- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-14
- Bylos Nr.
- II-4-448/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Advokatai
- Ona Klinavičienė
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Grigaravičienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. L., jo atstovei advokatei Onai Klinavičienei, įgaliotam asmeniui- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei O. G., išnagrinėjusi skundą dėl nutarimo bei skundo medžiagą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. L. (toliau-Apeliantas) teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2012 m. lapkričio 7d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau-Institucija) vedėjo R. D. nutarimą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau-LR ATPK) 159 str. 1 d. Apeliantas nurodo, kad 2012 m. spalio 22 d. jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 159 str. 1d. dėl to, kad 2012 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) , jis valstybinėje žemėje pastatė 14,72 m ilgio ir 1,5 m tvorą bei, neturėdamas žemės sklypo bendraturčio sutikimo, trinkelėmis išklojo 12,48x3,45 m dydžio aikštelę (įvažiavimą į garažą) ir tokiais veiksmais pažeidė STR 1.07.01:2010 33-io punkto 33.1 papunktį bei 6-o priedo 3-io punkto 3.3 papunktį. Dėl šio pažeidimo Institucijos vadovas 2012 m. lapkričio 7d. jam paskyrė administracinę nuobaudą-750 litų baudą. Nurodo, kad nurodytų reikalavimų nepažeidė, nes su sklypo bendraturte V. Š. jis ir jo sesuo D. L. (kita žemės sklypo bendraturtė) sudarė taikos sutartį (šios sutartis 3-ias punktas), pagal kurią jis ir D. L. V. Š. leidžia išsibetonuoti įvažiavimą į jos garažą bendram naudojimui skirtoje žemės sklypo dalyje. Pasirašant taikos sutartį, apeliantas buvo pradėjęs parengiamuosius darbus įrengiant įvažiavimą į savo garažą. Po taikos sutarties pasirašymo V. Š., pasinaudodama taikos sutarties 3-iu punktu, išsibetonavo įvažiavimą į savo garažą, o apeliantas tuo metu užbaigė pradėtus darbus-suklojo plyteles įvažiavimui į savo garažą. Plytelės pradėjo trupėti, dėl to jis vietoj plytelių sudėjo grindinio trinkeles (darbą pradėjo 2009 metais, o baigė 2012 m. vasarą). Jo manymu, jis tokiais darbais nepažeidė bendraturtės interesų, naujas įvažiavimas į garažą nebuvo įrenginėjamas, buvo pakeista tik įvažiavimo danga. Taigi įvažiavimo į garažą dangos keitimas, apelianto manymu, pagal Statybos įstatymo sąvokas, negali būti prilyginamas nesudėtingam statiniui, taigi jokių suderinimų dėl tokių darbų atlikimo nereikia.
Be to, apeliantas skunde nurodo, kad jam nuobauda buvo skirta ir dėl to, jog valstybinėje žemėje pastatė tvorą, tačiau jis nurodo, kad šis teiginys neteisingas. 2012 m. rugpjūčio 10d. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius permatavo apelianto su bendrasavininkėmis D. L. ir V. Š. valdomą sklypą adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatė neatitikimus kadastre pažymėtoms sklypo riboms. Šie neatitikimai atsirado dėl tikslesnių matavimų. Iki matavimų nei apeliantas, nei kiti sklypo bendrasavininkiai nežinojo, kad jų sklypo ribos nesutampa su kadastre pažymėtomis ribomis. Dėl tvoros pastatymo nurodo, kad žemės sklypo riba su bendraturte V. Š. buvo apsodinta gyvatvore, ji paseno ir išsikerojo. Informavęs bendraturtę V. Š., apeliantas pagal naudojamą žemės sklypo dalį pastatė dalį tvoros, tačiau jis buvo priverstas pašalinti šį pažeidimą dėl bendraturtės sutikimo nebuvimo. Pagal taikos sutartį su V. Š., ši leido apeliantui išrauti gyvatvorę jam priskirtoje teritorijoje. Kadangi apelianto žemės sklypo dalis jau buvo aptverta tvora, reikėjo išrauti gyvatvorę ir toje vietoje pastatyti likusią tvoros dalį. Apeliantas išrovė gyvatvorę, pastatė tvorą, kuri yra lygiagrečiai su gretimų žemės sklypų savininkais. Tvora buvo pradėta statyti ant kaimyno V. U. įrengto tvoros pamato, o baigta statyti ant bendraturčių Š. pakloto tvoros pamato, kuris yra jų žemės sklypo dalyje. Taigi, apelianto nuomone, jis nepažeidė bendraturčių interesų, neturėjo tyčios pažeisti ir valstybės interesų, nes nežinojo apie žemės realųjį ir registruotąjį kadastre žemės sklypo ribų neatitikimą.
Teisme V. L. ir jo atstovė advokatė O. Klinavičienė palaikė skundą ir prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti.
Institucijos atstovė O. G. prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas, kaip nurodyta LR ATPK 301 str., nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, išsiaiškina, ar buvo laikomasi ATPK 280 str. keliamų reikalavimų. Iš apelianto paaiškinimų seka, kad tiek surašant protokolą, tiek jo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu jam buvo paaiškintos jo teisės administraciniame procese, laiku ir tinkamai buvo įteikti procesinių dokumentų nuorašai. Institucijos atstovas vadovavosi ATPK 284 str. 1 d. reikalavimais ir nustatė, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėjas (nagrinėjamu atvėju-apeliantas) kaltas jo padarymu ir jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, buvo nustatytos atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Vadovaudamasi LR ATPK 257 str., Institucija įvertino įrodymus ir priėmė procesinį sprendimą. Esminių procesinių normų pažeidimų, kuriems esant Institucijos priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu ir dėl to turėtų būti panaikintas, byloje nėra.
Aiškinantis klausimą, ar Institucijos priimtas nutarimas pagrįstas, pažymėtina, kad Institucija išsiaiškino visas aplinkybes ir surinko įrodymus. Taip buvo nustatyta, kad pagal 2012-07-27 V. Š. skundą dėl galimų pažeidimų dėl turto naudojimo-tvoros pastatymo-Nacionalinė žemės tarnyba paaiškino, kad apeliantas pastatė tvorą valstybinės žemės ribose, dėl ko Institucijos specialistas surašė savavališkos statybos aktą. Įvažiavimą į garažą apeliantas pastatė be turto bendrasavininkių sutikimo, dėl to taip pat buvo surašytas savavališkos statybos aktus. Šių objektų pastatymas buvo pripažintas savavališka statyba, nes savališka statyba –tai statyba be statybą leidžiančio dokumento. P. S. techninio reglamento 33-io punkto 33.1 papunktį tokiam statiniui, kaip įvažiavimas į garažą, nereikalingas projektas, tačiau kaip statybą leidžiantis dokumentas privalomas bendraturčio sutikimas. Tokio dokumento apeliantas neturėjo. Pagal tarp apelianto ir turto bendrasavininkės V. Š. sudarytos taikos sutarties (b.l. 21) 3-ią punktą apeliantas ir bendraturtė D. L. leido V. Š. išsibetonuoti įvažiavimą į jos garažą bendram naudojimui priskirtoje žemėje, tačiau taikos sutartyje atvirkštinis veiksmas-kad V. Š. leistų apeliantui rengti įvažiavimą į savo garažą-nenumatytas. Taikos sutartis plečiamai negali būti aiškinama, manymas kad galbūt taikos sutarties šalys susitarė ir dėl kitų veiksmų, niekuo nepagrįstas. Taigi išvada, kad apeliantas įsirengė įvažiavimą į savo garažą be bendraturtės V. Š. sutikimo, yra teisinga.
Nacionalinė žemės tarnyba raštu pranešė, kad dalis tvoros yra pastatyta valstybinėje žemėje. Kaip matyti iš Statybos techninio reglamento 1.01.07:2010 ”Nesudėtingi statiniai” 2 lentelės 3.1 papunkčio, tvora yra priskiriama pirmos grupės nesudėtingų statinių kategorijai. P. S. techninio reglamento 1.07.01:2010 6-o priedo 3-io punkto 3-ią papunktį tvoros statybą valstybinėje žemėje leidžiantis dokumentas yra įgalioto valstybės tarnautojo rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui. Šio dokumento apeliantas Institucijai nepateikė. Taigi Institucijos išvada, kad apeliantas pastatė tvorą valstybinėje žemėje, yra teisinga.
Pažymėtina, kad kaip numatyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4d., visi nekilnojamojo turto registre, kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo momento laikomi teisingais ir išsamiais tol, kol nenuginčyti įstatymų numatyta tvarka. Institucija, priimdama nutarimą dėl apelianto padaryto pažeidimo, vadovavosi oficialiais registre ir kadastre užfiksuotais duomenimis, todėl jos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nors apeliantas teigė, kad jis nežinojo, jog statinį-tvorą-statė valstybinėje žemėje, tačiau šia prasme vadovaujamasi principu ignorantia legis non excusat, t.y. nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Taigi daroma išvada, kad Institucija išsiaiškino visas bylos aplinkybes, surinko įrodymus ir teisingai konstatavo, kad apeliantas padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 159 str. 1., dėl to apelianto V. L. skundas dėl 2012 m. lapkričio 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo R. D. nutarimo dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 str. 1 d. panaikinimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
V. L. skundo netenkinti.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo R. D. 2012 m. lapkričio 7d nutarimą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 str. 1d. palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.