Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2021-11-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-4151-292/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-05
Bylos Nr.
e2YT-4151-292/2021
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01614-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Pareiškėjas
A. N.
Suinteresuotas asmuo
L. K.
Advokatai
Gitana Gudaitė
Civilinė byla Nr. e2YT-4151-292/2021Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01614-2021-6
Procesinio dokumento kategorijos:3.2.3.1; 3.4.5.2.(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 5 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Gitanai Gudaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – L. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. N. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020-08-12 mirė pareiškėjos sutuoktinis A. N.. Po sutuoktinio mirties liko turtas – turtinė teisė į dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurią 1997-02-01 A. N., gyvendama santuokoje su A. N., įsigijo iš D. M.. 1997-06-05 Vilniaus miesto valdyba priėmė A. N. šeimą į GNS bendriją „Jotvingis“ ir suteikė jos šeimai 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę į valstybės paramą. Mirus A. N., ji nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo, tačiau likusį palikimą ji priėmė pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą – kilnojamuosius daiktus bute, adresu (duomenys neskelbtini), kitus asmeninius daiktus, taip pat turtinę teisę į butą (duomenys neskelbtini). Ji, sutuoktiniui susirgus, gydantis ir po jo mirties, toliau rūpinosi visu turtu, mokėjo mokesčius, tvarkė ir prižiūrėjo likusį turtą. Tik praėjus daugiau nei vieneriems metams po sutuoktinio mirties ir mediacijos procese susitarus sudaryti notarinę sutartį dėl jos nuosavybės į butą (duomenys neskelbtini) įregistravimo ir skolos perkėlimo sutarties su AB „Swedbank“ ir GNS bendrija „Jotvingis“ sudarymo, paaiškėjo, kad tik turint paveldėjimo teisės liudijimą po sutuoktinio mirties į turtinę teisę, nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini), galės būti įregistruotas pareiškėjos vardu. Alytaus miesto valdybos 1997-06-05 sprendimu Nr. 190 buvo patvirtintas gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Jotvingis“ 1997-01-30 visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimas, kuriuo D. M. buvo atleista iš Bendrijos narių, o A. N. priimta į Bendrijos narius, suteikiant jos trijų asmenų šeimai (sutuoktiniui A. N., dukroms L. K. ir J. N.), 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini). Perleidžiamas pajinis įnašas priklausė D. M. privačios nuosavybės teise pagal 1995-10-20 dovanojimo sutartį reg. Nr. 6707, patvirtintą Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės Elenos Jachimavičienės ir pagal 1997-01-30 gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Jotvingis“ pažymą. A. N. gyvendama santuokoje su A. N. jai perleidžiamą pajinį įnašą priėmė, taip pat perėmė visas teises ir pareigas, susijusias su naryste bendrijoje, mokėjo bankui kreditą. 2019-03-09 A. N. įstojo į civilinę bylą Nr. e2-3-887/2021, kurioje reiškė savarankiškus reikalavimus dėl skolos perkėlimo sutarties sudarymo ir nuosavybės į butą (duomenys neskelbtini), įregistravimo. 2020-03-06 byla perduota teisminei mediacijai, kuri trunka iki šiol, tačiau jau yra sutarta dėl esminių taikos sutarties sąlygų. A. N. tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po jo mirties per tris mėnesius, tiek ir šiuo metu atlieka aktyvius veiksmus, patvirtindama aplinkybę, kad palikimą priėmė faktiškai jį valdydama. Pareiškėja ir jos sutuoktinis nuolat gyveno bute (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktiniui, ji liko toliau gyventi tame bute, moka visus mokesčius, elgiasi su šiuo nekilnojamuoju turtu kaip su savo, dalyvavo teisminiuose ir mediacijos procesuose dėl skolos bankui dydžio nustatymo, bendrijos narių susirinkimuose pasidalinant skolą, susitarė su banku sudaryti skolos perkėlimo sutartį ir įregistruoti buto nuosavybę VĮ „Registrų centras“. Ji akivaizdžiais konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą po sutuoktinio mirties savo vardu ir tapti mirusio sutuoktinio turto savininke. Ji neturi jokių kitų galimybių nei teismo tvarka patvirtinti juridinį faktą, jog priėmė po sutuoktinio mirties likusį palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Suinteresuotam asmeniui L. K. adresuoti pareiškimo, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti, įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Ji pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjo A. N. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir šis turtas įpėdinei priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. N. mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2020-08-13). Mirusiojo A. N. turto įpėdiniai pagal įstatymą jo mirties dieną buvo jo sutuoktinė A. N. ir dukra L. K..

Po A. N. mirties liko palikimas – turtinė teisė į dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini).

Nors pareiškėja po savo sutuoktinio mirties į notarą dėl mirusiojo palikimo nesikreipė, tačiau faktiškai palikimą yra priėmusi ir jį valdė, rūpinosi kaip savo turtu. Interesų konflikto dėl palikimo priėmimo nėra. Suinteresuotas asmuo L. K. neprieštarauja dėl juridinio fakto nustatymo.

Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po A. N. mirties jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti, priėmė mirusiojo sutuoktinė A. N., faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, duomenų, kad paveldėjimo byla po A. N. mirties būtų užvesta byloje taip pat nėra, darytina išvada, pareiškėja likusį palikimą po A. N. mirties priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas prašomas juridinis faktas.

Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 5,21 Eur, todėl priteisiamos iš pareiškėjos (88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Priteisti iš A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Dalia Kvederavičienė