 2) neporiniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas sūnus švenčia kartu su motina, motina vaiką pasiima Kūčių išvakarėse nuo 17 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną 18 val.; 3) Naujuosius Metus vaikas švenčia su tuo iš tėvų, pas kurį jis tuo metu atsotogauja; 4) Motinos dieną sūnus M. švenčia su motina, kuri pasiima sūnų penktadienį nuo 17 val. ir grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; 5) poriniais metais motina vaiko gimimo dieną praleidžia su vaiku, prieš dvi dienas su vaiko tėvu suderinus vaiko pasiėmimo iš mokyklos ar jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo į namus laiką, priklausomai nuo savaitės dienos ir nuo vaiko užimtumo mokykloje.

4. L. K. bendravimo su sūnumi metu privalo užtikrinti vaikui saugią ir nepilnamečio vaiko interesus atitinkančią aplinką, rūpintis jo sveikata, auklėjimu.

5. L. K. privalo informuoti vaiko tėvą D. R. apie neturėjimą galimybių paimti vaiką nustatytomis bendrauti su vaiku dienomis ne vėliau kaip dieną iki numatyto jos susitikimo su sūnumi.

6. Tėvas D. R. turi teisę atsisakyti leisti atsakovei susitikti su sūnumi M. ar jį laikinai savaitgaliui pasiimti, jeigu tam yra svarbių priežasčių (vaiko liga ir pan.). Dėl ligos vaiko tėvas turi teisę neleisti sergančiam vaikui bendrauti su atsakove tol, kol vaikas pasveiks.

7. Vaiko motina L. K. privalo vaikui užtikrinti galimybę susisiekti su tėvu ir tėvui su vaiku telefonu ar kita ryšio priemone (bendravimui ne ilgiau kaip 15 min. po 19 val.), kai vaikas išvyksta iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos pas motiną daugiau nei dviem dienom;

8. Vaiko tėvas D. R. privalo vaikui užtikrinti galimybę susisiekti su motina ir motinai susisiekti su vaiku telefonu ar kita ryšio priemone (bendravimui ne ilgiau kaip 15 min. po 19 val. ir ne mažiau kaip tris kartus per savaitę), kai vaikas būna pas tėvą.

9. Vaiko tėvui sutinkant, L. K. gali sūnų pasiimti bei grąžinti ir kitu laiku, nei nustato ši bendravimo tvarka, taip pat tėvai gali nusistatyti kitą bendravimo su vaiku telefonu ar kita ryšio priemone tvarką ir laiką.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. K. ieškovo D. R. naudai 41 EUR ieškovo sumokėto žyminio mokesčio, 600 EUR advokato pagalbos išlaidų ir 0,60 EUR žyminio mokesčio aptarnavimo išlaidų.

Grąžinti ieškovui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto 41 EUR perdaug sumokėto žyminio mokesčio.

Išaiškinti ieškovui, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Irena Stacevičienė