Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. Z. (V. Z.) prašymą dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu V. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta galutinė subendrinta vienerių metų penkių mėnesių ir dviejų dienų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. Z. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo narkomanijos bei nevartoti psichoaktyvių medžiagų, taip pat per septynis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, solidariai su A. B. atlyginti J. Č. padarytą turtinę žalą - 1 605,47 eurų. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 15 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. birželio 8 d. gautas V. Z. prašymas nuosprendžiu priteistą žalą padalinti po lygiai tarp jo ir kito nuteistojo A. B.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendyje patenkino civilinės ieškovės J. Č. civilinį ieškinį ir priteisė solidariai iš V. Z. ir A. B. 1 605,47 eurų žalos atlyginimo.

4. Solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas baudžiamosiose bylose priteisiant nusikaltimais, kurie padaryti bendrininkaujant, padarytos žalos atlyginimą pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo (turi solidariąją pareigą) atlyginti visi kartu (solidariai). Taip pat solidarioji skolininkų atsakomybė įstatyme yra numatyta tam, kad nukentėjusysis turėtų daugiau galimybių gauti priteistos žalos atlyginimą. Bendrininkaujant nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala solidariai priteisiama iš visų nuteistųjų, dėl kurių bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė tokią žalą. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 straipsnio 1 dalis). Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų bendraskolių (šiuo atveju – visų nusikalstamą veiką padariusių asmenų) ir iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek ir bet kurią jos dalį. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Toks solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

5. Teismas pažymi, kad civilinei ieškovei J. Č. žala buvo padaryta tyčiniais bendrais V. Z. ir A. B. veiksmais, todėl jų pareiga atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą yra solidarioji ir negali būti padalyta lygiomis dalimis. Tuo atveju, jeigu nuteistasis V. Z. vienas atlygins civilinei ieškovei padarytą žalą, jis turės teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo V. Z. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.