Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui V. T. dėl miško paklotės sužalojimu ir sunaikinimo žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės miškų tarnybos miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė 2017-10-18 atliko patikrinimą R. M. ir Z. M. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad V. T. motorine transporto priemone užvažiuodamas ant miško paklotės ir iškasdamas griovelį vandens nuleidimui, miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sužalojo ir sunaikino 104 m² miško paklotės. Šia neteisėta veika miškuose atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 17 straipsnį ir Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849, 11 punktą ir padarė 312,00 Eur žalą aplinkai. Dėl šios neteisėtos veikos miškuose atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnio 2 dalį ir 2018 m. birželio mėn. 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT-ANR_N-52-2018 jam paskirta administracinė nuobauda - 220,00 Eur bauda. Atsakovas V. T. nutarimo neskundė, paskirtos baudos nesumokėjo. Ieškovė 2018 m. gegužės 23 d. atsakovui V. T. pateikė pretenziją Nr. S2-3K-04-16 dėl 312,00 Eur dydžio žalos aplinkai atlyginimo, tačiau atsakovas per nurodytą terminą padarytos žalos aplinkai neatlygino, motyvuoto prašymo žalos mokėjimą išdėstyti dalimis nepateikė.

Ieškovės išdėstytas aplinkybes patvirtina prie ieškinio pateikti dokumentai: 2017 m. spalio 20 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažyma Nr. 14; fotonuotraukos Nr. 1 ir Nr. 2; Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentas su pažeisto ploto koordinatėmis ir plotu; 2017 m. spalio 20 d. sunaikintos miško paklotės žalos aplinkai skaičiavimas; 2017 m. birželio 15 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMT- ANP_P-233-2018; 2018 m. birželio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMT- ANR_N-52-2018; 2017 m. spalio 24 d. V. T. paaiškinimas; 2018 m. gegužės 23 d. pretenzija Nr. S2-3K-04-16; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.

Žala aplinkai– tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas). Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios CK 6.246-6.249 straipsniuose numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala.

Miškų apsaugą ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Miškų įstatymas, pagal kurio 23 straipsnį 1 dalį fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Pareigą visiems laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, kadangi miško paklotės sužalojimas ir sunaikinimas, pripažintinas neteisėtu.

Žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtintos Metodikos (redakcija 2016 m. rugpjūčio 25 d.) priedo “Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” 4 punktu, už neteisėta miško paklotės sužalojimą ir sunaikinimą skaičiuojant padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydį, taikomas skaičiavimo įkainis - 3 eurai už 1 m² miško paklotės. Pagal šiuos rodiklius, miško žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sužalojus ir sunaikinus 104 m² miško paklotės, taigi žalos aplinkai dydis nustatytas 312,00 Eur.

Byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. miško paklotės sužalojimas ir sunaikinimas, taip pat patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos aplinkai, kadangi būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padarytas tiesioginis neigiamas poveikis miško paklotės būklei, dėl jų kilo žala aplinkai. Taigi laikytina įrodytu, kad būtent atsakovo veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. padaryta žala. Be to šios aplinkybės taip pat buvo užfiksuotos ir surašant atsakovui administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo atsakovas buvo nubausta už padarytą neteisėtą veiką ir gamtai padarytą žalą. Todėl byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė įrodė ir egzistuojantį priežastinį ryšį.

Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes sprendžia, kad byloje egzistuoja visos keturios CK 6.246-6.249 straipsniuose numatytos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys tenkintinas. Ieškovei iš atsakovo priteistina 312,00 Eur žala (CPK 178-185 straipsniai, CK 6.246-6.249 straipsniai, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnis).

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo valstybei priteistina 8,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 424-428 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei Valstybinei miškų tarnybai, į. k. 302471705, iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 312,00 Eur (trijų šimtų dvylikos eurų, 00 ct) žalą padarytą aplinkai atlyginti, šią sumą pervedant į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr. LT65 4010 0425 0231 3838, esančią Luminor banke.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,00 Eur (aštuonių eurų) žyminį mokestį (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita pasirinktame banke, įmokos kodas 5660).

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.