Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės atlikimo laiką R. L. įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. L., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarkia neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015 m. liepos mėn. 8 d., apie 21 val. 30 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia, rankoje turėtu peiliu įpjovė ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajam E. I. į kaktą, kaklą, dešinį dilbį ir kumščiu sudavė 1 smūgį jam į galvą – veidą, taip jam sukėlė fizinį skausmą bei padarė šiuos sužalojimus: pjautines žaizdas kaktoje, kairėje kaklo pusėje ir dešiniame dilbyje bei poodinę kraujosruvą kairėje kaktos pusėje, pereinančią į kairės akies vokus, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, R. L. nuteistas už tai, kad veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), prie gyvenamo namo Nr. (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio nesutarimui, iš asmeninių paskatų, tyčia kumščiu sudavė 1 smūgį nukentėjusiajam A. M. į veidą, taip jam sukėlė fizinį skausmą bei padarė sužalojimus: nosies kaulų lūžį bei kraujosruvą dešinės akies vokuose, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis sutrikdė jo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Tinkamai įvertinta kaltininko asmenybė yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. L. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. L. padarė du nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto būdamas anksčiau aštuonis kartus teistas (2 t., 102–110 b. l.), neišnykus teistumui, būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 90–92 b. l.), charakterizuojamas neigiamai (kaip įžūliai besielgiantis, nedirbantis, neieškantis darbo, girtaujantis (2 t., 85 b. l.)). Atsižvelgęs į tai, kad R. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, teismas šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ją taip pat įvertino skirdamas bausmę. Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad pastarasis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. L. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

Kadangi skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės – atitinkamai laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams ir laisvės atėmimas 1 metams – yra artimos minėtų straipsnių dalių sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmių vidurkiams (BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų, o 284 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirtos bausmė yra per griežtos ir jas švelninti. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, taip pat nėra per griežta, be to, ši bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė nuteistajam paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Taigi konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu R. L. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės paskyrimo.

Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565-139/2016).

Nors R. L. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams už nesunkių nusikaltimų padarymą, tačiau, kaip minėta, jis iki šio nuosprendžio priėmimo buvo teistas net aštuonis kartus, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, o tai rodo, kad jis kritiškai savo elgesio nevertina, charakterizuojamas neigiamai. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas. Pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę ar atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nesudaro ir jo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis būdamas laisvėje pažada užsikoduoti nuo priklausomybės alkoholiui, įsidarbinti ir atlyginti iš jo priteistą civilinį ieškinį, nori padėti mamai dirbti ūkio darbus.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. L. apeliacinį skundą.