Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Skuode, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla reklamos srityje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-11 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) subendrinta 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL dydžio bauda;Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-08-29 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 204 straipsnio 2 dalį, paskirta 6 MGL dydžio bauda;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-24 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. gruodžio 30 d., ikiteisminio tyrimo tikslesniu nenustatytu laiku, interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpinęs skelbimą apie teikiamas paskolas „vekselio pagrindu iki 70 tūkst. litų be užstato, virš 70 tūkst. litų – su nekilnojamojo turto įkeitimu“, po ko 2015 m. sausio 5 d. elektroniniu paštu su juo susisiekus nukentėjusiajai G. D., panorusiai gauti 20 tūkst. litų paskolą, nurodė pastarajai pervesti 110 eurų užstatą į R. O. DNB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajai 2015 m. vasario 10 d. pervedus į nurodytą sąskaitą 110 eurų, nurodė jai dar pervesti į tą pačią R. O. sąskaitą 315 eurų už paskolos sutarties notarinį patvirtinimą, po ko nukentėjusiajai G. D. 2015 m. vasario 11 d. į R. O. DNB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 315 eurų, jis bankomate, esančiame Žalgirio g. 105, Vilniuje, 2015 m. vasario 11 d. nuėmė 110 eurų, 2015 m. vasario 12 d. nuėmė 300 eurų, o bankomate, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, nuėmė 15 eurų, jokios paskolos taip ir nesuteikdamas ir pinigų negrąžindamas, t. y. tokiu būdu savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai G. D. priklausantį turtą – pinigines lėšas, 425 eurų. Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Nors 2016-02-04 teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. neigė padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau 2016-04-21 teisiamajame posėdyje savo kaltę pilnai pripažino, sutiko su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Prisipažino sukčiavęs prieš nukentėjusiąją. Skelbimą apie suteikiamas paskolas įdėjo, turėdamas tikslą neteisėtu būdu gauti pinigų, tikėjosi, jog atsiras susidomėjusių klientų, t. y. tokiu būdu tikėjosi prisivilioti patiklių asmenų. Realiai neturėjo jokios galimybės suteikti paskolą (nei pas neturėjo pinigų, nei galėjo iš ko nors kito jų gauti) ir neketino to daryti. Kai į jo skelbimą atsiliepė nukentėjusioji G. D., neketino jai pervesti jokių pinigų, jo tikslas buvome įtikinti nukentėjusiąją neva jis suteiks jai paskolą ir tokiu būdu gauti iš jos pinigų, melagingai nurodant neva paskolos suteikimui ji privalo apmokėti notarinį mokestį. Jis gavo kaltinime nurodytus nukentėjusiosios pervestas pinigus, kuriuos išleido savo reikmėms. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. supranta pasielgęs netinkamai, tai praeities klaidos, kurių jis nebekartos, gyvens dorai. Atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, išsiųs jai atsiprašymo laišką (b. l. 161-165).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. O. parodė pažįstantis A. J. maždaug 3-4 metus, kartu nuomojuosi butą. Apie pastarojo veiklą, kad jis galimai suteikia paskolas, nieko nežino, niekada apie tai negirdėjo. Žino tik tiek, kiek A. J. jam yra sakęs turintis problemų su antstoliais, negali atidaryti sąskaitos, tačiau, dėl kokių priežasčių, nežino. Kiek atsimena, 2015 m. vasario mėn. Audrius paprašė pasinaudoti jo banko sąskaita, sakė, kad kažkokia draugė jam paskolins pinigų, kuriuos perves į sąskaitą, o jis juos nuims. Jis pats turi dvi sąskaitas DNB banke, viena iš jų nesinaudoja, todėl leido Audriui ja pasinaudoti. Toje sąskaitoje jo (R. O.) pinigų nebuvo. Jis pasakė A. J. sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), davė kortelę ir pasakė kortelės PIN kodą. Kiek pinigų A. J. turėjo pervesti jo draugė, nežino, sąskaitos netikrino. A. J. paėmė kortelę ir po poros dienų ją grąžino, pasakė, kad viską susitvarkė, nuėmė pinigus. Kokie tai buvo pinigai, jis nieko nežino. Po vasario mėnesio A. J. dar kelis kartus buvo paėmęs iš jo tą pačią kortelę, nes norėjo įdėti į ją pinigų, kad vėliau galėtų jais atsiskaityti. Nematydamas nieko blogo, davė A. J. kortelę. Apie tai, kad į jo sąskaitą buvo pervesti pinigai, kuriuos A. J. gavo neteisėtu būdu, nieko nežino, asmens, vardu G. D., nepažįsta (b. l. 66).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji G. D. pateikė internetiniame portale rasto skelbimo išrašą, vietinio lėšų pavedimo išrašą, susirašinėjimo tekstinėmis žinutėmis išrašą (b. l. 18, 19-27).

Iš nukentėjusiosios G. D. DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2015-02-01 ji pervedė 108,5 eurų į R. O. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2015-02-05 A. J. jai grąžino (įnešė į jos sąskaitą) minėtus 108 eurus; 3) 2015-02-10 G. D. į R. O. nurodytą sąskaitą pervedė 110 eurų, o 2015-02-11 – dar 315 eurų (b. l. 14-17).

Iš R. O. AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) operacijų ataskaitos matyti, jog pinigai buvo išgryninti: 1) 2015-02-01 – 105 eurai bankomate DNB024 Žalgirio g. 105, Vilniuje; 2) 2015-02-10 – 110 eurų bankomate DNB024 Žalgirio g. 105, Vilniuje; 3) 2015-02-11 – 300 eurų bankomate DNB024 Žalgirio g. 105, Vilniuje; 4) 2015-02-11 – 15 eurų bankomate DNB5001 Ozo g. 25, Vilniuje (b. l. 51-54).

Iš AB DNB banko patektų vaizdo įrašų matyti, kad prie aukščiau minėtų bankomatų yra užfiksuotas A. J. (b.l. 57, 58, 59-64).

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą pilnai pasitvirtinus A. J. inkriminuotą kaltinimą. Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Nagrinėjamoje byloje yra akivaizdūs sukčiavimo požymiai. A. J., įdėdamas melagingo turinio skelbimą ir sudarydamas regimybę neva gali suteikti paskolą, nors realiai to padaryti negalėjo, įtikino nukentėjusiąją pervesti pinigus tariamos paskolos forminimui, iš tikrųjų jokios paskolos suteikti nė neketino. Suprantama, jog nesant pažado suteikti paskolą, kaltinamasis iš nukentėjusiosios jokių pinigų nebūtų gavęs. Suklaidinęs nukentėjusiąją, kaltinamasis A. J. nurodė G. D. pervesti pinigus, ką pastaroji ir padarė, o jis tuo tarpu iš savo draugo, nieko nežinojusio apie jo nusikalstamus veiksmus, sąskaitos per kelis kartus nuėmė nukentėjusiosios pervestus pinigus, išleisdamas juos savo reikmėms, o ne panaudodamas su tariama paskola susijusių dokumentų tvarkymui. Tokie kaltinamojo veiksmai pilnai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Nors ikiteisminiame tyrime ir dalies teisminio nagrinėjimo metu A. J. savo kaltę kategoriškai neigė, dėl ko buvo nutarta atlikti pilną įrodymų tyrimą, vėliau pastarasis savo poziciją pakeitė ir 2016-04-21 teisiamajame posėdyje pilnai pripažino savo kaltę, besąlygiškai sutikdamas su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Kaltinamasis patvirtino skelbimą apie suteikiamas paskolas įdėjęs tik dėl to, jog ketino prisivilioti klientų, realių galimybių suteikti paskolą jis neturėjo. Nukentėjusiajai jokios paskolos suteikti neketino, tik siekė iš jos gauti pinigų, apgaule nurodydamas neva pinigai reikalingi su paskola susijusių dokumentų tvarkymui (b. l. 161-165). Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios G. D., liudytojo R. O. parodymai, rašytinė bylos medžiaga – skelbimo išrašas, elektroninio susirašinėjimo medžiaga, banko pateiktų sąskaitų išklotinių išrašai, operacijų ataskaitos, vaizdo įrašo medžiaga. Tuos duomenis teismas pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Kaltinamojo A. J. nusikalstama veika yra baigta, nusikalstami veiksmai atlikti veikiant tiesiogine tyčia. Pagal nustatytas aplinkybes veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors bebaigiant įrodymų tyrimą kaltinamasis savo kaltę pripažino ir tikino nuoširdžiai besigailintis, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažymėtina, jog norint pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo išvadai, kad A. J. nuoširdžiai gailisi dėl savo įvykdytos nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu ir pradėjus bylą nagrinėti teisme A. J. kategoriškai savo kaltės nepripažino, dėl ko buvo nuspręsta atlikti pilną įrodymų tyrimą. Teismas apklausė nukentėjusiąją, į posėdį apklausai iškvietė ir liudytoją R. O., tačiau 2016-04-21 teisiamojo posėdžio metu prieš teismui apklausiant liudytoją R. O., A. J. staiga savo poziciją pakeitė ir nurodė pilnai pripažįstantis savo kaltę, sutiko ir patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Pastarasis taip ir negalėjo logiškai paaiškinti, kas nulėmė tokį netikėtą pozicijos pasikeitimą, tikino suprantantis, jog pasielgė netinkamai, teigė norintis pradėti naują gyvenimą ir prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neabejotinai neatima teisės to padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, ką kaltinamasis galiausiai ir padarė, tačiau, įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamojo prisipažinimas ir išreikštas gailestis, kurio teismas nėra linkęs vertinti kaip pilnai nuoširdų, yra daugiau susijęs su pareikštu prašymu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 38 straipsnio nuostatas, o ne atspindi tikrąjį asmeninį kaltinamojo požiūrį į padarytą veiką, tos veikos įvertinimą, veiksnius, nulėmusius kaltės pripažinimą. Beje, pažymėtina, jog kaltinamasis, prašydamas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodė artimiausiu metu ketinantis nukentėjusiajai išsiųsti atsiprašymo laišką, nors pastarajai dalyvaujant teisme neparodė jokio suinteresuotumo nukentėjusiosios atsiprašyti, ką pilnai galėjo padaryti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teismas, skirdamas A. J. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. J. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinami A. J. asmenybę charakterizuojantys duomenys: anksčiau teistas 3 kartus, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjimui perduota sudėtinga ir didelės apimties baudžiamoji byla, kaltinant A. J. kelių dešimčių nusikalstamų veikų padarymu, administracine tvarka nebaustas (b. l. 82), užsiimantis individualia veikla (b. l. 80), į Priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 92), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos centre negydytas (b. l. 90, 91) 161), dėl nėra jokio pagrindo abejoti A. J. pakaltinamumu.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vidutinio griežtumo bausmės rūšį - laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant mažesnę už galimo skirti šios bausmės vidurkį. Teismo sprendimą parinkti būtent tokią bausmės rūšį, nulėmė tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, tačiau anksčiau yra jau ne kartą teistas. Tuo pačiu kaltinamajam skirtini įpareigojimai nustatytu laiku būti namuose, tęsti darbą arba nedelsiant registruotis darbo biržoje ir per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktai). Tokie įpareigojimai yra proporcingi ir pagrįsti, reikalingi siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, teismas neturi pagrindo tenkinti tokį prašymą. Minėto baudžiamojo įstatymo nuostatos numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos keturios šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, kaip matyti, įstatymo leidėjas atleisti asmenį BK 38 straipsnio pagrindu leidžia tik esant nurodytų sąlygų visumai. Tai reiškia, jog nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, šis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalimas. Visais atvejais taikyti minėto baudžiamojo įstatymo nuostatas ar ne konkrečiam kaltininkui sprendžia tik teismas ir tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Analizuojamu atveju nėra bent dviejų įstatyme numatytų formaliųjų sąlygų, t. y. teismas neturi pagrindo išvadai, jog kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja bei tai, kad pastarasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Būdamas pakankamai jauno amžiaus, A. J. yra teistas jau 3 kartus, be to, kitame teisme dėl jo nagrinėjimui perduota didelės apimties baudžiamoji byla, kurioje A. J. kaltinamas keliasdešimties nusikalstamų veikų padarymu. Šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, jog kaltinamasis ateityje nebenusikals. Nenustačius visų formaliųjų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo svarstyti BK 38 straipsnio nuostatų taikymą,

Byloje buvo pareikštas nukentėjusiosios G. D. civilinis ieškinys (b. l. 30), tačiau perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui kaltinamasis šią žalą pilnai atlygino, ką patvirtina teismui pateiktas mokėjimo pavedimo grynaisiais pinigais kvitas (b. l. 123). Dėl nurodytos aplinkybės procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73, 75), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 58), paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktais, įpareigoti A. J. visą bausmės laiką: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, 2) toliau tęsti darbą arba nedelsiant registruotis darbo biržoje bei per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Procesą dėl nukentėjusiosios G. D. civilinio ieškinio nutraukti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išaiškinti A. J., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.