Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2008-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-33/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-22
Bylos Nr.
2K-33/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Antanas Klimavičius (pirm.), Valerijus Čiučiulka (pran.), Albinas Sirvydis
Nukentėjusysis
M., M. Š.
Nuteistasis
D., D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K- 33/ 2008Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5. 1.2.14.5.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 22 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant G. Murauskaitei,dalyvaujant prokurorui G. Gudžiūnui,nukentėjusiajai M. Š. ,nuteistiesiems D. V. , D. V. ,nuteistojo D. V. gynėjui advokatui I. Brazlauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios M. Š. ir nuteistojo D. V. kasacinius skundus, dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. V. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir bausmė, paskirta Tauragės rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 27 d. nuosprendžiu (su vėlesniais pakeitimais), galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą trejiems metams, ją atliekant pataisos namuose.

D. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai M. Š. nusikaltimu padarytą 360 Lt žalą ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nuosprendis, kuriuo Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 22 d. nuosprendis pakeistas: nuteistųjų D. V. ir D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl V. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo pripažinta tai, kad nuteistieji prisipažino padarę šį nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi; nukentėjusiosios M. Š. patenkintas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo sumažintas iki 240 Lt, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nukentėjusiosios M. Š. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios, prašiusios jos kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio abu kasacinius skundus atmesti, nuteistojo D. V. , jo gynėjo ir nuteistojo D. V. , prašiusių nukentėjusiosios kasacinį skundą atmesti, o nuteistojo D. V. kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. ir D. V. nuteisti už tai, kad:

2005 m. balandžio 9 d., apie 24 val., lopšelio – darželio „Žvaigždutė“ teritorijoje, esančioje Tauragėje, Moksleivių al., būdami apsvaigę nuo alkoholio, siekdami užvaldyti svetimą turtą, pavartodami fizinį smurtą prieš M. Š. , t. y. suduodami apie 9 smūgius į galvą, veidą ir rankas, padarė M. Š. šiuos sužalojimus: nedidelę apvalią poodinę kraujosruvą ant dešinio žasto ir dilbio, odos nubrozdinimą bei poodinę kraujosruvą alkūnių sąnarių užpakaliniame paviršiuje, plaštakų nugariniame paviršiuje bei nubrozdinimus kelių sąnarių priekiniame paviršiuje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir pagrobė iš jo 70 Lt vertės striukę, 30 Lt vertės piniginę, 120 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG, 140 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 3210, bevertę Vilniaus banko VISA ELECTRON kortelę, padarydami 360 Lt dydžio turtinę žalą.

2005 m. vasario 19 d., apie 01 val., Tauragės m., Tumo – Vaižganto g. 126 namo penkto aukšto koridoriuje, dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu sudavė keletą kartų ranka ir spyrė koja į įvairias kūno vietas V. M., tuo padarydami nukentėjusiajam galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, kairiame dilbyje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, taip nesunkiai sutrikdydami jo sveiktą.

Be to, D. V. nuteistas pagal 178 straipsnio 1 dalį, tačiau šios aplinkybės su kasaciniais skundais nėra susijusios.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nukentėjusioji M. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šį prašymą nukentėjusioji motyvuoja tuo, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Nukentėjusioji kasaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad 2005 m. balandžio 10 d. Tauragėje buvo rastas jos sūnaus M. Š. lavonas su smurto žymėmis. Kasatorė skunde pažymi, kad atsižvelgdama į sūnaus mirties aplinkybes ji siekia išsiaiškinti jo mirties priežastį. Nukentėjusioji M. Š. kasaciniame skunde nurodo, kad remdamasis viena iš byloje esančių prieštaringų specialistų išvadų teismas tokį pasirinkimą privalo motyvuoti. Kasatorė tvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka 2007 m. liepos 5 d. nuosprendyje tokius motyvus ir argumentus išdėstė, tačiau, anot kasatorės, svarstytinas šių argumentų ir motyvų pagrindas. Nukentėjusioji pabrėžia šias teismo padarytas išvadas: tikrindamas ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, teismas turi teisę skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau ją reikėtų skirti tik tuo atveju, kai byloje esantys ekspertizės aktai ar specialisto išvados kelia abejonių dėl jų pagrįstumo; proceso dalyviui duota privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, konsultacinė išvada nėra ekspertizės aktas BPK 88 straipsnio prasme, nei specialisto išvada BPK 90 straipsnio prasme; prie bylos prijungta konsultacinė išvada tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai (BPK 290 straipsnis); jeigu konsultacinė išvada sukelia abejonių byloje esančios specialisto išvados ar ekspertizės akto pagrįstumu, BPK 286 straipsnyje nustatyta tvarka byloje gali būti skiriama ekspertizė; specialisto A. G. konsultacinėse išvadose išdėstytas vertinimas, kad apsinuodijimas alkoholiu negalėjo būti M. Š. mirties priežastimi, yra visiškai paneigtas kaip aiškiai nepagrįstas, paremtas vienpusiu ir tendencingu bylos duomenų vertinimu, matomai, siekiant konsultacines išvadas užsakiusiam proceso dalyviui palankaus rezultato, o ne objektyvios tiesos nustatymo. Be to, kasatorė skunde pabrėžia, kad, jeigu įstatymas nustato rungimosi principą (BPK 7 straipsnis), tačiau išskiria pateiktų baudžiamojoje byloje dokumentų vertinimo prioritetus (BPK 88 straipsnis), tai teismas turėtų suteikti jai teisę gauti lygiaverčius dokumentus, kurių pagrindu galima būtų daryti objektyviai, o ne subjektyviai pagrįstas išvadas. Dėl šių priežasčių, kaip skunde nurodo kasatorė, ji teismo prašė skirti pakartotinę ekspertizę, kurią atliekant dalyvautų ekspertas toksikologas, kuris ir išspręstų ginčą dėl apsinuodijimo etilo alkoholiu. Be to, kasatorė nurodo, kad A. G. – habilituotas medicinos mokslų daktaras, turintis 40 metų medicinos specialisto darbo stažą, įstatymas jam nedraudžia dirbti ar teikti konsultacijas, todėl be subjektyvios nuostatos, turėtų būti argumentuotas priešingos nuomonės pagrindimas arba dviejų specialistų nuomonių profesionalus įvertinimas ekspertizės aktu. Kasatorės nuomone, šioje baudžiamojoje byloje nėra jokios galimybės padaryti išvadą dėl mirties priežasties vadovaujantis ne ekspertizės išvadomis, o kelių išvadų priešpastatymu ar analize, liudytojų parodymais, kitais faktiniais duomenimis, atskleidus jų tarpusavio ryšį, išaiškinant esamus prieštaravimus bei juos pašalinus. Ši aplinkybė, anot kasatorės, reikalauja specialių žinių ir yra esminė, pateikiant teisinę veikos kvalifikaciją. Kasatorės nuomone, darytina išvada, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nes nesurinko pakankamai papildomų įrodymų, leidžiančių be specialių žinių pasirinkti eksperto išvadą mirties priežasčiai nustatyti. Taip, anot kasatorės, buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos ir tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, dėl kurio byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nuteistasis D. V. kasaciniu skundu paršo pakeisti skundžiamus teismų sprendimus: sušvelninti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį jam paskirtą bausmę; perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnį. Prašymą sušvelninti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę D. V. motyvuoja tuo, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. liepos 5 d. nuosprendžiu nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (dėl V. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) tai, kad jis prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, tačiau už šį nusikaltimą paskirtos bausmės nesušvelnino. Taip, anot kasatoriaus, teismas pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus. Nuteitojo nuomone, jo veika dėl M. Š. kūno sužalojimo ir šiam priklausančių daiktų vagystės nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Kasatorius skunde nurodo, kad jis su M. Š. susimušė neturėdamas tikslo pagrobti šiam priklausančių daiktų, o dėl to, jog nukentėjusysis įžeidinėjo jį ir kitus asmenis bei pats puolė kasatorių. Nuteistasis tvirtina, kad tik po įvykusio konflikto jam kilo noras paimti M. Š. striukę. Kasatoriaus nuomone, tais atvejais, kai sumanymas pasisavinti turtą kaltinamajam kyla po panaudoto smurto, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos, t. y. kaip sveikatos sutrikdymas ar kūno sužalojimas ir vagystė. Kasatoriaus skunde tvirtina, jog, atsižvelgus į tai, kad jis su nukentėjusiuoju susimušė dėl kilusio ginčo, o ne todėl, kad turėjo tikslą šį apiplėšti, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnį. Prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę kasatorius grindžia dar ir tuo, kad jis yra vedęs, nori sukurti šeimą, nuo vaikystės serga bronchine astma, neoficialiai dirba, nukentėjusioji jam atleido, žala atlyginta.

Motyvuojamoji dalis

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nukentėjusiosios M. Š. kasacinio skundo

Byloje nustatyta, kad 2005 m. balandžio 9 d., apie 24 val., lopšelio – darželio „Žvaigždutė“ teritorijoje, esančioje Tauragėje, Moksleivių al., tarp nuteistųjų D. V. , D. V. ir nukentėjusiojo M. Š. kilo konfliktas, kurio metu nuteistieji panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ir užvaldė jo turtą. Sekančią dieną toje pat vietoje buvo rastas nukentėjusiojo M. Š. lavonas. Siekiant nustatyti mirties priežastį buvo atliktas M. Š. lavono tyrimas. Tyrimą pagal tyrėjos užduotį atliko teismo ekspertas D. V. , kuris tyrimo rezultatus išdėstė 2005 m. balandžio 19 d. baigtoje surašyti specialisto išvadoje Nr. M 327/ 05 (03). Išvadoje nurodyta, kad M. Š. mirtis ištiko nuo apsinuodijimo etilo alkoholiu eliminacijos fazėje; rasti kūno sužalojimai gyvam asmeniui atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą. 2005 m. lapkričio 30 d. nukentėjusiosios M. Š. atstovas pateikė teismui dokumentą, pavadintą ,,Teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. A-KI-38-51“, kuriame profesorius A. G. išdėstė tyrimo, atlikto nukentėjusiosios atstovo prašymu, rezultatus. Konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad M. Š. mirties priežastimi galėjo būti stiprus galvos sumušimas. Nukentėjusiosios M. Š. atstovas teismui pateikė prašymą paskirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę M. Š. mirties priežasčiai nustatyti, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp specialisto išvadoje ir konsultacinėje išvadoje padarytų išvadų apie M. Š. mirties priežastį. Teismas šį prašymą patenkino. Atlikę komisijinę ekspertizę (ji baigta 2006 m. kovo 28 d.) ekspertai nustatė, kad M. Š. mirties priežastimi buvo ūmus apsinuodijimas alkoholiu; tarp M. Š. padarytų kūno sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. Šias išvadas ekspertai suformulavo ekspertizės akte Nr. EKM 42/06(01). Analizuodamas byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad jis neturi pagrindo netikėti teismo paskirtos komisijinės teismo ekspertizės išvada, jog M. Š. mirties priežastimi buvo ūmus apsinuodijimas alkoholiu. Todėl teismas nuteisė D. V. ir D. V. tik už nežymų M. Š. sveikatos sutrikdymą, kurį jie padarė plėšimo metu. Nesutikdama su teismo išvada, kad nuteistieji M. Š. nenužudė, nukentėjusioji M. Š. nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismui nukentėjusioji pateikė dokumentą, pavadintą ,,Teismo medicinos specialisto papildoma konsultacinė išvada Nr. A-KI-42-52“, kuriame profesorius A. G. išdėstė tyrimo, atlikto nukentėjusiosios atstovo prašymu, rezultatus, prašydama jį pridėti prie bylos. Papildomoje konsultacinėje išvadoje betarpiška M. Š. mirties priežastis nurodoma taip: ,,dėl daugybinių trauminių galvos ir smegenų sužalojimų išsivystęs intensyvus galvos smegenų pabrinkimas“. Apeliacinės instancijos teismas šį prašymą patenkino, teismo medicinos specialisto papildomą konsultacinę išvadą pridėjo prie bylos. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą: ištyrė papildomą konsultacinę išvadą Nr. A-KI-42-52“, apklausė išvadas davusius ekspertus D. V. , J. R. , specialistą A. G. , teismo medicinos ekspertą - toksikologą P. M. . Nukentėjusiosios prašymą skirti pakartotinę ekspertizę teisėjų kolegija išsamiai apsvarstė ir motyvuotai atmetė. Priimdamas skundžiamą nuosprendį apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, išsamiai motyvuodamas, kodėl vienus iš įrodymų priima, o kitus atmeta. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, jog apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo rezultatai neduoda pagrindo abejoti teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKM 42/06(01) pagrįstumu ir M. Š. mirties priežasties klausimu daryti kitokias išvadas nei tos, kurias padarė pirmosios instancijos teismas. Todėl nukentėjusiosios M. Š. kasacinio skundo argumentai, jog sprendžiant nuteistųjų atsakomybės klausimą liko nenustatyta M. Š. mirties priežastis ir dėl to byloje reikia skirti dar vieną ekspertizę, yra nepagrįsti. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad tirdamas ir vertindamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė, t. y. nepadarė pažeidimo, dėl kurio reikėtų skundžiamą nuosprendį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Todėl nukentėjusiosios kasacinis skundas yra nepagrįstas.

Dėl BK 54 straipsnio taikymo

Nuteistasis D. V. nepagrįstai kasaciniame skunde teigia, kad nustatęs jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl V. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo Klaipėdos apygardos teismas turėjo sumažinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį jam pakirtą bausmę. BPK 328 straipsnio 2 punktas nustato, kad apeliacinės instancijos teismas dėl bausmės apskųstą nuosprendį keičia tik tada, kai pirmosios instancijos teismas tą bausmę buvo paskyręs neteisingai, t. y. kai bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir nustatė D. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi – tačiau motyvuotai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį jam paskirtos bausmės nesumažino, nes padarė išvadą, kad už tą nusikaltimą artima sankcijos minimumui paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis: įvertino padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, atsižvelgė į tai, kad D. V. yra recidyvistas, kad nusikalto neišnykus teistumui ir į kitas aplinkybes.

Dėl BK 180 straipsnio 1 dalies taikymo

Nuteistojo D. V. kasacinio skundo argumentai, skirti pagrįsti teiginiui, kad jo nusikalstamus veiksmus prieš M. Š. teismas nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, prieštarauja bylos medžiagai. Teismas nustatė, kad iš pradžių D. V. panaudojo fizinį smurtą, neturėdamas tikslo užvaldyti M. Š. turto, tačiau vėlesni jo veiksmai peraugo į plėšimą, o būtent: po D. V., M. Š. suduotų smūgių darželio namelyje abu nuteistieji tempė nukentėjusįjį ir, iš šio striukės iškritus telefonams, juos pagrobė; M. Š. reikalavo atiduoti pagrobtus daiktus, tačiau nuteistieji šio reikalavimo nepaisė ir toliau tempė nukentėjusįjį; be to, nuteistieji pagrobė ir M. Š. striukę, kurioje buvo piniginė. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog kasatoriaus D. V. teiginys, kad jo panaudotas fizinis smurtas negali būti siejamas su svetimo turto užvaldymu, yra nepagrįstas. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas aptariamą nuteistųjų veiką kvalifikuojant pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pritaikytas tinkamai.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nukentėjusiosios M. Š. ir nuteistojo D. V. kasaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios M. Š. ir nuteistojo D. V. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Antanas KlimavičiusAlbinas SirvydisValerijus Čiučiulka