Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ir R. B. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo R. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 85 str. 1 d. – 60 Eur bauda. Pagal ATPK 85 str. 4 d. ir 6 d. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nubaustas už tai, kad jis kaip medžioklės vadovas, netinkamai organizavo 2015-02-17 medžioklę, neužtikrino, kad medžiotojai laikytųsi Medžioklės taisyklių, kad nebūtų padaryta žala gamtai ir nebūtų nušautas stirnos patinas, kurį buvo draudžiama medžioti. Tuo jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 1 d.

R. B. 2015 m. kovo 10 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. vasario 17 d., 22.00 val., (duomenys neskelbtini) r., medžioklės plotų vienete „M.“, patikrinus M. medžiotojų klubo, kodas (duomenys neskelbtini), medžioklę, nustatyta, kad medžiotojas R. B., medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu „Toyota Land Cruiser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno neteisėtai A. P. sumedžioto stirnos patino skerdieną (stirnos patinus leidžiama medžioti tik medžiotojams selekcininkams nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d.), kai draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Taip pat neinformavo nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus, kai privalėjo tą padaryti. Tuo savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.10 ir 58.2.3 p. Atsakomybė už tai numatyta ATPK 85 str. 4 d. ir 85 str. 1 d.

Nesutinka su teismo išvadomis, kad jis kaip medžioklės vadovas turėjo ir privalėjo imtis priemonių, kad kitas medžiotojas nenušautų stirnos patino draudžiamu laiku. Mano, kad jis kaip medžioklės vadovas neturėjo jokių objektyvių galimybių užtikrinti, kad A. P. neteisėtai nesumedžiotų stirnino. Teigia, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad prieš medžioklę jis visus medžiotojus supažindino su saugaus elgesio medžioklėje reikalavimais bei instruktavo, kad medžiojami tik šernai, patikrino, ar visi medžiotojai turi atitinkamus dokumentus ir užpildė medžioklės lapą, t.y. įvykdė visus Medžioklės taisyklių 24 punkto reikalavimus. Byloje nėra įrodymų, kad jis netinkamai organizavo medžioklę, jog neužtikrino, kad kiti medžiotojai laikytųsi Medžioklės taisyklių, kad nebūtų padaryta žala gamtai ir nebūtų nušautas stirnos patinas, kurį buvo draudžiama medžioti. Medžioklės taisyklėse yra reikalavimas organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, tačiau nėra pareigos užtikrinti, kad kiti laikytųsi Medžioklės taisyklių, nes atsakomybė už jų nesilaikymą tenka asmenis pažeidusiems atitinkamus reikalavimus, kaip konkrečiu atveju A. P. asmeniškai. Mano, kad medžioklėje dalyvauja, o ir gali dalyvauti tik asmenys, kurie pagal savo sveikatos būklę supranta savo veiksmus ir jų pasekmes, žino Medžioklės taisykles ir turi asmeniškai prisiimti atsakomybę už neteisėtą šūvį į draudžiamą medžioti gyvūną.

Nurodo, kad vertinant jam inkriminuoto pažeidimo subjektyviosios pusės požymius ir konstatuojant jo kaltę, turėjo būti nustatytas konkretus jo kaip medžioklės vadovo pareigų neatlikimo faktas, bei aplinkybės, kad jis veikė tyčia (ATPK 10 str.) arba neatsargiai (ATPK 11 str.). Teigia, kad atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes negalima padaryti išvados dėl jo kaltės nepriklausomai nuo formos buvimo, nes jis nežinojo ir negalėjo žinoti, ar numanyti, kad A. P. sugalvos neteisėtai sumedžioti stirniną ir šį faktą nuo jo nuslėps.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius prašo Raseinių rajono apylinkės teisino 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą pakeisti ir R. B. pagal ATPK 85 str. 1 d, ir 85 str. 6 d. paskirti administracinę nuobaudą – 868 Eur baudą su vienerių metų teisės medžioti atėmimu, automobilio „Toyota Land Cruiser“ ir graižtvinio šautuvo „BLASER R 93, 300 WMS“, Nr. 9/166289, optinio taikiklio „Swarovski Z6i 2,5-15x56P HD“ konfiskavimu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 85 str. 6 d. Pasak departamento direktoriaus, teismas taip pat nepagrįstai nurodo, kad ATPK 85 str. 4 d. ir 85 str. 6 d. nurodyti pažeidimai yra tyčiniai, padaromi tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad asmuo atlikdamas neteisėtus veiksmus, supranta savo veiksmų neteisėtumą, šių veiksmų padarinius ir tų padarinių siekia. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pasisakoma, kad pagal ATPK 85 str. administracinėn atsakomybėn asmenys gali būti traukiami už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklės tvarką, pažeidimų padarymą tiek tyčia, tiek neatsargiai (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2013). Teigia, kad atsižvelgiant j teismų praktiką nėra jokio pagrindo padarytai teismo išvadai, kad pagal ATPK 85 str. 6 d. administracinėn atsakomybėn asmenys gali būti traukiami tik už tyčinius teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimus.

Pažymi, kad apylinkės teismas, konstatuodamas ATPK 85 str. 6 d. dispozicijos numatyto pažeidimo sudėties požymių buvimą/nebuvimą R. B. veiksmuose, turėjo vadovautis ištirtų įrodymų visetu. Byloje nustatyta, kad R. B., būdamas 2015 m. vasario 17 d. medžioklės vadovu, iš (duomenys neskelbtini), savo automobiliu „Toyota Land Cruiser“ trise atvažiavo medžioti į M. medžiotojų klubo medžioklės plotus, o ketvirtas medžiotojas M. K. į medžioklę atvažiavo atskirai, su kitu automobiliu „Subaru“. R. B., kaip medžioklės vadovas, išaiškino, kaip bus medžiojama, ir visi išsiskirstė į bokštelius. Sutarė, kad medžios iki 19 val. arba kol nušaus žvėrį R. B. ir R. S. nušovė po šerną, tačiau medžioklės vadovas girdėjo dar vieną šūvį, tačiau, kas šovė, nežinojo ir nesiėmė priemonių išsiaiškinti, po šernų sumedžiojimo leido A. P. medžioti. Lupykloje R. B. su R. S. ir M. K. lupo šernus, padalino į mėsą į tris dalis, tačiau visiems medžiotojams nepaskelbė, kad medžioklė baigta, nors ir buvo susitarę, kad medžios kol nušaus žvėrį. Kai į pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę (medžiotojų vadinama lupyklą) buvo atvažiavęs medžiotojas M. K. ir informavo medžioklės vadovą, kad A. P. dar nori pasėdėti bokštelyje, palaukti šernų, visai nevykdė savo, kaip medžioklės vadovo pareigos pagal Medžioklės taisyklių 24.10 p. reikalavimus. Tik praėjus maždaug valandai laiko, M. K. atvežė A. P. į lupyklą. R. B., būdamas medžioklės vadovu nesiėmė priemonių ir nekontroliavo medžiotojų, tuo sudarydamas sąlygas tiek M. K., tiek A. P. neteisėtai sumedžioti stirnos patiną, jį gabenti į neteisėtą žvėries lupimo vietą ir išdoroti.

Teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik medžiotojų jau gerokai po įvykio sugalvota versija, neva tik A. P. ir M. K. kalti dėl neteisėto kanopinio žvėries sumedžiojimo, gabenimo ir dorojimo, o R. B. nieko apie neteisėtai sumedžioto stirnos patiną nežinojo ir jo negabeno. Tokia įvykio versija yra ypač naudinga R. B., nes tai jam leidžia išvengti ne tik administracinės atsakomybės, bet ir automobilio konfiskavimo. Be to, teisme medžiotojų paaiškinimai dėl 2015 m. vasario 17 d. medžioklės ženkliai skiriasi juo jų įvykio vietoje rašytinių paaiškinimų, duotų aplinkos apsaugos pareigūnams. Teismas jų nevertino ir nepasisakė, kodėl vadovaujasi tik vėlesniais medžiotojų paaiškinimais. Nurodo, kad byloje esantis R. B. 2015 m. vasario 17 d. paaiškinimas buvo surašytas įvykio metu, jame medžioklės vadovas paaiškino, kad jis ir R. S. nušovė šerną, o A. P. nušovė stirną, M. K. atvežė A. P. su kuprine, išdoroję šernus, visi vyko į namus. Tačiau teismas visiškai į šią aplinkybę nekreipė dėmesio, o vadovavosi tik teisme medžiotojų duotais paaiškinimais, kad šios kuprinės niekas nematė. Pažymi, kad M. K. 2015 m. vasario 17 d. paaiškinime nurodyta, kad 18.15.val. buvo šūvis, bet medžiotojai bokšteliuose sėdėjo toliau, o medžioklę baigė apie 20 val. Kai priėjo prie savo mašinos M. K. būtent A. P. paklausė, į ką šovė, A. P. pasakė, kad į „ožiuką“, kurį parsinešė ir įdėjo į M. K. mašiną. Paaiškinime nurodė, kad nei R. B., nei R. S. nepadėjo jos tvarkyti, o tvarkė šernus, A. P. buvo palikę prie namelio tvarkyti stirną. Taigi, šis paaiškinimas taip pat patvirtina aplinkybę, kad medžiotojai, tame tarpe ir R. B., žinojo apie neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną, būdamas medžioklės vadovu, nekontroliavo medžiotojų, aiškiai siekdamas nuslėpti Medžioklės taisyklių pažeidimus, nes medžiotoją A. P. po medžioklės pabaigos (buvo sutarta baigti medžioklę sumedžiojus gyvūną) vieną paliko doroti sumedžiotą stirniną apleistoje sodyboje, o pats su kitais dviem medžiotojais (M. K. ir R. S.) šernus dorojo pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėje, A. P. stirnos skerdieną kruopščiai sudėjo j polietileno maišą ir tik tada į kuprinę bei visi trys medžiotojai kartu galėjo vykti į (duomenys neskelbtini) kaip ir visiškai nevertino. R. S. 2015 m. vasario 17 d. paaiškinime nurodyta, kad šerną parvežė su M. K. ir nulupo lupykloje, kiti medžiotojai dar buvo bokštuose, išvažiavus iš medžioklės plotų, sustabdė aplinkos apsaugos inspektoriai, patikrinę mašiną ir medžioklės dokumentus apie 15 metrų šalia kelio rado kuprinę su skerdieną, kepure ir akiniais. Nurodo, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas, liudytojas V. V. paaiškino, kad buvo vykdomas reidas. Jie matė, kad vyksta medžioklė ir nutarė patikrinti. Sustabdė automobilį „Subaru“, patikrino dokumentus, pamatė kaip kitas automobilis „Toyota“ atvažiavo, sustojo, išjungė šviesas. Kartu reise dalyvavęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas M. K. nuvažiavo prie sustojusio automobilio „Toyota“, kurio vairuotoja paaiškino, kad sustojo, nes vienas iš važiavusių medžiotojų norėjo gamtiniais reikalais į mišką. Pareigūnas M. K. apžiūrėjęs teritoriją šalia automobilio, krūmuose, maždaug už 10 metrų nuo automobilio, rado kuprinę. Tada pasikvietė medžioklės vadovą, šis sakė, kad nieko nežino apie kuprinę ir joje rastą stirnieną. Tada buvo iškviesti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, nes tai buvo jų teritorija. Po to su automobiliu „Subaru“ visi nuvyko į apleistą sodybą, ten rado stirnos dorojimo pėdsakus, rado maiše kailį ir galvą. Viską nufilmavo, nufotografavo ir perdavė atvykusiems kolegoms iš (duomenys neskelbtini). Jis pats nematė, kad kas nors iš sustojusio automobilio „Toyota“ būtų nešęs mėsą.

Teigia, kad teismas savo nutarime nenurodė, jog teismo posėdžio metu pareigūnas pabrėžė, kad iš kuprinės išvertus stirnos skerdeną, ji garavo, t. y. buvo dar šilta, šviežiai sumedžiota, neatvėsusi, jo nuomone, nebuvo paslėpta ir laikyta lauke. Būtent šios aplinkybės paneigia tiek R. B., tiek A. P. versijas, kad stirnos skerdiena nebuvo gabenama automobilyje „Toyota Land Cruiser“, o po dorojimo buvo paslėpta lauke. Nurodo, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas liudytojas M. K. parodė, kad jie patikrino automobilį „Subaru“ (duomenys neskelbtini) rajone, medžiotojas turėjo šerno skerdienos, pamatė kitą automobilį, kuris sustojo be šviesų. Tai kėlė įtarimą, todėl jis įsijungė švyturėlius ir privažiavo prie automobilio, kurio vairuotojas paaiškino, kad neužsikuria automobilis, galinės durelės neatsidarė. Kilus įtarimui pareigūnas patikrino krūmus ir netoli automobilio, maždaug už 10 metrų rado kuprinę su stirnos skerdiena, kuprinėje buvo akiniai, kepurė. Nors medžiotojai teigė, kad sustojo tiktai gamtiniais reikalais ir apie kuprinę nieko nežino, bet vėliau vienas iš medžiotojų, bet ne A. P. ir ne vadovas, nurodė vietą, kur buvo išdorota stirniena. Pareigūnui susidarė vaizdas, kad, pamačius, kaip jie tikrino „Subaru“ automobilį, stirnieną vienas iš medžiotojų nunešė ir padėjo i krūmus. Pareigūnas matė pėdas, nueitas nuo automobilio iki kuprinės ir atgal iki automobilio. Taip pat posėdžio metu pareigūnas parodė, kad iš kuprinės išvertus stirnos skerdeną, ji garavo, t.y. buvo dar šilta, šviežiai sumedžiota, neatvėsusi, jo nuomone, nebuvo paslėpta ir laikyta lauke. Mano, kad medžiotojų duoti paaiškinimai teisme turėjo būti vertinti kaip šališki, kadangi juos su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu sieja būtent ta pati bendra medžioklė, kurios metu padarė šiurkščius medžioklės taisyklių pažeidimus, todėl jų paaiškinimai, duoti R. B. naudai, yra sąlygoti tarp jų susiklosčiusių santykių bendroje 2015 m. vasario 17 d. medžioklėje. Tuo tarpu pareigūnų duoti paaiškinimai negali būti traktuojami kaip prielaidos ar spėliojimai, o turi būti vertinami kaip objektyvūs įrodymai, nustatant pažeidimo subjektą bei sprendžiant jo kaltės klausimą. Pažymi, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai turi sukaupęs didelę patirtį, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti pareigūnų kompetencija nustatant, kad medžioklės vadovas iš tiesų žinojo apie neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną ir jo skerdeną kartu su A. P. gabeno savo automobiliu „Toyota Land Cruiser“. Netikėti ar abejoti pareigūnų duotais paaiškinimais apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo, o R. B. argumentai, neigiant kaltę, priešingai – parodo jo tikslą bet kokias būdais išvengti administracinės atsakomybės.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nutarime visiškai nevertino visų medžiotojų pirminių paaiškinimų dėl 2015 m. vasario 17 d. įvykio aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp medžiotojų pirminių paaiškinimų ir jų parodymų duotų teisme teismas visai nevertino, nes nutarime iš viso nėra paaiškinęs dėl medžiotojų pirminių paaiškinimų, t. y. pažeidžiant ATPK 257 str. – nėra nurodyti teismo motyvai, kurie medžiotojų ir aplinkos apsaugos pareigūnų parodymai laikomi įrodytais, o kurie yra nepatikimi ar laikytini neįrodytais.

Teigia, kad teismas, konstatuodamas ATPK 85 str. 6 d. dispozicijos numatyto pažeidimo sudėties požymių nebuvimą R. B. veiksmuose, netinkamai įvertino ištirtus įrodymus, neatsižvelgė į pirminius 2015 m. vasario 17 d. medžiotojų parodymus ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų nustatytas aplinkybes – R. B. savo automobiliu po medžioklės vežė tiek A. P., tiek R. S., tolėliau pamatęs aplinkos apsaugos pareigūnų sustabdytą M. K. automobilį „Subaru“, sustabdė savo automobilį „Toyota Land Cruiser“, kad A. P. galėtų kuprinę su stirnos skerdieną palikti krūmuose, aplinkos apsaugos pareigūnai rado kuprinę nuo „Toyota Land Cruiser“ apie 10-15 metrų, matė vieno asmens pėdas iki kuprinės ir atgal link automobilio, kuprinėje surasta stirnos skerdiena buvo šilta, garavo, neatvėsusi, t. y. lauke ilgai nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas yra keistinas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pažymėtina, jog ATPK 286 str. 2 d. reikalauja, kad išnagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą organo (pareigūno) priimtame nutarime atsispindėtų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas bei motyvuotas jų įvertinimas. Apylinkės teismas šių įstatymo reikalavimų nesilaikė. Įvertinęs pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais remiantis R. B. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 85 str. 1 d., o pagal ATPK 85 str. 4 d. ir 6 d. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra nemotyvuotas, teismo išvados išdėstytos neaiškiai, jos nepagrįstos byloje surinktų ir patikrintų įrodymų visetu, tuo tarpu lakoniškas byloje esančių įrodymų išvardijimas, nepateikiant jokių jų vertinimo motyvų, negali būti laikytinas išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Taip pat pažymėtina, kad R. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. vasario 17 d., 22.00 val., (duomenys neskelbtini) r., medžioklės plotų vienete „M.“, automobiliu „Toyota Land Cruiser“ gabeno neteisėtai A. P. sumedžioto stirnos patino skerdieną, kai draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, neinformavo nedelsiant atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus, kai privalėjo tą padaryti ir tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.10 ir 58.2.3 p., atsakomybė už tai numatyta ATPK 85 str. 4 d. ir 85 str. 1 d. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: ji nagrinėjama tik dėl to administracinio teisės pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme Kauno regiono aplinkos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovė prašė R. B. veiką perkvalifikuoti į ATPK 85 str. 6 d. Tačiau apylinkės teismas skundžiamame nutarime dėl pareikšto prašymo perkvalifikuoti veiką nepasisakė, išsprendė R. B. administracinės atsakomybės klausimą dėl trijų veikų (ATPK 85 str. 1 d. 85 str. 4 d., 85 str. 6 d.)., visiškai nepasisakant dėl veikų kvalifikacijos, pažeidimų esmės, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kokių taisyklių kokie konkretūs reikalavimai buvo pažeisti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas neištyrė visų administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių ir nepašalino esančių abejonių, nepasisakė dėl veikų kvalifikacijos, nenurodė kokie teisės aktai buvo pažeisti, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.