- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-28
- Bylos Nr.
- 1-2421-295/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34227-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Nukentėjusysis
- G. J., I. V.
- Advokatai
- Elena Šajaukaitė
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis ir nesimokantis, nurodantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataiso namuose, anksčiau teistas dešimt kartų:
1. 2012-02-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, - laisvės apribojimu 1 metams;
2. 2013-03-21 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimu 9 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams;
3. 2013-06-21 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;
4. 2013-10-01 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 20 dienų;
5. 2014-12-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams ir 10 dienų;
6. 2015-06-22 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams. 2015-11-12 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2015-06-22 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir M. Č. paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
7. 2015-09-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, - areštu 30 parų;
8. 2015-12-29 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir ši bausmė subendrinta su 2015-11-12 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir 2015-09-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;
9. 2016-02-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/3, ir subendrinta su 2015-12-29 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bei 2015-09-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
10. 2016-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, - areštu 30 parų, 2016 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktį, buvo subendrinta su bausmėmis, paskirtomis 2015-11-17 ir 2016-02-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą subendrintą bausmę, buvo nutarta įskaityti bausmės dalis, atliktas pagal 2015-11-17 ir 2016-02-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžius,
kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. Č. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
jis, veikdamas bendrai su nenustatytais asmenimis, turėdami bendrą tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2015 m. birželio 1 d., internetiniame tinklapyje www. (duomenys neskelbtini).lt patalpino skelbimą apie neva parduodamas automobilio BMW 530 detales, o 2015 m. birželio 1 d., nukentėjusiajam G. J. susidomėjus skelbime pateikta informacija ir skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) susisiekus su kaltinamuoju M. Č. ir sutarus su juo pirkti automobilio turbiną už 200 eurų, kaltinamasis M. Č. nurodė nukentėjusiajam pervesti pinigus į B. V. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2015 m. birželio 1 d., 16:00:24 val., nukentėjusiajam G. J. į nurodytą sąskaitą pervedus 200 €, kaltinamasis M. Č. B. V. nurodė gautus pinigus pervesti į kitų asmenų sąskaitas, ką B. V. ir padarė, atlikdama finansines operacijas iš savo AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. birželio 1 d. 30 € pervesdama į D. M. AB Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2015 m. birželio 2 d. 200 € pervesdama į K. V. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, kaltinamasis M. Č. apgaule savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajam G. J. priklausantį turtą - 200 €, ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Be to, kaltinamasis M. Č. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
jis, veikdamas bendrai su nenustatytais asmenimis, turėdami bendrą tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2015 m. liepos 16 d. internetiniame tinklapyje www. (duomenys neskelbtini).lt patalpino skelbimą apie neva parduodamą telefoną „Iphone 5S“, o 2015 m. liepos 16 d. nukentėjusiajam I. V. susidomėjus skelbime pateikta informacija ir skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) susisiekus su kaltinamuoju M. Č. bei sutarus su juo pirkti telefoną už 230 €, kaltinamasis M. Č. nurodė nukentėjusiajam pervesti pinigus į A. M. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, šie pinigai, tą pačią dieną, t. y. 2015 m. liepos 16 d., pasinaudojus interneto prieiga prie elektroninės bankininkystės, buvo pervesti į kaltinamojo M. Č. pateiktą R. K. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną, t. y. 2015 m. liepos 16 d., 200 €, naudojant interneto prieigą, pasinaudojus R. K. elektroninės bankininkyste duomenimis, buvo pervesti į R. B. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri kaltinamojo M. Č. prašymu jai pervestus 200 € iš savo sąskaitos pervedė į J. J. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, kaltinamasis M. Č. apgaule savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajam I. V. priklausantį turtą - 230 €, ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat kaltinamasis M. Č. neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:
jis, veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, turėdami bendrą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2015 m. liepos 14 d. socialiniame tinklapyje „Facebook“ pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, parašė J. S. laišką, prašydamas už 100 € atlygį leisti jam pasinaudoti jos banko sąskaita bei elektroninės bankininkystės duomenimis keletui bankinių pavedimų atlikti ir J. S. sutikus bei perdavus savo prisijungimo prie AB Swedbank banko elektroninės bankininkystės kodus (vartotojo ID kodą) ir slaptažodžius, jis, veikdamas su nenustatytais asmenimis, 2015 m. liepos 14 d. 18:27:28 val., naudojantis mobilaus internetinio ryšio prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), užsiregistravo J. S. vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje www. (duomenys neskelbtini).lt, ir nurodė tariamą J. S. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), bei el. pašto adresą (duomenys neskelbtini), pateikė paraišką 75 € paskolai gauti, bei neteisėtai panaudojęs elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo – J. S. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t.y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir saugos kodų kortelės duomenis, apgaule, J. S. vardu, neteisėtai prisijungęs prie AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės informacinės sistemos (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeisdami šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t.y. AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos (duomenys neskelbtini) tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją ir peradresavus jį į J. S. paskyras elektroninės bankininkystės sistemoje (duomenys neskelbtini), neteisėtai - neturint elektroninės bankininkystės sutartimi AB „Swedbank“ suteiktos teisės prisijungti prie šios sistemos paskyrų, panaudojęs J. S. prisijungimo duomenis, inicijavo finansinę operaciją - iš J. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinant kliento registraciją, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ patenkinus paraišką bei 75 € kreditą pervedus į J. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas J. S. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, šiuos pinigus pervedė į R. K. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. Č. savo kaltės jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis nepripažino. Kaltinamojo M. Č. teigimu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, jis prekiavo mobilaus ryšio telefonais, todėl visos piniginės operacijos, kurias jis atliko, yra susiję su skolomis už parduotus telefonus, o apie tai, kad kažkas kažkur daro nusikaltimus, jis nieko nežinojo. Kaltinamasis M. Č. pripažino, kad su B. V. jis yra pažįstamas, tačiau kokiomis aplinkybėmis jis su B. V. susipažino, neprisiminė. Kaltinamasis taip pat pripažino, kad jis turėjo B. V. banko sąskaitų duomenis, kuriuos nurodydavo asmenims, kad jie į B. V. banko sąskaitą pervestų skolą už pirktus telefonus, nes ankstesniais teismo nuosprendžiais iš kaltinamojo M. Č. yra priteistas žalos atlyginimas, todėl jo banko sąskaitos yra areštuotos. Be to, kaltinamasis M. Č. B. V. banko sąskaitų duomenis davė ir kitiems nuteistiesiems, kartu su kaltinamuoju M. Č. atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, todėl, kaltinamojo teigimu, jie taip pat galėjo atlikti kažkokias operacijas su B. V. banko sąskaita. Taip pat kaltinamasis M. Č. teisiamajame posėdyje pripažino, kad jis turėjo ir kitų merginų, gyvenančių įvairiuose Lietuvos miestuose, banko sąskaitų duomenis, kuriuos taip pat kartais panaudodavo įvairioms prekėms įsigyti ar skoloms atgauti, todėl kaltinamasis M. Č. patvirtino, kad jis pažinojo R. K., K. V., R. B. ir netiesiogiai J. J., kuri yra kito nuteistojo sesuo, į kurių sąskaitas „įplaukdavo <...>“ pinigai, o kaltinamasis M. Č. vėliau duodavo nurodymus kaip tuos pinigus panaudoti, tačiau kaltinamojo teigimu, visos šios piniginės operacijos buvo teisėtos. Kokiu būdu 30 eurų pateko į D. M. banko sąskaitą, kaltinamasis M. Č. paaiškinti negalėjo, tačiau darė prielaidą, kad tai galėjo būti pinigai už kokį nors pirkimą, atliktą internetu, o nukentėjusiųjų G. J., I. V. ir J. S. jis nepažįsta ir jokių reikalų su šiais asmenimis jis neturėjo. Be to, kaltinamasis M. Č. pripažino, kad jis ne kartą naudojosi telefonu, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), tiek skambindamas, tiek rašydamas juo SMS žinutes, tačiau teigė, kad šis telefonas buvo bendro naudojimo, juo naudojosi visi septyni viename kambaryje gyvenantys nuteistieji, tačiau kas buvo atsakingas už šį telefoną ir kas papildydavo jo sąskaitą, kaltinamasis nežino. Nors, kaltinamojo teigimu, ir yra įsiteisėję teismo nuosprendis, kuriuo patvirtinama, kad M. Č. naudojo šį telefono numerį nusikalstamoms veikos daryti, tačiau kaltinamasis nurodo, kad tuo metu jis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė kitas žmogus, kuris jau yra išėjęs į laisvę, todėl jį įvardinti kaltinamasis atsisakė.
Nors kaltinamasis M. Č. savo kaltės dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau jo kaltė sukčiavimu, neteisėtu elektroninių mokėjimo priemonių duomenų disponavimu ir jų panaudojimu bei neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.
Dėl sukčiavimo nukentėjusiojo G. J. atžvilgiu
Nukentėjusysis G. J., duodamas parodymus teisme, paaiškino, kad sugedo draugo automobilis, o G. J. yra auto mechanikas, todėl norėdamas greitai pašalinti gedimą, pradėjo internetu ieškoti reikiamos detalės – turbinos BMW automobiliui. Per skubėjimą buvo surastas vienintelis variantas, buvo greitai paskambinta skelbime nurodytu kontaktiniu telefonu (duomenys neskelbtini), sutarta su pardavėju dėl BMW turbinos pirkimo ir pervesti pinigai, tačiau, nukentėjusiojo G. J. teigimu, gavosi šnipštas, o turbinos jis negavo. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad susisiekus su pardavėju telefonu, atsiliepė vyras, kuris vėliau atsiuntė žinutę su duomenimis, kur pervesti pinigus. Nukentėjusysis G. J. teisiamajame posėdyje aiškino, jog jam „kažkaip kilo įtarimas, kad į merginos sąskaitą reikia pervesti pinigus <...>“, bet per skubėjimą apsižioplino.
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo turinio matyti (T. 1., b.l. 42-45), kad nukentėjusysis G. J. pateikė SMS susirašinėjimą dėl perkamos automobilio turbinos, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos apie įdėtus skelbimus apie dalimis parduodamus BMW 530 automobilius matyti, kad skelbimas apie parduodamą dyzelinį automobilį BMW 530 buvo apmokėtas 2015-05-21 17:56:23 val. SMS žinute iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (T. 1., b.l. 59).
Kad nukentėjusysis G. J. 2015 m. birželio 1 d. pervedė 200 eurų į B. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinama byloje esančiu AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašu, iš kurio taip pat matyti, kad iš nukentėjusiojo G. J. į B. V. banko sąskaitą gavus 200 €, tą pačią dieną, t.y. 2015 m. birželio 1 d. buvo atliktos šios finansinės operacijos: 30 eurų pervesta D. M. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir 200 eurų pervesta į K. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1., b.l. 64-70).
Iš D. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2015 m. birželio 1 d., 20:21 val., iš bankomato, esančio Laisvės al. 18, Panevėžyje, grynais buvo paimti 20 eurų, o daugiau jungimosi per elektroninės bankininkystės sistemą prie nurodytos D. M. banko sąskaitos 2015-06-01 nebuvo (T. 1., b.l. 75-76).
Be to, iš baudžiamojoje byloje esančio (T. 1., b.l. 77-79) K. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo ir banko pateiktos informacijos matyti, kad 2015 m. birželio 1 d. po pinigų pervedimo iš B. V. banko sąskaitos, buvo atlikti šie pinigų pervedimai: 2015 m. birželio 2 d. – „Tele 2“ telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) papildymas penkiais eurais; 2015 m. birželio 3 d. - 40 eurų pervesta D. V.; 2015 m. birželio 4 d. - 54 eurai pervesti E. B. ir 2015 m. birželio 5 d. – 200 eurų pervesta E. L., o prie K. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-06-01 – 2015-06-02 buvo jungiamasi iš IP (duomenys neskelbtini); 2015-06-03 - iš IP (duomenys neskelbtini); 2015-06-04 - iš IP (duomenys neskelbtini); 2015-06-05 - iš IP (duomenys neskelbtini).
Taip pat telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotine patvirtinama, kad SIM kortelė su šiuo numeriu buvo naudojama telefonuose, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir ši SIM kortelė tuo metu buvo naudojama vietose, kurių jungimaisi fiksuoti per UAB „Omnitel“ telekomunikacijų bokštų celes: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), į kurių veikimo zoną patenka Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija, kurioje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka kaltinamasis M. Č. (T. 1., b.l. 81-82). Be to, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), buvo skambinta į telefono abonento numerį (duomenys neskelbtini), kuris asmens (nuteistojo) duomenų pažymoje nurodytas kaip priklausantis kaltinamojo M. Č. motinai D. Č..
Motyvuojamoji dalis
Kad kaltinamasis M. Č. laisvės atėmimo vietose naudojosi mobilaus ryšio telefonu, patvirtinama ir Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pateikta informacija (T. 1., b.l. 89) apie tai, kad asmeniškai (paimtas iš rankų) pas kaltinamąjį M. Č. buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas.
Liudytoja B. V., duodama parodymus teisiamajame posėdyje, pripažino, kad ji prieš savo valią buvo įtraukta į apgavystes, dėl ko šiuo metu labai gailisi. Liudytojos B. V. teigimu, prieš pora metų bendras jų draugas iš užsienio grįžo į Lietuvą, todėl per draugą ji susipažino su kaltinamuoju M. Č., su kuriuo apsikeitė telefono numeriais ir pradėjo bendrauti telefonu bei socialiniuose tinkluose, taip pat buvo keletą kartų susitikę. Vėliau, 2014 metų gruodžio mėnesį kaltinamasis pasakė, kad jis vyks atlikti bausmės į pataisos namus, o dar vėliau liudytoja B. V. iš kaltinamojo M. Č. gavo laišką ir jie pradėjo bendrauti laiškais, o taip pat ir telefonu, kai kaltinamasis paskambindavo liudytojai B. V. į jos naudojamą mobilaus ryšio telefoną. Liudytojos B. V. teigimu, kelis kartus M. Č. prašė jos pervesti į jo ir kitų jo nurodytų asmenų sąskaitas pinigų, kurie ateidavo į jos banko sąskaitą. Vėliau tokie prašymai dažnėjo, jis vis prašydavo į liudytojos B. V. banko sąskaitą gautus pinigus išskirstyti ir pervesti kitiems, jo nurodytiems asmenims. Taip pat kaltinamasis M. Č. nuolat prašydavo pervesti ir jam pinigų į jo asmeninę sąskaitą. pervesti pinigėlių. Liudytoja B. V. taip pat paaiškino, kad nurodymus kaltinamasis M. Č. jai duodavo, paskambinęs telefonu, arba parašydamas SMS žinutę. Nors kaltinamasis nuolat keisdavo telefono abonento numerius, tačiau B. V. atpažindavo kaltinamąjį pagal balsą, kadangi su juo buvo bendravusi anksčiau, t.y. tuo metu, kai jis dar buvo laisvėje, o jeigu jis atsiųsdavo SMS žinutę, tai visada pranešdavo, kad tai jis rašo. Liudytoja B. V. taip pat nurodė, kad ji jokios naudos iš tokios veiklos neturėjo, o kaltinamojo pavedimus vykdė iš paprasčiausio draugiškumo, negalvodama, kad tokiu būdu ji padeda daryti kažką blogo. Į jos banko sąskaitą ateidavo pinigai iš įvairių žmonių, o pavedimuose buvo rašoma, kad tai pinigai už automobilius ar kitokius pirkinius, o 2015 metų pirmą birželio sekmadienį ji iš kaltinamojo M. Č. gavo žinutę, kad į jos banko sąskaitą yra pervesti 1000 €, kuriuos reikia Alytuje perduoti grynais vienam žmogui už advokato paslaugas, ką ji ir padarė. Liudytojos B. V. teigimu, kaltinamasis M. Č. jos prašė ir elektroninės bankininkystės duomenų, tačiau ji perduoti jam šiuos duomenis atsisakė ir supratusi, kad situacija nėra gera, pareikalavo, kad kaltinamasis nutrauktų bet kokius piniginius pervedimus į jos banko sąskaitą. 2015 m. birželio mėnesio viduryje, ji sulaukė policijos pareigūnų vizito, kurie jai pranešė, kad pasinaudojant jos banko sąskaita „buvo daromi negeri dalykai <...>“. Teismo posėdžio metu liudytoja B. V. pareiškė, kad ji yra visiškai įsitikinusi, kad telefonu jai skambindavo ir SMS žinutes jai siųsdavo būtent kaltinamasis M. Č.. Be to, liudytoja B. V. teigė, kad vieną kartą, išsigandusi skambinančiojo asmens grasinimo kreiptis į policiją, iš savo asmeninių lėšų grąžino nepažįstamam jai asmeniui jo pervestą užstatą už automobilį, kurį anksčiau, kaltinamojo M. Č. nurodymu, jau buvo pervedusi kitiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas V. Ž. (V. Ž.) teisiamajame posėdyje parodė, kad pamatęs „(duomenys neskelbtini)“ skelbimą apie parduodamą automobilį BMW, nusprendė jį įsigyti, kadangi V. Ž. tenkino automobilio kaina ir išvaizda, jis telefonu paskambino skelbime nurodytu telefonu automobilio pardavėjui, ir jie sutarė, kad liudytojas V. Ž. sumokės 151 euro užstatą, kurį jis iš karto bankiniu pavedimu pervedė į B. V. banko sąskaitą. Tačiau, liudytojo V. Ž. teigimu, praėjo savaitė, o automobilio pirkimo reikalai nejudėjo, pardavėjo telefonas buvo išjungtas arba jis neatsiliepdavo į skambučius, todėl liudytojas V. Ž. nusprendė per socialinius tinklus susirasti pinigų gavėją B. V. ir pareikalauti grąžinti pinigus, ką jis ir padarė. Po kažkiek laiko, jo sumokėtas užstatas buvo grąžintas, todėl liudytojas V. Ž. į teisėsaugos institucijas dėl apgavystės nesikreipė.
Liudytojas D. M. teigė, kad iš jam nežinomo numerio jis gavo žinutę, kuria buvo prašoma padėti. Žinutę rašęs asmuo pageidavo iš D. M. sužinoti jo elektroninės bankininkystės kodus ir slaptažodžius, kad tas asmuo galėtų naudotis liudytojo D. M. banko sąskaita, pasidėdamas į sąskaitą pinigus ir atlikdamas kitas finansines operacijas, nes to asmens banko sąskaita neva buvo užblokuota. Liudytojo D. M. teigimu, jis tam asmeniui pasakė slaptažodį ir ID kodą, tačiau nepasakė kodo, be kurio tas asmuo negalėjo atlikti jokių finansinių operacijų, ir liudytojas D. M., norėdamas patikrinti ar to asmens kėslai rimti, paprašė jo pervesti į D. M. sąskaitą kiek nors pinigų, ką tas asmuo ir padarė, pervedamas 30 eurų, tačiau kažkodėl banko pavedimas buvo atliktas moters vardu. Liudytojas D. M. tvirtina, kad tuo metu jis pagalvojo apie tai, kad čia gali būti sukčių darbas, tačiau jis tiems asmenims nepasakė visų kodų, todėl džiaugėsi, kad ne jie jį apgavo, o jis iš jų išviliojo 30 eurų, kuriuos vėliau išgrynino ir panaudojo savo reikmėms, o su jo banko sąskaita pašaliniai asmenys jokių operacijų neatliko. Nors vėliau, liudytojo D. M. teigimu, tas asmuo žinutėmis jam rašė, kad D. M. yra apgavikas ir dėl to tas asmuo kreipsis į policiją, tačiau liudytojas D. M. į tai nereagavo ir į žinutes neatrašė.
Liudytoja E. B. į teisiamąjį posėdį neatvyko, todėl teismas, siekdamas patikrinti kitus šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismo posėdyje perskaitė jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, liudytoja E. B. parodė, kad ji dirba pagal verslo liudijimą ir teikia vertimo iš lietuvių - anglų kalbų paslaugas. Būtent atsiskaitymams už šias paslaugas ji yra atsidariusi sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini). Konkrečiai apie 2015-06-04 į minėtą sąskaitą pervestus 54 eurus iš K. V. banko sąskaitos, ji nieko negali paaiškinti, tačiau spėja, jog tai greičiausiai buvo atsiskaitymas už vertimo paslaugas. Ji savo banko sąskaitos numerio jokiems nepažįstamiems asmenims nėra davusi, išskyrus tai, kam daro vertimus pagal užsakymus, bei kur jai perveda pinigus už vertimą. Jokių asmenų, kurie atlikinėtų laisvės atėmimo bausmę, ji nepažįsta, asmenys - K. V., D. M., D. V., E. L., M. Č., R. U., S. T., K. K., G. K., V. K. ir R. Š. jai nepažįstami.
Liudytoja E. L. – N., duodama parodymus teisiamajame posėdyje teigė, kad 2015 metų birželio mėnesį jos draugė A. A., nuolat gyvenanti Anglijoje, paprašė pervesti pinigus. Ji teigė, kad jos draugui kažkas turi pervesti pinigus, bet tai ilga procedūra, todėl ji paprašė E. L. – N. banko sąskaitos numerio, o kai pinigai pasieks jos sąskaitą, ji tuos pinigus iš sąskaitos turi paimti ir „Western Union“ perlaida tuos pinigus persiųsti į Angliją. Į liudytojos E. L. – N. banko sąskaitą iš moters vardu atidarytos banko sąskaitos buvo pervesti 200 eurų, kuriuos, atskaičiusi banko mokesčius, E. L. – N. „Western Union“ perlaida persiuntė į Angliją. Tai buvo vienkartinis atvejis, o K. V. ar M. Č. ji nepažįsta ir su jais jokių reikalų neturėjo.
Dėl sukčiavimo nukentėjusiojo I. V. atžvilgiu
Nukentėjusysis I. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad internetiniame portale www. (duomenys neskelbtini).lt suradęs skelbimą apie parduodamą labai pigų mobilaus ryšio telefoną „Iphone 5S“, į pardavėjo, prisistačiusio A. M. ir bendravusiu telefonu, nurodytą banko sąskaitą pervedė 230 eurų, tačiau mobilaus ryšio telefono negavo, pinigų niekas negrąžino dėl I. V. patyrė 230 eurų dydžio turtinę žalą.
Iš baudžiamojoje byloje esančios telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės turinio matyti, kad SIM kortelė su šiuo numeriu buvo naudojama telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir ši SIM kortelė buvo naudojama vietose, kurių jungimaisi fiksuoti per UAB „Omnitel“ telekomunikacijų bokštų celes: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), į kurių veikimo zoną patenka taip pat ir Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija (T. 2., b.l. 57).
Be to, banko sąskaitos išrašu patvirtinama, kad tą pačią dieną, t.y. 2015-07-16, kai nukentėjusysis I. V. pervedė pinigus į A. M. banko sąskaitą, 230 eurų iš A. M. banko sąskaitos buvo pervesti R. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o prie A. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 16 d. buvo jungiamasi: 08:48:51 – 10:00:00 val. iš IP (duomenys neskelbtini),
12:48:50 - 12:49:21 val. iš IP (duomenys neskelbtini); 12:51:26 – 12:51:48 val. iš IP (duomenys neskelbtini); 14:16:38 – 14:17:04 val. iš IP (duomenys neskelbtini) ir 15:27:58 – 16:34:17 val. iš IP (duomenys neskelbtini) (T.2., b.l. 33-55).
Be to, ikiteisminio tyrimo metu (T. 2., b.l. 76-80) gavus R. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, matyti, kad tą pačią dieną, t.y. 2015-07-16, atliktos finansinės operacijos pervedant 200 € R. B. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 45 eurai, pervedant J. K. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o prie R. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-07-16 fiksuoti jungimaisi: 08:28:24 – 09:53:02 val. iš IP (duomenys neskelbtini); 7:22:47 – 17:37:36 val. iš IP (duomenys neskelbtini) ir 17:54:26 – 19:36:49 val. iš IP (duomenys neskelbtini).
R. B. banko sąskaitos Nr. LT(duomenys neskelbtini) išrašu patvirtinama, kad jai 2015 m. liepos 16 d. iš R. K. gavus 200 €, šie pinigai tą pačią dieną, t. y. 2015-07-16, buvo pervesti J. J. į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (T 2., b.l. 160-161).
Iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2015-10-09 raštu Nr. S-27707 pateiktos informacijos matyti, kad 2015-08-08, apie 23:00 val., Pravieniškių pataisos namuose -atvirojoje kolonijoje, 1-ame sektoriuje, 7 būrio 72 brigados gyvenamojoje patalpoje buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas "HTC", kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 2., b.l. 92).
Liudytoja R. K. teisiamajame posėdyje teigė, kad 2015 metų vasarą jai parašė kaltinamasis M. Č., kuris paprašė jos pasaugoti jo pinigus ir duoti savo banko sąskaitos duomenis. Kaltinamąjį M. Č. liudytoja R. K. pažinojo nuo vaikystės, nes jie kartu augo kaime. Prašydamas leisti jam pasinaudoti banko sąskaita, kaltinamasis R. K. sakė, kad tai jo pinigai, tačiau jis negali pasinaudoti savo banko sąskaita. Liudytoja R. K. sutiko, todėl davė kaltinamajam M. Č. elektroninės bankininkystės duomenis, slaptažodžius ir nufotografavusi nusiuntė kodų kortelę. Su kaltinamuoju ji bendraudavo per „Facebook“ socialinį tinklą, kur jis turėjo paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, taip pat susirašinėdami SMS žinutėmis, o taip pat keletą kartų kalbėjo telefonu. Liudytojos R. K. teigimu, ji visiškai tikra, kad nurodymus dėl pinigų jai duodavo būtent kaltinamasis M. Č., kadangi ji su juo augo nuo mažens ir gerai pažinojo jo balsą. Po kažkiek laiko ji pastebėjo, kad jos banko sąskaitoje nuolat „vaikšto“ pinigai, t.y. pinigai pervedami į sąskaitą, vėliau iš sąskaitos pervedami kitur, pinigų sumos nemažos ir 600 ir 700 eurų, todėl supratusi, kad tokie veiksmai gali būti neteisėti, ji žinute pranešė kaltinamajam M. Č., kad ji nenori, jog jis naudotųsi jos banko sąskaita ir prašė nutraukti bet kokius veiksmus. Per „Facebook“ kaltinamasis paprašė, kad ji banke iš sąskaitos grynais pinigais paimtų visus likusius pinigus ir juos perduotų jo nurodytam asmeniu. Tačiau liudytojai R. K. nuėjus į banką paimti pinigų, banko darbuotojai atsisakė išduoti jai pinigus, pareiškę, kad su jos banko sąskaita yra daromi „negeri“ dalykai, todėl pasiūlė į banką ateiti kartu su tėvu. Atvykus į banką su tėvu, banko darbuotojai pasakė, kad grynus pinigus iš sąskaitos duos tik tokiu atveju, jeigu liudytoja R. K. uždarys savo sąskaitą banke, ką ji, pasirašydama atitinkamus dokumentus ir padarė. Banke gautus grynuosius pinigus ji prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ perdavė kaltinamojo M. Č. nurodytam asmeniui. Po to, daugiau su kaltinamuoju M. Č. liudytoja R. K. nebendravo.
Liudytojas A. M., duodamas parodymus teisme, teigė, kad jokių su šia baudžiamąją byla susijusių aplinkybių jis paaiškinti negali, o kaltinamojo M. Č. nepažįsta ir teisme jį mato pirmą kartą. Liudytojas A. M. taip pat paaiškino, kad 2015 metų vasarą jis pametė savo elektroninės bankininkystės duomenis, o kadangi banko sąskaita nesinaudojo, nes tuo metu nebuvo tokio reikalo dėl elektroninės bankininkystės duomenų praradimo, niekur nesikreipė. Praėjus kažkuriam laiko tarpui, tačiau kokiam, liudytojas A. M. neprisimena, jam paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad kažkas pasinaudojo liudytojo A. M. banko sąskaita ir elektroninės bankininkystės duomenimis.
Liudytoja J. K. į teisiamąjį posėdį neatvyko, todėl teismas, siekdamas patikrinti kitus šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismo posėdyje perskaitė jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, liudytoja J. K. parodė, kad ji turi sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, kurią atsidarė maždaug prieš du metus. Tuo pačiu metu pasirašė sutartį ir dėl elektroninės bankininkystės bei jai buvo išduota slaptažodžių kodų kortelė, tačiau ji pati elektronine bankininkyste nesinaudoja. Į šią banko sąskaitą jai pervesdavo pinigus žmonės, pas kuriuos ji tvarkydavo namus. Ji namus tvarko suradusi klientus pagal skelbimus, kad reikalinga tokia paslauga. Tiems asmenims, kuriems ji tvarkydavo namus, ji nurodydavo savo sąskaitos numerį, kur jai ir pervesdavo sutartą mokestį, tačiau ji šių asmenų nei vardų, nei pavardžių nežino. Ji į banką neina ir savo sąskaitos išrašų neišsiima. Kadangi labai didelėmis sumomis jai nemoka, tai tiesiog žino, kiek panašiai turi būti pinigų ir tiek. Ji savo el. bankininkystės duomenų niekam nedavė. Slaptažodžių kortelę laikė namuose voke prie banko sutarties, ten pat turėjo užsirašiusi, kad nepamirštų ir savo sugalvotą slaptažodį. Jos niekas neprašė išgryninti kokius tai pinigus ir kam nors perduoti. R. K. ji nepažįsta ir negali paaiškinti, kodėl ir už ką 2015-07-16 iš R. K. banko sąskaitos jai buvo perversti 45 eurai. Jos sūnus A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), jau maždaug 6 metus atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Sūnus jai paskambina tik iš telefono, kai jam suteikiama galimybė, t. y. pataisos namų telefono. Iš mobiliųjų telefonų jai sūnus neskambina. Sūnus jos el. bankininkystės duomenų neprašė, ji jam taip pat nedavė ir banko sąskaitos numerio. Tačiau ji siunčia pinigus sūnui į laisvės atėmimo vietą, tačiau ne į sūnaus, o kitų asmenų, kuriuos jai nurodo sūnus, sąskaitas, nes sūnaus banko sąskaita yra areštuota (T. 2., b.l. 126).
Liudytoja R. B., teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ji davė kaltinamajam M. Č. savo banko sąskaitos numerį, kad kiti žmonės, kurie buvo skolingi M. Č., galėtų į ją pervesti pinigus, o ji vėliau tuos pinigus paskirstytų ir pervestų asmenims, kuriuos nurodydavo M. Č.. Liudytojos R. B. teigimu, su kaltinamuoju M. Č. ji susipažino internetu ir bendraudavo su juo tik internetu arba telefonu, o realiame gyvenime susitikusi nebuvo. Tačiau „Facebook“ M. Č. paskyroje, kurios pavadinimo šiuo metu liudytoja R. B. neprisimena, buvo įdėta M. Č. nuotrauka ir toje nuotraukoje buvo užfiksuotas būtent kaltinamasis, esantis teismo salėje. Kai M. Č. jai skambindavo telefonu, ji jį pažindavo iš balso, o kai jis parašydavo SMS žinutę, jis visada prisistatydavo. Iš kokio telefono abonento numerio jai skambindavo kaltinamasis M. Č., ji teisiamajame posėdyje pasakyti negalėjo, nes neprisiminė, tačiau, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, liudytoja R. B. nurodė (T. 2., b.l. 154-156), kad ji su M. Č. bendraudavo telefonu, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini).
Liudytoja J. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad A. J. yra jos brolis, kuris šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę. Liudytojos J. J. teigimu, 2015 metų vasarą, jos brolis paprašė duoti jam savo sąskaitos banke numerį, kuri (banko sąskaita) jam buvo reikalinga pinigams iš skolininkų gauti. Ji sutiko ir pasakė jam savo banko sąskaitos numerį. Po to, brolis jai paskambindavo telefonu ir pasakydavo, kada į sąskaitą turi ateiti pinigai, o kai pinigai atsirasdavo sąskaitoje, brolis pasakydavo, ką su jais daryti, dažniausiai liepdavo pervesti į kito asmens banko sąskaitą. Tokių atvejų, liudytojo J. J. teigimu, buvo apie dešimt, o pervedimų sumos buvo apie 100 €, kartais šiek tiek daugiau, kartais šiek tiek mažiau. Liudytojos J. J. tvirtinimu, kaltinamojo M. Č. ji nepažįsta ir jokių reikalų su juo nėra turėjusi.
Liudytojas A. J. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad jis nežino dėl kokių aplinkybių yra pakviestas liudyti teisme, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (T. 3., b.l. 169-170).
Liudytojas A. J. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui patvirtino ir paaiškino, kad jis atlieka teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Liudytojo A. J. tvirtinimu, buvo laikas, kai pataisos namuose buvo galimybė prekiauti mobilaus ryšio telefonais. Kadangi A. J. banko sąskaitos neturi, jis paprašė, kad jo sesuo, liudytoja J. J., leistų pasinaudoti jos banko sąskaita. Kaltinamąjį M. Č. liudytojas A. J. teigė puikiai pažįstantis, kadangi anksčiau jie atliko bausmę viename būryje. Atlikdamas bausmę, M. Č. buvo skolingas už telefonus, todėl jis galėjo, norėdamas grąžinti skolą A. J. už telefoną, pervesti pinigus į liudytojo A. J. sesers banko sąskaitą, tačiau pats prekiauti mobilaus ryšio telefonais kaltinamasis M. Č., liudytojo A. J., kuris buvo atsakingas už tvarką būryje, teigimu, negalėjo, nes tam neturėjo leidimo.
Dėl neteisėto disponavimo elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis ir jų panaudojimo bei neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos
Kadangi nukentėjusioji J. S. į teisiamąjį posėdį neatvyko, nepranešusi teismui savo neatvykimo priežasčių, nors jai tinkamai ir laiku buvo pranešta apie teisiamojo posėdžio vietą ir laiką (T. 4., b.l. 119), teismas daro išvadą, kad ji nepageidauja pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, numatytomis BPK 28 straipsnio 2 dalyje, ir dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, ir atsižvelgdamas į tai, kad teismas išnaudojo visas galimybes išsikviesti ją į teisiamąjį posėdį, o prokuroras ir kaltinamojo gynėja neprašė teismo nukentėjusiosios J. S. dalyvavimą, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, pripažinti būtinu, teismas daro išvadą, kad išnagrinėjus bylą nedalyvaujant nukentėjusiajai J. S., nebus pažeistos jos procesinės teisės, todėl bylą teismas nagrinėjo, nedalyvaujant nukentėjusiajai J. S., o jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (T. 3., b.l. 8-9, 11-12, 14-18), perskaitė teisiamojo posėdžio metu.
Nukentėjusioji J. S., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė, kad 2014 metais jos mama atidarė jos vardu sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“, dėl to, kad galėtų taupyti pinigus. Be to, sudarė sutartį dėl naudojimosi elektronine bankininkyste. Jokių pinigų į jos sąskaitą nebuvo pervesta iki 2015 metų liepos mėnesio pabaigos, kai gavo atlyginimą, nes 2015 m. vasarą dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)". Šioje bendrovėje ji dirbo apie 2 mėnesius. Jai į sąskaitą buvo pervestas atlyginimas tris kartus, tai yra 100 eurų, apie 200 eurų ir apie 230 eurų. Paskutinį kartą iš darbovietės pinigai į jos sąskaitą buvo pervesti 2015 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Ji visus pinigus - darbo užmokestį nuo sąskaitos nuėmė. Didesnę dalį nuėmė bankomatuose. Atsiskaitė ir parduotuvėse mokėjimo kortele. Nuo 2015 m. rugpjūčio pabaigos ji mokėjimo kortele nebesinaudojo. Sąskaitoje buvo likę tik keli centai. 2015 metų liepos mėnesio viduryje, kiek pamena 14 dieną, ji grįžusi iš darbo apie 16 val., prisijungė prie „Facebook“. Jai parašė asmuo, kuris buvo prisistatęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)". Šį asmenį ji priėmė jo prašymu į draugus. Buvo įdėta ir šio asmens nuotrauka. Iš nuotraukos nukentėjusioji J. S. nusprendė, kad jam yra apie 25 metai, nuotraukoje vaikinas buvo plikai nuskusta galva. Nuotraukoje matėsi visas jo ūgis, jis stovėjo prie aukštos šviesių plytų sienos. Iš pradžių ji nieko įtartino nepastebėjo Ji su asmeniu, kurio slapyvardis „(duomenys neskelbtini)" iki liepos 14 d. nebendravo, tačiau liepos 14 d. šis asmuo jai parašė, klausdamas, kiek jai metų. Ji parašė, kad yra pilnametė. Tada jis parašė klausdamas, ar gali pasinaudoti jos elektronine bankininkyste, padaryti kelis pavedimus, pasinaudoti jos sąskaita kelias dienas, pažadėdamas jai už tai 100 eurų. Ji sutiko, nes reikėjo pinigų, nieko blogo neįtarė, nežinojo, kad pasinaudojus jos banko sąskaita galima paimti greituosius kreditus. Tuo metu jos sąskaitoje pinigų nebuvo, nebent keli centai. Ji nufotografavo elektroninės bankininkystės kortelę su prisijungimo kodais, parašė slaptažodį (duomenys neskelbtini), nurodė prisijungimo kodą, kuriuos nusiuntė „(duomenys neskelbtini)". Ji pagalvojo, kad kai pamatys, jog jos sąskaitoje yra pervesti pinigai - 100 eurų už paslaugą pasinaudoti jos sąskaita, pakeis elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodį. Kitą dieną ji vėl prisijungusi prie „Facebook" bendravo su „(duomenys neskelbtini)", klausė jo, ar šis dar naudosis jos sąskaita. Jai atsakė, kad taip. Jie bendravo tik žinutėmis. Tik tada ji pastebėjo, kad vaikino nuotraukoje, virš plytų sienos yra spygliuotos vielos spiralė. Tada ji pagalvojo, kad asmuo yra įkalinimo vietoje - kalėjime. Panašiai po 3-4 dienų ji internetinėje bankininkystėje pasitikrino savo sąskaitą, tačiau joje pinigų -100 eurų nebuvo, suprato, kad ją dėl pinigų apgavo. Ji netikrino sąskaitoje vykusių finansinių operacijų. Per „Facebook“ mėgino susisiekti su „(duomenys neskelbtini)", tačiau jo jau tarp draugų nebebuvo. Tą pačią dieną pakeitė elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodį, kad niekas nesinaudotų jos sąskaita. Vėliau 2015 metų spalio mėnesį ji gavo šaukimą atvykti pas policijos pareigūnus, kur atvykusi ji sužinojo, kad jos banko sąskaitoje buvo vykdomos finansinės operacijos šių metų liepos 14-16 dienomis, apie kurias ji nieko nežinojo, apie tai išgirdo pirmą kartą, taip pat, kad jos vardu yra paimtas kreditas. 2015 m. spalio 19 d. ji iš banko AB „Swedbank“, jos prašymu, gavo savo sąskaitos išrašą, iš kurio ji pamatė, kad 2015 m. liepos 14-16 d. jos sąskaita naudojosi R. K., R. A. ir A. M., kurių ji nepažįsta, ir kad jos vardu yra paimtas kreditas - 75 eurai. Tą pačią dieną ji pareiškimu kreipėsi į policiją. Koks asmuo buvo pasivadinęs slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“, ji nežino ir daugiau nieko paaiškinti negali.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusioji J. S. iš šešių jai pateiktų nuotraukų, atpažino nuotraukoje Nr. 1 užfiksuotą kaltinamąjį M. Č., kaip „Facebook“ paskyroje slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“ patalpintą asmens fotonuotrauką (T. 3., b.l. 29-33).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad 2015-07-14, iš IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojant J. S. el. bankininkystės duomenis, 08:27:28 val., buvo užsiregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje www. (duomenys neskelbtini).lt bei iš to paties IP 18:27 val. buvo pateikta paraiška 75 eurų dydžio kreditui gauti. Kaip kontaktinis telefono numeris buvo nurodytas abonento numeris – (duomenys neskelbtini) (T. 3., b.l. 44-45).
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos specialiųjų užduočių valdybos 1-ojo skyriaus viršininko 2016 m. sausio 11 d. rašte Nr. 50-PR2-954 dėl IP (duomenys neskelbtini) priklausomumo nurodoma, kad buvo gauti duomenys iš UAB „Omnitel“, kuriame yra pateikti telefono abonento numeriai, kuriems tuo metu buvo suteiktas šis IP adresas. Atkreiptas dėmesys, kad tarp pateiktų telefono abonento numerių yra Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo kontaktuojama su nukentėjusiuoju G. J. pagal skelbimą dėl parduodamos automobilio turbinos, taip pat buvo jungtasi prie nukentėjusiosios J. S. banko sąskaitos (T. 3., b.l. 57-59, 78).
Be to, iš nukentėjusiosios J. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad prieš kredito gavimą 2015-07-14 į J. S. sąskaitą iš R. K. sąskaitos buvo pervestas 1 euras, o 2015-07-14 prie J. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo fiksuoti jungimaisi:
17:02 – 17:03 val. iš IP (duomenys neskelbtini);
17:30 – 17:36 val. iš IP (duomenys neskelbtini);
17:35 – 17:36 val. iš IP (duomenys neskelbtini);
18:06 – 18:07 val. IP (duomenys neskelbtini);
19:57 – 19:58 val. iš IP (duomenys neskelbtini);
20:15 – 20:16 val. iš IP (duomenys neskelbtini);
20:20 val. - iš IP (duomenys neskelbtini);
21:15 val. – iš IP(duomenys neskelbtini);21:30 – 21:45 val. iš IP (duomenys neskelbtini);
23:03 val. - iš IP (duomenys neskelbtini) (T. 3., b.l. 76-80).
Liudytojas R. A. teisiamajame posėdyje teigė, kad 2015 metų vasarą (duomenys neskelbtini) rado skelbimą apie parduodamą telefoną už žemesnę nei rinkos kaina, todėl paskambinęs skelbime nurodytu telefonu, su pardavėju suderėjo kainą – 190 eurų ir sutarė, kad pusę sumos liudytojas R. A. perves avansu, o gavęs telefoną, jeigu viskas gerai, perves likusią sumą. Liudytojo R. A. teigimu, pavedimą jis padarė į J. S. banko sąskaitą, nors telefonu bendravo su vyru. Nors liudytojas R. A. telefono negavo, o pinigų neatgavo, R. A. nuomone, pinigų suma, kurią jis prarado nėra didelė, todėl jis į policiją nesikreipė, nes nemanė, kad dėl tokios sumos kas nors gali neteisėtai uždarbiauti.
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
Šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad skelbimas (duomenys neskelbtini) apie parduodamą automobilį BMW buvo apmokėtas SMS žinute iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), su kuriuo susirašinėjimą dėl automobilio turbinos pirkimo vykdė ir nukentėjusysis G. J., o iš byloje esančios telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės matyti, kad SIM kortelė su šiuo numeriu taip pat buvo naudojama ir telefonuose, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir kurių jungimaisi yra fiksuoti per UAB „Omnitel“ telekomunikacijų bokštus, esančius (duomenys neskelbtini), į kurių veikimo zoną patenka ir Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija, kurioje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka kaltinamasis M. Č.. Be to, nustatyta, kad iš telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) buvo skambinta kaltinamojo M. Č. motinai D. Č., todėl akivaizdu, kad šiuo telefono abonento numeriu naudojosi kaltinamasis M. Č.. Taip pat liudytojos B. V. parodymais nustatyta, kad ji savo banko sąskaitos duomenis davė tik kaltinamajam M. Č., kurio prašymu ji taip pat tvarkė ir skirstė į jos banko sąskaitą pervedamus pinigus. Kad pinigai pagal melagingus skelbimus apie parduodamus automobilius buvo mokami į B. V. banko sąskaitą, duodamas paodymus tisme, patvirtino ir liudytojas V. Ž. (V. Ž.).
Vertindamas įrodymus dėl sukčiavimo nukentėjusiojo I. V. atžvilgiu, teismas pažymi, kad su nukentėjusiuoju buvo bendrauta telefonu, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), o telefono skambutis ir SMS žinutės išėjo iš UAB „Omnitel“ bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini). Be to, išanalizavus telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotines nustatyta, kad šio abonento numerio SIM kortelė buvo naudojama tame pačiame telefono aparate (IMEI (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo naudojama ir SIM kortelė, kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini). Bankiniais dokumentais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis I. V. pinigus už perkamą mobilaus ryšio telefoną pervedė į A. M. banko sąskaitą, iš kurios pinigai buvo pervesti į R. K. banko sąskaitą, vėliau į R. B., o dar vėliau į J. J. banko sąskaitas. Tačiau liudytojas A. M. paaiškino, kas savo banko sąskaitos duomenis jis pametė, o pinigų judėjimu ir likučiu sąskaitoje nesidomėjo, o tiek liudytoja R. K., tiek liudytoja R. B., duodamos parodymus teisme, patvirtino, kad šios finansinės operacijos jų banko sąskaitose buvo vykdomos ir gautos piniginės lėšos tvarkomos, tik gavus kaltinamojo M. Č. nurodymus, o liudytoja J. J. teigė, kad 200 € į jos banko sąskaitą buvo pervesti jos brolio A. J., atliekančio terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, prašymu. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytojas A. J., kuris paaiškino, kad kaltinamasis M. Č. buvo skolingas A. J. už įsigytą mobilaus ryšio telefoną, todėl pinigai pervesti į jo sesers banko sąskaitą, galėjo būti skolos gražinimas. Taip pat liudytojas A. J. paneigė kaltinamojo M. Č. teiginius apie tai, kad kaltinamasis M. Č. įkalinimo įstaigoje prekiavo mobilaus ryšio telefonais, kadangi pagal nuteistųjų tarpusavio nustatytas „taisykles“, jis tokios teisės neturėjo.
Neabejotinais įrodymais yra įrodytos ir nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu. Kaip minėta, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad 2015-07-14, iš IP (duomenys neskelbtini), buvo užsiregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje www. (duomenys neskelbtini).lt bei iš to paties IP (duomenys neskelbtini), 18:27 val., buvo pateikta paraiška kreditui gauti, o kaip kontaktinis telefono numeris buvo nurodytas abonento numeris – (duomenys neskelbtini), kuriam taip pat pagal UAB „Omnitel“ pateiktus duomenis buvo suteiktas šis IP adresas, ir kuriuo, kaip nustatyta naudojosi kaltinamasis M. Č., kontaktuodamas su nukentėjusiuoju G. J. pagal melagingą skelbimą dėl parduodamos automobilio turbinos. Be to, iš nukentėjusiosios J. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad prieš kredito gavimą į J. S. banko sąskaitą iš R. K. banko sąskaitos, kurios duomenimis, liudytojo R. K. teigimu, disponavo kaltinamasis M. Č., buvo pervestas 1 euras, o ta aplinkybė kad J. S. ir R. K. prisijungimų prie banko sąskaitų išrašuose nurodytas tas pats slapukas ((duomenys neskelbtini)), duoda pakankamą pagrindą išvadai padaryti, kad prie J. S. ir R. K. banko sąskaitų buvo jungiamasi iš to paties įrenginio. Teismas neturi pagrindo abejoti ir nukentėjusiosios J. S. parodymais apie tai, kad prie socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“, per kurią ji bendravo su asmeniu, kuriam ji perdavė savo banko sąskaitos duomenis, buvo įdėta kaltinamojo M. Č. nuotrauka, kadangi ji parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu, atpažino kaltinamąjį M. Č..
Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, todėl vertinant nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, duotus šioje baudžiamojoje byloje, bei pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti. Taigi, vertindamas nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, duotus šioje baudžiamojoje byloje, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiųjų G. J., I. V. ir J. S. bei liudytojų B. V., V. Ž. (V. Ž.), R. K., A. M., R. B., J. J. ir A. J. parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi nei vertinant juos atskirai, nei visų parodymų visumoje, taip pat yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, todėl šių asmenų parodymus teismas laiko patikimais įrodymais.
Nors asmens parodymai, kaip minėta, yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, tačiau liudytojai D. M., E. L. – N. ir R. A., duodami parodymus teisme, bei liudytojos E. B. ir J. K., kurių parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, nepateikė jokių reikšmingų bylai aplinkybių arba duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o šių liudytojų nurodytos pinigų patekimo į jų banko sąskaitas aplinkybės, grindžiamos ne objektyviais duomenimis, o prielaidomis, todėl teismas liudytojų D. M., E. L. – N., R. A., E. B. ir J. K. parodymų nelaiko įrodymais, ir priimdamas procesinį sprendimą šioje baudžiamojoje byloje, šiais parodymais nesivadovauja.
Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis M. Č., veikdamas tyčia ir siekdamas užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas apgaulę, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą – nukentėjusiesiems G. J. ir I. V. priklausantį – turtą (dvi nusikalstamos veikos), taip pat neteisėtai disponavo elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis ir juos panaudojo neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos, tokiu būdu padarydamas veikas, kurios atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos ir 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje bei 198¹ straipsnio 1 dalyje.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje bei 198¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytos vieninga tyčia, kaltinamajam M. Č. siekiant vieningo nusikalstamo tikslo – įgyti J. S. elektroninių mokėjimo priemonių duomenis ir juos panaudoti savanaudiškais tikslais, o neteisėtas disponavimas jais ir jų panaudojimas (finansinių operacijų inicijavimas), taip pat neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos, šiuo atveju, nebuvo savitikslis dalykas, o buvo tik sudėtinė dalis veiksmų, kuriais buvo siekiama pagrindinio tikslo – užvaldyti elektroninių mokėjimų duomenis ir jais disponuoti, todėl teismas kaltinamojo M. Č. veiksmus kvalifikuoja kaip trijų nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje bei 198¹ straipsnio 1 dalyje, sutaptį, siekiant apgaule (piktnaudžiaujant pasitikėjimu) įgyti svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenis ir juos neteisėtai panaudoti.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo M. Č. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. Č., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo M. Č. asmenybę, kuris anksčiau buvo daug kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, tame tarpe ir ne vieną kartą už sukčiavimą ir vėl yra kaltinamas analogiškomis nusikalstamomis veikomis, kurias padarė, neatlikęs ankstesniais teismo nuosprendžiais jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir būdamas pataisos namuose, taigi akivaizdu, kad ankstesni teistumai nesulaikė kaltinamojo nuo pakartotinio analogiškų nusikalstamų veikų darymo ir nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kaltinamasis M. Č. prieš patekdamas į bausmės atlikimo vietą, niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam M. Č. BK 182 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies ir 198¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Kadangi šias nusikalstamas veikas kaltinamasis M. Č. padarė, neatlikęs 2015-12-29 ir 2016-02-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais bei 2016-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (2016 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos) bausmės, šiuo teismo nuosprendžiu M. Č. paskirta bausmė, BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu, turi būti subendrinta su 2016 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme, pagal 2015-12-29 ir 2016-02-02 Alytaus rajono apylinkės teismo bei 2016-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžius.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. J. pareiškė 200 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 39), nukentėjusysis I. V. – 230 € dydžio civilinį ieškinį (T. 2., b.l. 15), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 88,11 € dydžio civilinį ieškinį (T. 3., b.l. 48-49), kuriais prašo išieškoti iškaltų asmenų civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą. Nors civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jo atstovui nedalyvaujant, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).
Vertindamas nukentėjusiųjų G. J. ir I. V. bei civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštus ieškinius, teismas konstatuoja, kad civiliniai ieškiniai yra pagrįsti bankiniais dokumentais, patvirtinančiais civiliniams ieškovams padarytos turtinės žalos dydį, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų G. J. ir I. V. bei civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, todėl turi būti patenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
M. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, dėl nukentėjusiajam G. J. priklausančio turto įgijimo apgaule, – laisvės atėmimą vieneriems metams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, dėl nukentėjusiajam I. V. priklausančio turto įgijimo apgaule, – laisvės atėmimą vieneriems metams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, – laisvės atėmimą dvejiems metams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, – laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį, – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto pagrindu bausmes, paskirtas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, subendrinus apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, M. Č. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimais, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) paskirtąsias ir apėmimo būdu subendrintas bausmes, tarpusavyje subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, M. Č. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2016 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme (subendrinus bausmes, paskirtas 2015-12-29 ir 2016-02-02 Alytaus rajono apylinkės teismo bei 2016-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais) prie griežtesnės bausmės, t.y. prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos 2016-07-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, ir paskirti kaltinamajam M. Č. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016 m. gruodžio 28 d.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies reikalavimais, į M. Č. paskirtą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2016 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Kardomosios priemonės M. Č. neskirti.
Išieškoti iš M. Č. nukentėjusiojo G. J. naudai 200 € (du šimtus eurų), nukentėjusiojo I. V. naudai 230 € (du šimtus trisdešimt eurų) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 88,11 € (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 11 centų) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.